7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Helmutas Šabasevičius

Helmutas Šabasevičius

Fantazija ir tikrovė

Dimitris Papaioannou Vilniuje

Ilgai lauktas pirmasis pasimatymas su graikų menininko Dimitrio Papaioannou kūryba, kuriam įvykti padėjo šių metų festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, atvėrė tokias estetinio suvokimo erdves, kurias įtikinamai perteikti gali tik nemenką literatūrinį talentą turintis vertintojas.

Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Pirmasis karo mėnuo

Viena naujausių Kauno šokio teatro „Aura“ premjerų – „Pluto“ – gimė ypatingu laiku: pirmas spektaklis įvyko dar prieš karą Klaipėdoje, antras – antrąją karo dieną Vilniuje, „Menų spaustuvėje“. Šios aplinkybės iš esmės pakeitė galimybes ir suvokti, ir vertinti spektaklį, kurį pastatė jau ketverius metus Lietuvoje gyvenantis niujorkietis šokėjas Matthew Dane’as Livingstonas.

Ernestas Barčaitis ir Julija Stankevičiūtė balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Julija Stankevičiūtė balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jeronimas Krivickas balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jeronimas Krivickas balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Edvinas Jakonis balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Edvinas Jakonis balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Vakarė Radvilaitė balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Vakarė Radvilaitė balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Jeronimas Krivickas balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Jeronimas Krivickas balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Marija Kastorina balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Marija Kastorina balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Genadijus Žukovskis balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Genadijus Žukovskis balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Helmutas Šabasevičius

„Skirtis su baletu tai man kaip mirtis“

Baleto dienoraščiai. 2022-ųjų sausis ir vasaris

Žieminių baleto dienoraščių antraštė – fragmentas iš pareiškimo, kuris atkreipė dėmesį, sausio 26 d. sklaidant Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomus Valstybės teatro dokumentus. 1933 m. gruodžio 6 d. artistas Mykolas Vansevičius kreipėsi į Valstybės teatro direktorių prašydamas tarpininkauti, kad jis ir toliau galėtų mokytis baleto studijoje: „5 metus mokindamasis, stengdamasis ir atsidavęs baleto mokslui, jo mylėtojas, visa širdimi pasišventęs, jokio kito mokslo nesimokindamas, per dieną visuomet studijoje užimtas, padėjęs daug sveikatos, mokėjęs po 35 litus į mėnesį už baleto mokslą, užduotas roles atlikdamas be jokių nusižengimų <...>

Vilija Montrimaitė ir Stanislavas Semianiura balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Stanislavas Semianiura balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis ir Jade Isabella Longley balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis ir Jade Isabella Longley balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Ernest Barčaitis ir Eimantė Šeškutė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Ernest Barčaitis ir Eimantė Šeškutė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Igoris Zaripovas, Karolis Šemetas ir Gediminas Švendravičius balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Igoris Zaripovas, Karolis Šemetas ir Gediminas Švendravičius balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Šumacherytė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Šumacherytė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Stanislavas Semianiura balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Stanislavas Semianiura balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokanti tapyba

Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės paroda „Balerinos efektas“

Pamėnkalnio galerijoje veikiančią Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės parodą „Balerinos efektas“ pradeda vos įėjus žvilgsnį prikaustanti didžiulė drobė „Judita“. Ne baletinis, veikiau operinis siužetas, kurį Vilniuje 2014 metais, regis, vienintelį kartą buvo galima išgirsti ir pamatyti Lietuvos rusų dramos teatre. Antonio Vivaldi oratoriją „Juditos triumfas“ režisierius Gintaras Varnas perteikė vaizdiniais, papildydamas šios temos interpretacijų tradiciją.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Lapkritis ir gruodis

Šiuolaikinio šokio kūrėjai pastaruoju dešimtmečiu nebenori būti vien menininkai – juos traukia įvairiausių reiškinių tyrimai, kurių rezultatas nebūtinai turi būti kūrinys, apsiribojantis estetinės programos įgyvendinimu. Su vienu tokių spektaklių-tyrimų supažindino Šeiko šokio teatras, Vilniuje parodęs spektaklį „Audros akis“.

Jonas Laucius ir Nora Straukaitė spektaklyje „Jūra“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Nora Straukaitė spektaklyje „Jūra“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Nematomi“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Nematomi“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Jonas Laucius ir Marija Kastorina balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Marija Kastorina balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Kovácsas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Kovácsas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Jonas Laucius balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Jonas Laucius balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė, Julija Šumacherytė ir Karolina Matačinaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė, Julija Šumacherytė ir Karolina Matačinaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baleto dienoraščiai

Rugsėjis ir spalis

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupė naująjį sezoną pradėjo pasipildžiusi vienuolika naujų artistų. Septynios merginos šiais metais gavo Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos diplomus: tai Baleto skyriaus absolventės, mokytojos Neli Beredinos auklėtinės Paulina Čistovaitė, Barbora Gudavičiūtė, Agnė Juškaitė, Rūta Karvelytė, Gabrielė Marčiukaitytė, Vakarė Radvilaitė ir Kotryna Rudych. Visos jau pažįstamos baleto mėgėjams iš sukurtų vaidmenų mokykliniuose spektakliuose, LNOBT scenoje rodomoje „Pelenėje“, mokyklos rengtuose koncertuose, o kai kurios – ir iš jaunųjų baleto artistų konkursuose pelnytų apdovanojimų.

Aistis Kavaliauskas balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Aistis Kavaliauskas balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Jade Longley balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Jade Longley balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Julija Stankevičiūtė balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Julija Stankevičiūtė balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Olesia Šaitanova balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Olesia Šaitanova balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani ir Jonas Laucius balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani ir Jonas Laucius balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley ir Marine Pontarlier balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley ir Marine Pontarlier balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Kovácsas balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Kovácsas balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Kovácsas ir Ernest Barčaitis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Kovácsas ir Ernest Barčaitis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Meilė ir mirtis po kryžiais

Baletas „Romeo ir Džuljeta“ Klaipėdoje

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė sezoną pradėjo Sergejaus Prokofjevo baletu „Romeo ir Džuljeta“, kurio premjeriniai spektakliai vyko rugsėjo 17, 18 ir 19 d. Žvejų rūmuose. Baletą pastatė Rusijos choreografas Kirillas Simonovas, su kuriuo trupė jau yra bendradarbiavusi, – baigiantis 2019 metams pristatė jo sukurtą Piotro Čaikovskio „Spragtuko“ versiją.

Oleksandra Borodina, Romanas Semenenko ir Taurūnas Baužas balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Oleksandra Borodina, Romanas Semenenko ir Taurūnas Baužas balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Oleksandra Borodina balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Oleksandra Borodina balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Oleksandra Borodina ir Romanas Semenenko balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Oleksandra Borodina ir Romanas Semenenko balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko ir Arshakas Gyozalyanas balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko ir Arshakas Gyozalyanas balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baletas senajame elinge

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliai „Stabat Mater“ ir „Šventasis pavasaris“

Su rumunų kilmės Slovėnijos choreografo Edwardo Clugo kūryba Lietuvos žiūrovus pirmą kartą 2017 m. supažindino festivalis „Midsummer Vilnius“, pristatęs jo baletą „Radio and Juliet“. 2018 m. Latvijos nacionalinės operos baleto trupė minint Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybingumo šimtmečius surengtoje didžiausių nacionalinių teatrų mainų programoje Vilniuje parodė jo baletą „Peras Giuntas“ (https://www.7md.lt/sokis/2018-10-19/Latviu-baletas-Vilniuje).

Scena iš šokio spektaklio „Šventasis pavasaris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Šventasis pavasaris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Gegužė ir birželis

Tradicinis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) pavasarinis renginys – choreografinių kompozicijų koncertas „Kūrybinis impulsas“ – šiemet vyko po COVID-19 ženklu.

Vilija Montrimaitė ir Haruka Ohno choreografinėjė kompozicijoje „Vingiuotos mintys“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Haruka Ohno choreografinėjė kompozicijoje „Vingiuotos mintys“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Aistis Kavaliauskas choreografinėjė kompozicijoje „Pasikalbėkim“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Aistis Kavaliauskas choreografinėjė kompozicijoje „Pasikalbėkim“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas choreografinėjė kompozicijoje „Nurimk, širdie“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas choreografinėjė kompozicijoje „Nurimk, širdie“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos koncerte „Vaikai vaikams“. NMKČMM nuotr.
Nora Straukaitė Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos koncerte „Vaikai vaikams“. NMKČMM nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos koncerte „Vaikai vaikams“. NMKČMM nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos koncerte „Vaikai vaikams“. NMKČMM nuotr.
Akvilė Šulcaitė Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos koncerte „Vaikai vaikams“. NMKČMM nuotr.
Akvilė Šulcaitė Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos koncerte „Vaikai vaikams“. NMKČMM nuotr.
Barbora Gudavičiūtė Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos koncerte „Vaikai vaikams“. NMKČMM nuotr.
Barbora Gudavičiūtė Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos koncerte „Vaikai vaikams“. NMKČMM nuotr.
Agnė Juškaitė Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos koncerte „Vaikai vaikams“. NMKČMM nuotr.
Agnė Juškaitė Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos koncerte „Vaikai vaikams“. NMKČMM nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Lietuvos dailės patriarchas

Paroda, skirta tapytojui Pranciškui Smuglevičiui

„Juo tapytojas parodė žmogaus meilę gimtajai žemei ir apdainavo amžiną draugų ištikimybę“, – tai skelbimo apie parduodamo Pranciškaus Smuglevičiaus (1745–1807) paveikslo „Agripina perkelia vyro Germaniko palaikus į tėvynę“ fragmentas, kurį savo monografijoje „Pranciškus Smuglevičius“ (1973) cituoja dailės istorikas Vladas Drėma (1910–1995). Skelbimą dienraštyje „Kurjer Litewski“ 1825 m. įdėjo tapytojo pagalbininkas ir mokinys Mykolas Juzefavičius.

Pranciškus Smuglevičius, „Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių“. LNDM
Pranciškus Smuglevičius, „Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių“. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Pranciškus Smuglevičius, „Skitų pasiuntiniai pas Persų karalių Darijų“. LNDM
Pranciškus Smuglevičius, „Skitų pasiuntiniai pas Persų karalių Darijų“. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Pranciškus Smuglevičius, „Lietuvos valstiečiai“. LNDM
Pranciškus Smuglevičius, „Lietuvos valstiečiai“. LNDM
Pranciškus Smuglevičius, „Kalchas, aiškinantis Achilui Apolono rūstybės priežastis“. LNDM
Pranciškus Smuglevičius, „Kalchas, aiškinantis Achilui Apolono rūstybės priežastis“. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 17  >>> Archyvas