Skirtingų požiūrių įvairovė

Pirmadienio vakarą Gdynėje naujausiu Agnieszkos Holland filmu „Pilietis Džounsas“ („Obywatel Jones“) atidaromas 44-asis Lenkų vaidybinių filmų festivalis. Pagrindiniame konkurse – devyniolika filmų. Jų autoriai – ir lenkų kino klasikai, ir debiutantai.

Peržvelgus programą krinta į akis, kad kūrėjai lieka ištikimi pastaraisiais metais vis labiau lenkų kine vyraujančiai istorijos (nebūtinai Lenkijos) temai. „Piliečio Džounso“ herojus – anglų žurnalistas, pirmas parašęs apie Ukrainą siaubiantį holodomorą. Režisierė neslepia, kad Jonesas buvo bene vienintelis norintis paskelbti pasauliui tiesą apie Stalino režimą.

Władysławo Pasikowskio filmo „Kurjeris“ („Kurier“) herojumi tapo taip pat realus žmogus – Janas Nowakas-Jeziorańskis, Armijos Krajovos kurjeris Antrojo pasaulinio karo metais, vėliau – politikas, žurnalistas, „Laisvės radijo“ direktorius. Filme rodomas vienas jo gyvenimo epizodas, kai 1944-ųjų vasarą kurjeris iš Londono turi pristatyti svarbią žinią rengiamo Varšuvos sukilimo vadams, o jo tyko vokiečių žvalgyba.

Vienas laukiamiausių Gdynės filmų – ne vienus metus kurti Dariuszo Gajewskio „Legionai“ („Legiony“), pasakojimas apie kartą, kuri 1914–1916 m. kovojo dėl nepriklausomos Lenkijos valstybės atgimimo. Filme rodomi jaunuoliai, suvokiantys, kad savo svajones galės įgyvendinti tik laisvoje Lenkijoje.

Dar anksčiau rutuliojasi biografinio filmo apie legionų vadą ir būsimą nepriklausomos valstybės viršininką veiksmas. Michało Rosos „Piłsudskis“ („Piłsudski“) prasideda 1901-aisiais, kai pabėgęs iš psichiatrijos ligoninės, kurioje apsimetinėjo bepročiu, Józefas Piłsudskis vėl pradeda vadovauti lenkų išsivadavimo pogrindžiui. Kitų Lenkijos socialistų partijos narių laikomas teroristu, filmo herojus gamina bombas, rengia pasikėsinimus ir kitokias akcijas, kurių tikslas – nepriklausoma Lenkija. Pagrindinį vaidmenį filme, kurį spalį Vilniuje rodys ir Lenkų filmų festivalis, sukūrė Borysas Szycas.

Daug laukiu iš įdomaus, bet retai filmus kuriančio režisieriaus Marcino Krzyształowicziaus filmo „Ponas T.“ („Pan T.“). Jis perkels į 1953-iųjų Varšuvą, miestą, kuriame, pasak filmo anotacijos, viskas yra įmanoma. Atmosfera čia kupina nerimo, kontrolė ir skundai saugumui – įprasta kasdienybės dalis, bet bažnyčios rūsiuose galima išgirsti džiazą... Filmo herojus yra žinomas rašytojas. Jis gyvena iš korepetitoriaus amato, tačiau saugumas įtaria, kad rašytojas planuoja susprogdinti garsiuosius Kultūros rūmus (beje, stovinčius iki šiol), ir pradeda sekti kiekvieną pono T. žingsnį. Tokioje absurdiškoje tikrovėje jam sunku bus išsaugoti sveiką protą.

Apie šių dienų tikrovę, kurioje inteligentui taip pat sunku išlikti savimi, – ir laukiamiausias mano šių metų Gdynės filmas, Xawery Żuławskio „Paukščių kalba“ („Mowa ptaków“), sukurtas pagal režisieriaus tėvo Andrzejaus Żuławskio prieš mirtį sūnui įteiktą scenarijų. Tai trisdešimtmečio polonisto, kuris išmestas iš darbo turi naujai susidėlioti gyvenimą, istorija. Kuriant filmą dalyvavo ir daug Andrzejaus Żuławskio bendradarbių, filmuota jo namuose, o pagrindinius vaidmenis sukūrė Jaśmina Polak, Sebastianas Fabijańskis, Danielis Olbrychskis, Andrzejus Chyra.

Garsius lenkų aktorius Januszą Gajosą, Andrzejų Seweryną, Olgierdą Łukaszewiczių, Mateuszą Kościuszkiewiczių į filmą „Solid Gold“ pakvietė Jacekas Bromskis. Naujasis tarsi pratęsia pastarųjų metų Bromskio filmų „tradiciją“, kai detektyvinis siužetas susiejamas su Lenkijoje didelio atgarsio sulaukusiomis politikų bylomis ar glaudžių verslo ir saugumo ryšių skandalais. Lenkijos žiūrovams filmo pavadinimas, be abejo, sukels asociacijų su ne tokia sena finansine afera, į kurią netiesiogiai buvo įpainiotas ir Donaldas Tuskas.

„Platinos liūtais“ už gyvenimo ir kūrybos nuopelnus šiemet bus pagerbtas režisierius Krzysztofas Zanussi. Ta proga rengiama ir nedidelė jo ankstyvųjų filmų retrospektyva. Šiemet nebebus eksperimentiniams filmams skirto „Ypatingo žvilgsnio“ konkurso – sugrįžta prie tradicinės festivalio sekcijos „Lenkų kino panorama“, kurioje rodomi per metus Lenkijoje sukurti filmai, labiau skirti masinei auditorijai. Kaip visada, daug įdomių peržiūrų žada „Polonicos“ programa. Joje rodomi užsienio filmai, prie kurių atsiradimo prisidėjo ir lenkų kūrėjai. Daug dėmesio bus skirta ir restauruotiems lenkų filmams bei jų kūrėjams. Jau tradicija tapo naujų knygų pristatymai bei susitikimai su jų autoriais. Bus paminėtas ir garsiosios Dokumentinių bei vaidybinių filmų studijos (WFDIF) Varšuvoje, su kuria bendradarbiavo ir lietuvių kinematografininkai, 70-metis. Bus parodyta didžiulė studijoje sukurtų filmų programa.

Likimo ironija, kad festivalio išvakarėse paskelbtas lenkų kultūros ministro sprendimas visas šalies kino studijas bei susivienijimus sujungti į vieną gigantišką darinį. Tad gal šiųmetis festivalis Gdynėje bus paskutinis, kai galima pasigrožėti visais skirtingų studijų bei autorių sukurtų filmų privalumais bei požiūriais.