7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Agnė Narušytė

Agnė Narušytė

Jos jos

Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje – reportažas greitam pasiskaitymui
 

 

Vasario 17-ąją Nacionalinėje dailės galerijoje vėl buvo minima Nacionalinė emancipacijos diena. Ar dar reikia aiškinti, kas tai yra? 2018 m. nepriklausomybės šimtmečio proga iš gretimo Signatarų namams balkono skelbtas manifestas, ten iškelta žalioji Vytės vėliava (sukurta Shaltmiros) jau šiek tiek išpopuliarino šią dieną, vis daugiau žmonių apie ją žino. Tačiau ar jie žino tiksliai? Ir vėl išgirstu klausimą: tai jūs siūlote alternatyvą Vasario 16-ajai? Ne alternatyvą, tenka aiškinti. Priešingai, mes visi turėtume švęsti istorinį faktą, kad mūsų valstybė taip anksti pripažino moterims balsavimo teisę. Ir greičiausiai tai nebūtų įvykę, jei į Lietuvos Tarybą nepakviestos moterys nebūtų išėjusios į gatves protestuoti. Moterys dalyvavo atgimimo judėjime, kartu su vyrais kūrė demokratinės valstybės viziją ir staiga – sprendžiant svarbiausią klausimą – jos nereikalingos. Jei būtų nutylėjusios „vardan tos“, būtų buvę nesunku jas ir toliau ignoruoti. Taigi vasario 17-ąją moterys ne tik pareiškė turinčios lygias teises su vyrais, bet ir politinio protesto veiksmu simboliškai pasirašė Nepriklausomybės aktą.

Dovilė Jakniūnaitė skaito pranešimą. A. Volungės nuotr.
Dovilė Jakniūnaitė skaito pranešimą. A. Volungės nuotr.
Ekskursija po NDG atnaujintą ekspoziciją. A. Volungės nuotr.
Ekskursija po NDG atnaujintą ekspoziciją. A. Volungės nuotr.
Agnė Narušytė. A. Volungės nuotr.
Agnė Narušytė. A. Volungės nuotr.
Laima Kreivytė. A. Volungės nuotr.
Laima Kreivytė. A. Volungės nuotr.
Konferencijos dalyvės. A. Volungės nuotr.
Konferencijos dalyvės. A. Volungės nuotr.
Rūta Kačkutė. A. Volungės nuotr.
Rūta Kačkutė. A. Volungės nuotr.
Lolita Jablinskienė skaito pranešimą. A. Volungės nuotr.
Lolita Jablinskienė skaito pranešimą. A. Volungės nuotr.
Shaltmira, Vytė. A. Volungės nuotr.
Shaltmira, Vytė. A. Volungės nuotr.
Agnė Narušytė

Praskrenda paukštis (fotografijai)

Gidas po Vilniaus dabartį – šiame ir aname Neries krante

 

Pagaliau gavau ilgai lauktą knygą – Algimanto Kunčiaus „Fotorefleksijas“ apie Vilnių 1990–2019 metais (išleido „artseria“). Lauktą, nes žinojau, kad ją kartu su Kunčiumi kūrė netikėta kompanija: Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos direktorė Saulė Mažeikaitė, fotomanipuliatorius, dizaineris (proginių monetų kūrėjas) Liudas Parulskis ir rašytojas, meno rinkos tyrinėtojas Ernestas Parulskis. Kitaip tariant, ne fotografijos žinovai ir ne rimtuoliai.

Agnė Narušytė

Vaizdo detektyvai – ironiškai

Mikko Waltari paroda „Dokumentinis spektaklis“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Jei ne paveikslinis dydis, daugelis Mikko Waltari kadrų būtų gana kasdieniški. Sujauktų peizažų, nejaukių komercinių pastatų, apleistų statybų dokumentai. Nieko dramatiško nematyti. Išskyrus kelis kartus pradėto ir nebaigto, galbūt vėl pradėsimo nacionalinio stadiono griaučius. Tačiau dydis ir vaizdo kokybė įtraukia į detektyvą. Renki detales kaip įkalčius (iš kur Vilniuje prie to gelžbetoninio „koliziejaus“ atsirado lama?). Pamažu iššifruoji ne tik tos konkrečios vietos, bet ir šiuolaikybės „nusikaltimą“.

Mikko Waltari, „Chekpoint Charlie kontrolės punktas“. Berlynas, Vokietija. 2014 m.
Mikko Waltari, „Chekpoint Charlie kontrolės punktas“. Berlynas, Vokietija. 2014 m.
Mikko Waltari, „Po pikniko“. Turku, Suomija. 2014 m.
Mikko Waltari, „Po pikniko“. Turku, Suomija. 2014 m.
Mikko Waltari, „Surežisuotas peizažas“. Vilnius, Lietuva. 2017 m.
Mikko Waltari, „Surežisuotas peizažas“. Vilnius, Lietuva. 2017 m.
Mikko Waltari, „Nacionalinis stadionas“. Vilnius, Lietuva. 2016 m.
Mikko Waltari, „Nacionalinis stadionas“. Vilnius, Lietuva. 2016 m.
Mikko Waltari, „Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika“. Kaunas, Lietuva. 2016 m.
Mikko Waltari, „Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika“. Kaunas, Lietuva. 2016 m.
Mikko Waltari, „Spaudos namai“. Ryga, Latvija. 2017 m.
Mikko Waltari, „Spaudos namai“. Ryga, Latvija. 2017 m.
Mikko Waltari, „Porsche centras“. Vilniuje, Lietuvoje. 2017 m.
Mikko Waltari, „Porsche centras“. Vilniuje, Lietuvoje. 2017 m.
Mikko Waltari, „Exarcheia“. Atėnai, Graikija. 2018 m.
Mikko Waltari, „Exarcheia“. Atėnai, Graikija. 2018 m.
Agnė Narušytė

Wilna-Dessau-Paris-Cfat

Paroda „Moišė Ravivas-Vorobeičikas. Modernybės montažai“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Tai buvo ryškiausias prisiminimas iš kadaise mano aplankyto festivalio Arlyje „Fotografijos susitikimai“. Buvo karšta, nors pūtė mistralis. Po penkių dienų vaikščiojimo po visą miestą, ieškant galerijų, garažų, muziejų, kiemų su parodomis, niekur nebesinorėjo eiti. Vis dėlto su drauge užsukome į Arlio ligoninę ieškoti van Gogho pėdsakų. Vidiniame kiemelyje, kuris atrodė tarsi perkeltas iš jo paveikslo ir taip užkonservuotas, buvo per karšta gėrėtis sodu, tad palindome po arkomis. Ten prekiavo keletas bukinistų. Tingiai per viršelius slenkančias akis sustabdė pavadinimas: „Ein Ghetto im Osten – Wilna“. Autorius – Moišė Vorobeičikas, kurio iki tol nebuvau girdėjusi. Knyga kainavo gal 800 eurų – man neįmanoma suma net dabar.

Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Agnė Narušytė

Ateities atmetimas

Vėl kalėdinė esė

Neapsnigtą žiemą pasukus link Matuizų, būna toks laiko tarpsnis, kai tavo automobilis lieka vienas kelyje. Nieko nėra nei priekyje, nei už tavęs. Iš šonų – tavo skrodžiamas miškas ir netikėtai išlindusio briedžio grėsmė. Baugi palaima. Spusteliu radijo mygtuką.

Autorės nuotr.
Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Gintaras Zinkevičius, iš serijos „Atsitenkimai“
Gintaras Zinkevičius, iš serijos „Atsitenkimai“
Rugsėjo 11-osios paminklas Niujorke. Autorės nuotr.
Rugsėjo 11-osios paminklas Niujorke. Autorės nuotr.
Agnė Narušytė

Feminizmo Biblija vargšams

Laisvydės Šalčiūtės paroda „Meliuzinų rojus“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Būna, kad literatūriniai personažai tampa beveik tikrais tautos herojais. Adomo Mickevičiaus Gražina, Antano Vienuolio Paskenduolė Veronika, Žemaitės Marti, regis, tikrai buvo ir gyveno tarp mūsų. Nuėjusi į Laisvydės Šalčiūtės parodą „Meliuzinų rojus“ pamaniau, kad taip gali atsitikti ir dailės personažams. Bent jau Meliuzinai tai tikrai.

Laisvydė Šalčiūtė, instaliacijos „Serpentariumas“ fragmentas. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, instaliacijos „Serpentariumas“ fragmentas. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Agnė Narušytė

Neišmestos istorijos (iš galvos)

Rūtos Spelskytės paroda „Elniaragio ūsas“ VDA parodų salėje „Titanikas“

„Apskrita bala. Graži, taisyklinga forma vidury miško. Suku ratus apie ją ir versijas. Galvoju, reikėtų įbristi. Atrodo, geriau nereikia. Pavasarį, žiemą, rudenį, rudenį, vasarą.
Prisiruošiu. Įmerksiu kamerą. Bus matyt.
O. Bala išdžiūvus. Dabar ne tokia ir gili.
Jos dugne – jokios mistikos, juoda žemė ir tiek.“

Rašant apie Rūtos Spelskytės parodą sunku nepacituoti jos anotacijos teksto, bent jo pradžios. Nes Rūtos rasti, pagaminti, nufotografuoti objektai iškrito iš ilgojo teksto, o gal atvirkščiai – įsibrovė į jį ir ten gyvena kiek kitaip negu čia, galerijoje. Tas tekstas – tai jos meno daktaro disertacija, apginta aną penktadienį: „Kaip išmesti iš galvos. Istorija apie meilę, karą ir debesis“. Buvau to išmetimo proceso viena iš vadovių, tad viską susidėjau į savo galvą. Dabar einant nuo vieno objekto prie kito, trumpi pasakojimai, raudona lipnia juostele priklijuoti ant sienos, išnyra kaip tos didžiosios kelionės nuotrupos – į aukščiausius kalnus, į bokštus, į mūšių vietas, į praeitį, į svetimus sodus. Tad esu beveik tikra, kad man ši paroda reiškia ką kita, nei to ilgojo teksto neskaičiusiems.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Agnė Narušytė

Rokas beveik Pralgauskas

Paroda „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Per parodos atidarymą Rokas pasakė beveik kalbą, kuri nutrūko vidury sakinio. „Man patinka žodelis beveik, – sakė, – aš esu Rokas beveik Pralgauskas.“ Jo beveik fotografija pristatyta ne tik parodoje, bet ir knygoje tuo pačiu pavadinimu, kur vaizdus į serijas suskirsto juodi puslapiai, o juose – beveik poezija, kurios galbūt nepriims literatai.

Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
„Neužbaigta šv. Roko skulptūrėlė“, iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
„Neužbaigta šv. Roko skulptūrėlė“, iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Agnė Narušytė

Parodos laidotuvės

Pusiau slapti dailės įvykiai

Rugsėjo 25 d. meno kūrinių kapinėse buvo laidojama paroda „Saldus ateities prakaitas“. Ji išgyveno vidutinį parodos amžių – beveik du vasaros mėnesius. Rugsėjo 2-ąją jos architektūrinis skeletas buvo išardytas ruošiant tuščią erdvę kitai parodai.

J. Laivio nuotr.
J. Laivio nuotr.
J. Laivio nuotr.
J. Laivio nuotr.
Agnė Narušytė

Ką gali kiekviena valytoja

Tarptautinis fotografijos simpoziumas „Fotografų susitikimai“ Nidoje

Į tarptautinius fotografijos simpoziumus Nidoje važinėju jau dvidešimt metų (!). Bet yra ir tokių, kurie čia buvo jau kokį keturiasdešimtą kartą. Ir vis dar negana. Žinoma, tie simpoziumai nebėra tokie, kokie buvo iš pradžių. Net ir 1999-aisiais jau nebebuvo. Kai kurie senbuviai mėgino tai man į ausį papasakoti: apie išskirtinumo jausmą (nes ne visi sovietmečiu galėjo patekti į Kuršių neriją), apie aršias diskusijas dėl fotografijos meno kokybės ir legendinius diskutantus (ko verti vien Alfonso Andriuškevičiaus ir Gražinos Kliaugienės pasirodymai, apvertę fotografijos sampratą!), apie svečius iš visos Sovietų Sąjungos ir (kaipgi be to?) visuotinį lėbavimą savaitei atsiskyrus nuo tikrovės.

Edyta Majewska, „Other White“, fragmentas
Edyta Majewska, „Other White“, fragmentas
Edyta Majewska, „Other White“, fragmentas
Edyta Majewska, „Other White“, fragmentas
Adomas Žudys skenuoja Tomą Pabedinską
Adomas Žudys skenuoja Tomą Pabedinską
Aleksandras Ostašenkovas atsiima apdovanojimą už nuotraukų seriją
Aleksandras Ostašenkovas atsiima apdovanojimą už nuotraukų seriją
Atidarymas Zuikio darže. Groja grupė „Shishi“. V. Pilkausko nuotr.
Atidarymas Zuikio darže. Groja grupė „Shishi“. V. Pilkausko nuotr.
Auditorija klausosi Dainiaus Junevičiaus paskaitos
Auditorija klausosi Dainiaus Junevičiaus paskaitos
Aurelija Maknytė pristato savo kūrybą. D. Stankevičiaus nuotr.
Aurelija Maknytė pristato savo kūrybą. D. Stankevičiaus nuotr.
Aurelijos Maknytės kūrybinių dirbtuvių pristatymas. D. Stankevičiaus nuotr.
Aurelijos Maknytės kūrybinių dirbtuvių pristatymas. D. Stankevičiaus nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 14  >>> Archyvas