Artėja XIX Lenkų kino festivalis
Spalio 3 d. Vilniuje prasideda XIX Lenkų kino festivalis. Jis truks dešimt dienų, o festivalio filmus galės pamatyti ne tik Vilniaus, bet ir Kauno, Mažeikių, Šalčininkų, Marijampolės žiūrovai. Į festivalį atvyksta aktorė Grażyna Błęcka-Kolska, režisieriai Janas Jakubas Kolskis, Michałas Rosa, Łukaszas Grzegorzekas.
Nauji filmai – „Gimtinė“
Angliškas Tomo Vengrio filmo „Gimtinė“ (Lietuva, 2019) pavadinimas „Motherland“ tiksliau apibrėžia filmo esmę: paaugliui Kovui (Matas Metlevski) mama Viktorija (Severija Janušauskaitė) tiek daug pasakojo apie savo gimtinę, kad berniuko galvoje Lietuva yra pirmiausia motinos žemė. Tai pasakų žemė – neatsitiktinai filmą pradeda ir baigia parabolė apie miške pasiklydusią mergaitę.
Prasideda 44-asis Lenkų vaidybinių filmų festivalis Gdynėje
Pirmadienio vakarą Gdynėje naujausiu Agnieszkos Holland filmu „Pilietis Džounsas“ („Obywatel Jones“) atidaromas 44-asis Lenkų vaidybinių filmų festivalis. Pagrindiniame konkurse – devyniolika filmų. Jų autoriai – ir lenkų kino klasikai, ir debiutantai.
Peržvelgus programą krinta į akis, kad kūrėjai lieka ištikimi pastaraisiais metais vis labiau lenkų kine vyraujančiai istorijos (nebūtinai Lenkijos) temai. „Piliečio Džounso“ herojus – anglų žurnalistas, pirmas parašęs apie Ukrainą siaubiantį holodomorą. Režisierė neslepia, kad Jonesas buvo bene vienintelis norintis paskelbti pasauliui tiesą apie Stalino režimą.
Nauji filmai – „Vieną kartą Holivude“
Kiekvienas naujas Quentino Tarantino filmas priverčia susimąstyti, kas dabar yra kinas, nes, regis, to savęs klausia ir režisierius. Tiesa, atsakymų jis ieško „restauruodamas“, sugrąžindamas į apyvoką skirtingus kino istorijos sluoksnius. Tarantino nėra kino be praeities: kad ir apie ką pasakotų jo filmas, atrama visada bus ekskursas į vieno ar kito žanro, stiliaus, personažo, net kameros rakursų istoriją. Būtent tai, nors ir netiesiogiai, sufleruoja atsakymą, kad kinas ir dabar yra ne politiškai korektiškų atsakymų į svarbius klausimus rinkinys, o daugiau nei šimtą metų tobulintas būdas suvokti save, tikrovę ir laiką.
Nauji filmai – „Domino“
Brianas De Palma – amerikiečių klasikas, vienas pirmųjų kino postmodernistų, ištikimas Alfredo Hitchcocko sekėjas. Dauguma jo filmų (kad ir „Randas“, „Neliečiamieji“, „Karlito kelias“ ar „Gyvatės žvilgsnis“) analizuojami kino mokyklose, kai būsimi režisieriai mokosi montuoti, naudoti subjektyvią kamerą ar cituoti klasikus.
Nauji filmai – „Skausmas ir šlovė“
Pedro Almodovaro filmo „Skausmas ir šlovė“ („Dolor y gloria“, Ispanija, 2019) pagrindinis veikėjas – pagyvenęs kino režisierius Salvadoras. Jį kankina depresija, vienatvė, nugaros skausmai ir dar dešimt įvairiausių ligų, kurias pamatome lyg mokslo populiarinimo filme animuotuose kadruose. Taip su šypsena Almodovaras išvardija tipiškus pagyvenusio žmogaus negalavimus. Tačiau, nepaisant net ir fizinio Salvadorą vaidinančio Antonio Banderaso panašumo, ryškių ir iškart atpažįstamų džemperių ar paviljone atkurto Almodovaro buto, „Skausmas ir šlovė“ – ne visai autobiografinis filmas. Jo apibūdinimą „autofikcija“ Almodovaras įdėjo į Salvadoro mamos lūpas: ji nugirdo šį žodį, kai sūnus davė interviu.
Du savaitės tekstai
Konstantis Šavlovskis straipsnyje „Devyni „Kinotavr“ filmai“, kuris išspausdintas žurnale „Kommersant Weekend“, pristato, jo manymu, įdomiausius sekmadienį Sočyje prasidėjusio jubiliejinio, jau trisdešimtojo, Atvirojo Rusijos kino festivalio „Kinotavr“ filmus. Konkursinėje festivalio programoje jų penkiolika.
Nauji filmai – „Rocketman“
Iškart prisipažinsiu, kad prieš pamatydama Dexterio Fletcherio filmą „Rocketman“ (JAV, D. Britanija, 2019) žinojau tik vieną Eltono Johno dainą. Ji buvo skirta kičinei princesei Dianai, todėl susidomėjimo muzikantu nesužadino. Abejoju, ar pamatytas filmas paskatins toliau domėtis jo herojaus kūryba, bet nesigailiu jį pamačiusi. Buvo visai smagu, nors, kaip ir dažnas biografinis filmas apie populiariosios kultūros kūrėjus, „Rocketman“ susideda iš daugybės klišių ir paprastos žinutės pabaigoje. Skiriasi tik nuoširdi, sentimentali ir šiek tiek autoironiška menininko išpažinties intonacija. Ji suteikia filmui pasakos atspalvį. Ši intonacija, regis, ir yra viena didžiausių „Rocketman“ vertybių.
Nauji filmai – „Second Hand“
Arturo Jevdokimovo filmas pasirodo ekranuose nuslūgus agitacijos už dvigubą pilietybę bangai. „Second Hand“ (Lietuva, studija „Nominum“, 2019) veikėjai būtų geras argumentas ir Konstitucijos keitimo, ir jo priešininkų rankose. Tačiau filmo vertė kita. Tai antropologinis šiuolaikinio lietuvio užsienyje tyrimas, nors režisieriui ir pristigo valios nuosekliai sudėlioti filmo akcentus. Žiūrovui jis paliko daug laisvės. Štai kaip man pavyko sudėlioti tai, ką pamačiau.
Nauji filmai – „Dvilypiai gyvenimai“
Olivier Assayaso filmas „Dvilypiai gyvenimai“ („Doubles vies“, Prancūzija, 2018) nepasakoja istorijos. Jis rodo penkių personažų gyvenimo scenas. Beveik visose scenose jie arba diskutuoja, arba svetimoteriauja. Juos galima vadinti snobais, bet, matyt, dabar beveik kiekvieną, užsiimantį menais ar jų kritika, galima pavadinti snobu. Ypač jei jie gyvena ne socialiniuose tinkluose, kur demokratijos sąvoka įgyja kitokią reikšmę.
