Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras pradėjo „Vilniaus festivalio mozaiką“
Jei ne pandemija, būtume turėję gero europinio lygio kompaktišką „Vilniaus festivalį“. Jau dvidešimt ketvirtą! O štai klastingasis virusas ėmė ir sužlugdė ne tik Vilniaus, bet ir tūkstančius kitų koncertų bei festivalių visame pasaulyje. Laimė, festivalį rengiantis Nacionalinės filharmonijos kolektyvas panikai nepasidavė, iki paskutinės minutės tikėjosi rasti kokią nors išeitį, kad įvyktų bent dalis numatytų koncertų.








Muzikos pasaulis neteko Krzysztofo Pendereckio (1933 11 23–2020 03 29)
Pradžioje – įsiminusi pavardė; studentaujant – įspūdingų avangardinių kūrinių įrašai ir pirmieji lenkiški „Ruch muzyczny“ tekstai; metams bėgant, turtėjantis kompozitoriaus, menininko, žmogaus portretas, pildomas naujai išgirstais opusais, perskaitytais tekstais ir muzikos kritiko priedermių sąlygotais tiesioginiais kontaktais. Jie įkrenta gilion atmintin, nors ir neužfiksuoti magnetinėse juostose, diktofonuose, kurių tokiomis unikaliomis minutėmis kaip tyčia neturi po ranka. Mobiliųjų laikas dar tik ateis... Daugelio pašiepiama muzikos kritiko veikla turi neįkainojamą privalumą: nebūdamas, o ir negalėdamas būti (!) žymiausių muzikantų draugu ar geru pažįstamu, vis dėlto turi nuostabią galimybę be oficialių pristatymų prie jų prieiti, juos stebėti, užduoti vieną kitą klausimą, bandyti juos suprasti.






Mintys po dirigento Gintaro Rinkevičiaus jubiliejinio koncerto
Kas jau kas, o Gintaras Rinkevičius be iššūkių gyventi negali. Tuo įsitikinome ne pirmą ir net nebe dešimtą kartą. Užuot be rūpesčių šventęs savo gražią sukaktį, jis sumanė užsikrauti dar vieną sunkią naštą. Per pačią savo gimimo dieną, vasario 20-ąją, sukvietė į Kongresų rūmus savo talento gerbėjus ir atliko jiems įspūdingą XX a. pradžios veikalą – Arnoldo Schönbergo kantatą „Gurre-Lieder“ („Gurės dainos“) solistams, chorui ir orkestrui. Iš karto sakau: atlikimas buvo geras, atmosfera šventiška, o sausakimša salė jubiliato sumanymą įvertino ovacijomis.








Mintys pasibaigus jubiliejiniams renginiams
2019-ieji buvo gausūs iškilių Lietuvos kultūros asmenybių jubiliejų. Minėtos įvairios sukaktys, tarp jų ypač išsiskyrė šimtmečiai. Daug dėmesio buvo skirta kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-osioms gimimo metinėms, jų renginius vainikavo Klaipėdos muzikinio teatro naujai pastatyta opera „Kelionė į Tilžę“ ir koncertai Nacionalinėje filharmonijoje.








Mintys po Ūlos Ulijonos Žebriūnaitės, Povilo Jaramino ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncerto
Gerokai praretėjusias koncertuojančių altininkų gretas pastaraisiais metais papildo bene vienintelė Ūla Ulijona Žebriūnaitė. Nors ji Lietuvos salėse pasirodo gana retai, jos koncertai ilgam apsigyvena atmintyje. Puikiausiai prisimenu prieš trejus metus Nacionalinėje filharmonijoje vykusį Ū. Žebriūnaitės koncertą, kuriame ji meistriškai grojo Nino Rotos melodijas iš italų legendinių kino meistrų Federico Fellini, Luchino Visconti filmų.
Mintys po pasibaigusio VIII tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso
Esu girdėjusi, kad pirmo konkurso, dar ne tarptautinio, pirmosios premijos laureatą Augustiną Maceiną jo profesorė Aldona Dvarionienė užrakindavo savo kambaryje, kad jokie pašaliniai dalykai netrukdytų pasirengti konkursui. Šiandien tokį rūpestį ir motinišką globą sunku įsivaizduoti.








Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras sezoną pradėjo Michaelo Tippetto oratorijos premjera Lietuvoje
Nors viešumoje vis dar pasigirsta kalbų apie pasenusią ir nusibodusią klasiką, jas kaskart paneigia pilnutėlės salės suinteresuotos publikos. Štai ir šįsyk į Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 31-ojo sezono pradžios koncertą susirinko gausus inteligentiškos publikos būrys. Pasiilgusiems muzikos žmonėms buvo pristatytas Lietuvoje negirdėtas veikalas, kurio ir autorius pas mus tebėra menkai žinomas.








Mintys po Vilniaus festivalio koncerto Valdovų rūmuose
Birželio 19 d. Valdovų rūmuose vykęs priešpaskutinis 23-iojo Vilniaus festivalio koncertas iš kitų išsiskyrė pirmąsyk į Lietuvą atvykusiu kolektyvu – Bazelio kameriniu orkestru. Šveicarų orkestras pratęsė įdomių, naujų, intriguojančių festivalio programų sąrašą. Tikrai niekada Vilniuje nėra skambėję šiame koncerte atlikti šveicarų kompozitorių kūriniai. Bet tai dar ne visa šio koncerto intriga. Su svečiais koncertavo visuomet laukiamas pianistas Andrius Žlabys, jis skambino du Wolfgango Amadeus Mozarto koncertus. Bet ne tuos pianistų pamėgtus ir dažnai atliekamus, o retai koncertų salėse skambančius. Tai Mozarto kūrybos ankstyvojo laikotarpio koncertai: Nr. 9 Es-dur, KV 271 („Jenamy“) ir Nr. 12 A-dur, KV 414. Taigi koncertas Valdovų rūmuose tapo dar vienu ypač įdomiu ir kokybišku festivalio vadovės Rūtos Prusevičienės projektu.
Paliesiaus dvare suskambo lenkų kompozitoriaus Miłoszo Magino kūriniai
Archeologai kone kas mėnesį skelbia pritrenkiančias žinias apie naujai atrastus senųjų kultūrų radinius, efektingas atkastas kapavietes, pastatų liekanas. Archeologinis šėlas yra apėmęs visas kultūros ir meno sritis. Radiniai – nebūtinai senienos, tai gali būti ir visai nesenos praeities dailės, architektūros, literatūros, muzikos kūriniai ar jų autoriai. Visų sričių tyrinėtojai ieško kažko užmiršto, nepažinto, nepamatyto ir neišgirsto arba kadaise nepakankamai suprasto. Paminėjau tyrėjus, bet tuo užsiima anaiptol ne tik jie! Intensyvus šiuolaikinis muzikinis gyvenimas, įsakmiai reikalaujantis nuolatinės kaitos ir įvairovės, į tokias paieškas volens nolens yra įtraukęs ne vieną muzikantą – dirigentą, pianistą, smuikininką. Jiems neabejotinai priklauso ir Gidonas Kremeris, nors nesu tikra, kad jis visiškai su tuo sutiktų. Panašioms nežinomo arba naujo nesuprasto paieškoms galima priskirti ano šimtmečio pabaigoje porą dešimtmečių trukusią G. Kremerio koncertinę veiklą, kai jis pasaulio koncertų repertuarą plėtė ir turtino nepripažintų buvusios sovietijos kompozitorių, ypač Alfredo Schnittke’s, kūriniais. Blogio imperijai žlugus, pastarąjį dešimtmetį G. Kremeris kartu su „Kremerata Baltica“ itin aktyviai propagavo nepelnytai užmiršto kompozitoriaus, Dmitrijaus Šostakovičiaus amžininko Mieczysławo Weinbergo (1919–1996) kūrybą. Ne kartą jų atliekama šio autoriaus muzika skambėjo ir Lietuvoje, o kur dar daugybė koncertų viso pasaulio salėse ir išleistų kompaktinių plokštelių!






Jubiliejinis 30-ojo Valstybinio simfoninio orkestro gimtadienio koncertas
Valstybinis simfoninis orkestras gimtadienio koncertus rengia nuo pat savo gyvavimo pradžios. Didesnę jų dalį esu klausiusi, kai kurie išliko atmintyje iki šiol. Tačiau tokios ypatingos muzikinės šventės, kokia įvyko šįsyk, minint orkestro 30-metį, iki šiol nebuvo. Tiesiog apstulbino suburtų ryškių atlikėjų, tikrų žvaigždžių paradas ir muzikiniai sveikinimai. Be jų pačių noro ir meilės Gintaro Rinkevičiaus orkestrui tokio koncerto tikrai nesurengsi, kad ir kokių fantastiškų organizacinių gebėjimų turėtum.








