Šokio dienoraščiai

Vasario 25 d.

„Pluto“ („Aura“)

Viena naujausių Kauno šokio teatro „Aura“ premjerų – „Pluto“ – gimė ypatingu laiku: pirmas spektaklis įvyko dar prieš karą Klaipėdoje, antras – antrąją karo dieną Vilniuje, „Menų spaustuvėje“. Šios aplinkybės iš esmės pakeitė galimybes ir suvokti, ir vertinti spektaklį, kurį pastatė jau ketverius metus Lietuvoje gyvenantis niujorkietis šokėjas Matthew Dane’as Livingstonas. „Pluto“ – ne tik planeta Plutonas, bet ir senosios Graikijos dievas Plutonas, požemių valdovas, trigalvio šuns Cerberio šeimininkas, tačiau spektaklyje apsieita be sudėtingų vizualinių referencijų ir daugiausia dėmesio skirta judesio energijai, kurią skleidžia skirtingas mokyklas baigę ir vientisoje „Auros“ orbitoje atsidūrę šokėjai. Kiekvienam čia sudaryta galimybė pademonstruoti savo sugebėjimus, kurie daro įspūdį fiziškumu ir greičiu. Vis dėlto tam, kad spektaklis būtų suvoktas kaip choreografinė visata, vienos peržiūros nepakanka.

Kovo 3 d.

„Bajaderė“ (LNOBT)

Prieš porą metų indų religinis aktyvistas Rajanas Zedas, gyvenantis Nevadoje, kreipėsi į daugelį svarbiausių pasaulio teatrų, ragindamas liautis rodyti Ludwigo Minkaus ir Marijaus Petipa baletą „Bajaderė“, kuriame, Zedo nuomone, iškraipytai, karikatūriškai, naudojant atgyvenusius etninius stereotipus perteikiamos indų tradicijos ir religija. Tokį laišką gavo ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Vis dėlto Vakarų kultūroje kitų šalių motyvų apropriacijos tradicija siekia senus laikus ir pasireiškia tokiais spalvingais fenomenais kaip chinoiserie ar turquerie, tad panašiai reikėtų vertinti ir baletą „Bajaderė“, kurio premjera įvyko 1877 m. Sankt Peterburge.

Trijų „Bajaderės“ spektaklių serija Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre prasidėjo toliau vykstant karinei Rusijos agresijai Ukrainoje, visus jausmus persmelkusią įtampą atspindėjo ir jaudinanti spektaklio pradžia – orkestro sugrotas Ukrainos himnas ir švieslentėje Ukrainos vėliavos fone spindintys užrašai: „Slava Ukraini!“ – „Heroyam slava!“ Taip pat – pagrindinių atlikėjų sąrašo pirmoje vietoje įrašyta balerinos Olesios Šaitanovos pavardė. LNOBT pagrindine soliste tapusi dar 2016 m., ji šoka beveik visus pagrindinius vaidmenis klasikiniuose ir šiuolaikiniuose baleto spektakliuose. Karo pradžia solistei buvo ypač nerami, nes jos tėvai gyveno Charkive ir tik po kurio laiko jiems pavyko pasitraukti į Ukrainos gilumą. Nikija – puikus Šaitanovos vaidmuo, tą vakarą spinduliavęs ypatingą dramatizmą, supintą iš sklandžių, tarytum iš muzikos kylančių judesių ir nuoširdaus šokėjos įsijautimo į nelaimingą meilės, išdavystės ir atleidimo istoriją.

Šios „Bajaderės“ didžioji intriga – nauji Soloro ir Gamzati vaidmenų atlikėjai. Šiuos personažus į savo kūrybinę biografiją įtraukė Jeronimas Krivickas ir Gohar Mkrtchyan, praėjusį sezoną sukūrę Alberto ir Žizel vaidmenis baleto „Žizel“ spektaklyje. Pirmame veiksme Krivickas nuosekliai kuria Soloro kaip kilnaus, mylinčio kario paveikslą, jo jausmus atskleidžia taurūs gestai ir nuoširdus dėmesys Nikijai, o mintys apie mylimąją nedingsta net išgirdus Radžos paliepimą vesti Gamzati. Antrame veiksme Soloro charakteris stokoja nuoseklumo, nes vienas svarbiausių šio veiksmo epizodų – Grand pas – buvo sumanytas kaip neišlikusio ketvirtojo veiksmo dalis, kai Solorui šokant su Gamzati pasirodo Nikijos šešėlis, o vėliau šventykla su visais vestuvininkais sugriūva; spektaklio apoteozėje Soloras ir Nikija susitinka amžinosios dieviškosios meilės erdvėse (keturių veiksmų „Bajaderės“ redakcijos autorė Natalija Makarova). Todėl tiek repetitoriams, tiek Soloro vaidmens atlikėjams reikėtų dar paieškoti labiau įtikinančių detalių, perteikiančių antrojo veiksmo Soloro jausmus: meilės Nikijai (nuoširdžios) ir Gamzati (iš paklusnumo Radžai) pavidalus ir jų sampynas. Trečiame veiksme dėl Soloro ir Nikijos emocinio ryšio nebekyla jokių abejonių.

Antrajame pirmo veiksmo paveiksle Mkrtchyan kuria įnoringą ir valdingą Gamzati, jos gestų kalba aiški, pantomiminis dialogas su Nikija įtikinamas, tačiau antro veiksmo Grand pas finalui reikėtų daugiau jėgos, veržlumo ir judesių tikslumo, kurie turėtų užbaigti klastingos ir ambicingos princesės paveikslą.

Šioje „Bajaderėje“ nudžiugino ir daugiau debiutų: antrajame pirmo veiksmo paveiksle Vergą šoko Ernestas Barčaitis, antrame veiksme Dievuko įvaizdį nepriekaištingai sukūrė Edvinas Jakonis, buvęs lyg atgijusi rafinuotų siluetų indiška skulptūra, apstulbinęs tiksliais sukiniais ir lengvais šuoliais. Nuotaikingą Manu šokį su ąsočiu žavingai, su įtaigiomis artistinėmis detalėmis atliko Vakarė Radvilaitė. Nors ir ne pirmą kartą matyti, dėmesį patraukė Indų šokio solistai Emilija Šumacherytė, Ignas Armalis ir Stanislavas Semianiura, o gaivališką, žaižaruojančią atmosferą jiems sukurti padėjo ir energijos negailėjęs vyrų kordebaletas.

Ypatinga ši „Bajaderė“ buvo ir tuo, kad trečiame veiksme žiūrovai išvydo efektingą, disciplinuotą ir drauge emociniu požiūriu įtaigią 32 šešėlių grupę, iš kurios aštuonios šokėjos dar mokosi Nacionalinės M.K. Čiurlionio mokyklos Baleto skyriuje.

Kovo 4 d.

„Bajaderė“ (LNOBT)

Dar viena „Bajaderė“ – šį kartą skirta baleto pedagogės Lidijos Šulgos-Tamulevičienės, dirbusios su daugeliu Lietuvos baleto solistų XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais, jubiliejui. Spektaklis –vėl su džiuginančiais debiutais, liudijančiais LNOBT baleto trupės potencialą. Šį vakarą Nikiją pirmą kartą šoko Julija Stankevičiūtė, nudžiuginusi ir šokio sklandumu bei tikslumu, ir artistine branda. Tai, ko gero, pirmas toks sudėtingas ir daug jėgų reikalaujantis jaunos balerinos vaidmuo klasikinio repertuaro spektakliuose (neskaitant Mari „Spragtuke“, kuri buvo parengta dar praėjusį sezoną), todėl įdomu stebėti skirtingus emocinius atspalvius, kuriuos pasitelkia šokėja vaidybinėse scenose su Brahmanu, Soloru, Gamzati, desperaciją šokyje su pintine, tragišką mirties sceną ir Šešėlių paveiksle skleidžiamą amžinosios dangiškos meilės šviesą. Tiek artistiniu, tiek choreografiniu požiūriu ryškus buvo ir Marijos Kastorinos-Gamzati debiutas – per šį sezoną įveikusi tokius reikšmingus klasikinio baleto repertuaro vaidmenis kaip Medora „Korsare“ ir Kitri „Don Kichote“, šokėja pakankamai gerai susidorojo su techniniais Grand pas iššūkiais.

Nors karas Ukrainoje į antrą planą nustūmė pandemiją, ji vis dar trikdo kūrybinius planus – šioje „Bajaderių“ serijoje sutrukdė debiutuoti Jonui Lauciui-Solorui ir Julijai Šumacherytei-Gamzati.

Kovo 11 d.

„Stiprūs kartu“

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga LNOBT surengtas puikus koncertas „Stiprūs kartu“ šalia jaudinančių muzikinių ir vokalinių epizodų, kuriuose dalyvavo Lietuvos ir Ukrainos menininkai, turėjo ir jautriai širdį palietusį choreografinį akcentą – Olesia Šaitanova atliko monologą „Mes esame“ pagal ukrainiečių kompozitoriaus Jurijaus Ševčenkos muziką, kurį pastatė Martynas Rimeikis. Iš muzikos gelmių kylančias plačių judesių bei subtilių plastinių detalių šokio formas solistė įprasmino sutelktais jausminiais proveržiais, kuriuos tiesiogine prasme vainikavo raudonas vainikas, padėdamas šokėjai sukurti apibendrintą atkaklios Ukrainos įvaizdį iš viršaus palengva byrančių žiedlapių fone.

Kovo 12 d.

Prieš Bélos Bartóko kūrinių – šokio spektaklio „Stebuklingas mandarinas“ ir operos „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“ – diptiką buvo pagerbti ryškiausi LNOBT menininkai. Kaip geriausia metų baleto solistė apdovanota Olesia Šaitanova, baleto viltimis paskelbti Gohar Mkrtchyan ir Zsoltas Vencelis Kovácsas, o žiūrovų simpatijų prizą pelnė Karolina Matačinaitė.

Kovo 15 d.

„Ištrintos durys“ („Aura“)

Kovo 4 d. Italijoje, Bjelos mieste, parodytas šokio teatro „Aura“ vadovės choreografės Birutės Letukaitės spektaklis „Ištrintos durys“. Pajamos už spektaklį skirtos vėžiu sergantiems Ukrainos vaikams. Po dešimties dienų „Aura“ su savo kūriniu supažindino ir vilniečius. „Mes kuriame savo pačių avatarus, lyg savo šešėlius. Avatarų bendruomenė įleidžia vidun ir ištrina duris“, – rašoma spektaklio pristatyme. Gana aiškias, racionalias erdvines struktūras, išnyrančias asketiškoje erdvėje, šokėjai papildė vidine energija, plastinėmis intonacijomis, gimstančiomis iš gyvenimo monotoniją iliustruojančios Beno Trakimo muzikos ir minčių apie choreografei ir atlikėjams rūpimus egzistencinius susvetimėjimo klausimus, kurie įkūnijami improvizacinio prado nestokojančiuose trumpuose solo epizoduose.

Kovo 24 d.

„Kartu galime daugiau“

Šv. Kotrynos bažnyčioje vyko Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ koncertas „Kartu galime daugiau“, skirtas Ukrainos žmonėms bei savanoriams, prisidedantiems prie pagalbos Ukrainai. Kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru ir dirigentu Robertu Šerveniku pasirodė talentingi Lietuvos moksleiviai, kuriems fondo parama padeda garsinti mūsų šalies vardą visame pasaulyje. Įdomią muzikinę programą ir įkvepiančius jaunųjų instrumentininkų pasirodymus puikiai papildė Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus mokinės, kurios skynė laurus dar per pandemiją vykusiuose tarptautiniuose nuotoliniuose baleto konkursuose. Eva Bugakova (mokytoja Rūta Kudžmaitė-Daraškevičienė) šoko Marijaus Petipa pastatytą variaciją iš baleto „Pachita“, Akvilė Šulcaitė (mokytojos Kristina Kanišauskaitė-Navickienė ir Neli Beredina) – fragmentą iš George’o Balanchine’o sukurto Piotro Čaikovskio „Pas de deux“, o Ieva Repšytė (mokytojos Kanišauskaitė-Navickienė ir Beredina) – Marijaus Petipa variaciją iš Aleksandro Glazunovo baleto „Raimonda“.

Nacionalinė M.K. Čiurlionio mokykla jau kovo 8 d. svetingai atvėrė duris karo negandų iš gimtosios šalies išvarytiems jauniesiems talentams. Baleto ir šiuolaikinio šokio Vilniuje jau mokosi penkiolika moksleivių iš Kijevo valstybinio choreografinio koledžo, Kijevo choreografijos koledžo „Kijanočka“, Kijevo miesto Sergejaus Lifario šokio akademijos ir Charkivo baleto mokyklos. Be tėvų atvykusius moksleivius, apgyvendintus mokyklos bendrabutyje, globoja Baleto skyriaus vadovas Eligijus Butkus ir LNOBT solistė Šaitanova. Kartu su moksleiviais atvyko Kijevo valstybinio choreografijos koledžo klasikinio baleto pedagogė Margarita Dušakova, mokykla taip pat suteiks darbo Kijevo nacionalinės operos fotografei Oleksandrai Žlunicinai. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Muzikos skyriuje taip pat mokosi trys moksleiviai iš Charkivo muzikos koledžo, Dailės skyriuje pradėjo dirbti ukrainietė grafikos mokytoja, o Baleto skyriui tarpininkaujant keletą šokio specialybės moksleivių pakvietė Rygos baleto mokykla.