Autorius: Daiva Tamošaitytė
Daiva Tamošaitytė
Klasika, premjeros, atradimai
Prasidėjo XII tarptautinis M.K. Čiurlionio muzikos festivalis
Kaip teigė XII tarptautinio M.K. Čiurlionio festivalio, truksiančio nuo lapkričio 13 iki 27 dienos, meno vadovė Aleksandra Žvirblytė, jame kasmet pristatomi pasaulinio garso svečiai, jauni talentai ir koks nors įdomus projektas. Lapkričio 14 d. Nacionalinėje filharmonijoje vykusiame koncerte juo tapo Mindaugo Urbaičio kompozicija „Raigardo slėnis“ (pasaulinė premjera), kurią atliko Ole Edvardas Antonsenas (trimitas, Norvegija), Aleksandra Žvirblytė (fortepijonas) ir Gedimino Gelgoto vadovaujamas ansamblis NIKO – Augusta Zuokė (smuikas), Julija Andersson (smuikas, altas), Iveta Janulytė (smuikas), Agata Ursul (smuikas), Liudvikas Silickas (violončelė), Povilas Paukštė (violončelė) ir Augustinas Sokalskis (violončelė).
Daiva Tamošaitytė
Andrejs Osokins: „Dedikacija Šopenui ir Šumanui“
Lapkričio 22 d., 19 val. „Organum“ koncertų salėje koncertuos vienas ryškiausių jaunosios kartos latvių pianistų Andrejs Osokins. Jis yra kasmetinio „Osokins Freedom Festival“ Latvijoje įkūrėjas ir meno vadovas, Londono Karališkosios muzikos akademijos asocijuotas narys ir Londono Trejybės muzikos koledžo narys, tarptautinių Lidso, Rubinšteino, Long-Thibaud ir Karalienės Elžbietos konkursų laureatas, jam įteiktas Vokietijos fortepijono apdovanojimas.
Daiva Tamošaitytė
Laisvės būsena
Jevgenijaus Kisino rečitalis Vilniuje
Kai buvau paprašyta brūkštelėti recenziją apie šį penkiasdešimt trejų metų muzikos pasaulio vunderkindą, susimąsčiau: ką gali pasakyti apie genijų, kuris jau pusę amžiaus gerai girdimas ir seniai įrodė savo išskirtinumą? Regis, joks sakinys ar apibūdinimas negali net vos vos priartėti prie fenomeno, kuris yra žinomas kaip Jevgenijus Kisinas (Evgeny Kissin). Garsų meno subtilumas, visiškas atsidavimas profesijai, derantys su perkeičiančia energija, asmens žavesiu ir milžiniška įtaka pasaulio visuomenei, – tai tik keletas bruožų.
Daiva Tamošaitytė
Naujas šedevrų skambesys
Lietuvos kamerinio orkestro, Sergejaus Krylovo ir Annos Geniušienės koncertas Vilniaus festivalyje
Priešpaskutiniame Vilniaus festivalio koncerte „Naujas šedevrų skambesys“ birželio 19 d. Nacionalinėje filharmonijoje susitikę Lietuvos kamerinis orkestras, vadovaujamas smuiko virtuozo Sergejaus Krylovo, ir pianistė Anna Geniušienė kartu publikai atvėrė naują šedevrų skambesį. Koncerto pavadinimas tiko ir pasirinktai programai, ir jos interpretacijai.
Daiva Tamošaitytė
Marcas-André Hamelinas: misija (ne)įmanoma
Fortepijoninio rečitalio Vilniaus festivalyje atgarsiai
Antrasis Vilniaus festivalio koncertas birželio 5 d. įeis į istoriją kaip neeilinis įvykis: pagaliau į Lietuvą atvyko seniai laukta pasaulinė įžymybė – kanadiečių pianistas ir kompozitorius Marcas-André Hamelinas, suteikęs neprilygstamų įspūdžių muzikos gurmanams. Padaręs stulbinamą karjerą dėl savo nepaprasto talento ir darbštumo, pianistas tęsia programos, metodikos ir interpretacijos požiūriu pasirinktą originalią liniją, kurią galima įvardyti pasitelkus taiklų festivalio pavadinimą – „Misija įmanoma“: plėsti virtuoziškumo ribas iki, regis, neįmanomų aukštumų. Jis yra gavęs 11 „Grammy“ apdovanojimų ir jau išleidęs 70 kompaktinių plokštelių, o jutube ir internete rasime nemažai įrašų, kurie supažindina su jo asmenybe bei kūrybiniais principais.
Daiva Tamošaitytė
Bendrauti prie fortepijonų
Tarptautinio fortepijonų duetų festivalio koncerto „Organum“ salėje atgarsis
Gegužės 13–18 dienomis atgijo Šiaulių kraštas: čia vyko IX Tarptautinis fortepijonų duetų festivalis „Fort duo fest“, skaičiuojantis pradžią nuo 1993-iųjų, kai jį sumanė pianistas Romualdas Lukošius. Tam dirvą paruošė ir Šiauliuose savo karjeros pradžioje dirbusi žymi pianistė profesorė Veronika Vitaitė, grojusi duetu su Andriumi Povilaičiu. Jų duetas buvo vienas pirmųjų (greta Liudos ir Kęstučio Grybauskų) Lietuvoje. Nutrūkusią festivalio tradiciją 2018 m. atgaivino pianistas Rimantas Vingras.
Daiva Tamošaitytė
Brahmso gelmėse
Pianistas Petras Geniušas, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir dirigentė Gianna Fratta interpretavo Johannesą Brahmsą
Kovo 28 d. LVSO koncertų salėje skambėjo vien Johanneso Brahmso muzika: pirmoje koncerto dalyje girdėjome Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 B-dur, op. 83, kurį su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliko pianistas Petras Geniušas, antroje – Simfoniją Nr. 1 c-moll, op. 68. Orkestrui dirigavo italų maestra Gianna Fratta.
Daiva Tamošaitytė
Kas genialu, tas paprasta
Liuksemburgo filharmonijos orkestras Nacionalinėje filharmonijoje sveikino Vilnių
Kovo 15-ąją Nacionalinė filharmonija skambėjo nuo didingos romantikos garsų: Liuksemburgo filharmonijos orkestras atliko Ludwigo van Beethoveno Uvertiūrą „Koriolanas“, op. 62, ir Simfoniją Nr. 4 B-dur, op. 60, bei Claros Schumann Koncertą fortepijonui ir orkestrui a-moll, op. 7, solistė Beatrice Rana.
Daiva Tamošaitytė
Elonai Raudonienei (1939–2024) atminti
Iškili kanklių solistė, pedagogė Elona Raudonienė gimė 1939 m. kovo 26 d. Radviliškyje, tarnautojų šeimoje. 1956 m. baigė kanklių specialybę Klaipėdos muzikos mokykloje. Vėliau studijavo Valstybinėje konservatorijoje Reginos Tamošaitienės klasėje, ją baigė 1961 m. įgijusi solistės bei dėstytojos specialybę.
Daiva Tamošaitytė
Gyvenime reikia padaryti ką nors kilnaus
Pokalbis su pianiste, ilgamete Muzikos ir teatro akademijos profesore Veronika Vitaite
Profesorės Veronikos Vitaitės vardą Lietuvoje žino ir mažas, ir didelis, nes per ilgą kūrybingą gyvenimą ji dalyvavo visose pianistų ugdymo grandyse, rūpinosi mokymo sistemos veiksmingumu, steigė konkursus, ypač didelį dėmesį kreipdama į lietuviškos muzikinės kultūros puoselėjimą. Galima teigti, kad Vitaitė, kaip lietuvių fortepijono mokyklos atstovė, tęsė iškiliausių pedagogų ir atlikėjų – Stasio Vainiūno, Balio Dvariono, Jurgio Karnavičiaus, Mariam Azizbekovos, Olgos Šteinberg – sukurtą ilgametę pianistinę tradiciją ir išugdė visą plejadą profesionalių, ryškių asmenybių. Šalia jos nuopelnų, kurie atspindėti 2020 m. išleistoje Ramunės Kryžauskienės monografijoje „Veronika Vitaitė. Pianizmo atvertys“, ypač norėtųsi pažymėti svarbų profesorės charakterio bruožą, būdingą tik didžiosioms asmenybėms: nesavanaudiškumą, nepaprastą atsidavimą menui ir gyvą, šiltą asmeninį santykį su ją supančiais žmonėmis, kuriems ji save seikėjo negailėdama jėgų ir patirties, žinių ir laiko, globodama ir įkvėpdama kiekvieną talento daigą. Ji visada geranoriška, rodanti pavyzdį neblėstančiu optimizmu ir aukštų idealų siekiu.
