Autorius: Rita Mikučionytė
Rita Mikučionytė, Kristina Švenčionytė
Įtrūkiai
Apie Kristinos Švenčionytės parodą „Plyšys“ VVJ meno galerijoje
Kristinos Švenčionytės „Plyšys“ – priešpaskutinė paroda, kurią VVJ meno galerijoje kuruoja Algė Gudaitytė. Mano manymu, tai simboliškai viltinga pabaiga abiem, tiek menotyrininkei, tiek menininkei. Juk baigiasi Gudaitytės kelerių metų intensyvaus darbo šioje institucijoje etapas, vadinasi, kitur bus nauji projektai, kitos parodos, kurių vėl lauksime. O Švenčionytės „Plyšio“ ekspozicija, dar prieš metus pristatyta KKKC parodų rūmuose, neišvengiamai toliau evoliucionuos.
Rita Mikučionytė
Istorijos dėl istorijų
Paroda „METALOfonas: Nepasakok man istorijų!“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje
Įsibėgėjant „Sumenėk“, pravartu vėl aplankyti jau senokai veikiančias parodas – dar kartą atidžiai apsidairyti ir atrasti naujų žvalgos perspektyvų. Viena tokių stotelių – Vilniuje septintą kartą vykstanti tarptautinė juvelyrikos bienalė „METALOfonas“.
Rita Mikučionytė
Tarpinės sąsajos
8-oji Vilniaus keramikos meno bienalė ir ją lydinčios parodos galerijoje „Arka“
Akronimas TARP, kurį pasirinko šių metų keramikos meno bienalės organizatoriai, yra apdairus išankstinis sprendimas numatant tiek daugialypį renginio pobūdį, tiek neišvengiamą 44 dalyvių kūrybos įvairovę. Suprantama, visų dvylikos kertinių sąvokų, kurias aiškindami pavadinime slypinčią santrumpą ir kviesdami dalyvauti parodoje pateikė galerija „Arka“ ir Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus keramikų sekcija (pastarųjų renginių nepamainoma vadovė – keramikė Agnė Šemberaitė, architektūrinių sprendimų autorė Milena Pirštelienė), neaprėpsiu. Tad išsirinkau keturis orientyrus – tradiciją, amatą, ryšį ir patirtis, – kuriuos bandysiu susieti su 8-osios Vilniaus keramikos meno bienalės laureatų darbais.
Rita Mikučionytė
Sekant K. G. nuorodomis
Kęstučio Grigaliūno paroda „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“ Pamėnkalnio galerijoje
Jau esame įpratę, kad menininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Grigaliūnas kas keletą metų vis pratęsia savo edukacinį projektą „Žaidimų galerija“, kuriame svarbiausias yra lankytojų kūrybiškumas, o pristatomuose objektuose aktualizuojami Fluxus ir neopopmeno kūrybos principai. Man tai tarsi linksmoji jo meninių idėjų pusė, žinant, kad yra ir liūdnoji – didelės apimties istorinės atminties archyviniai projektai, skirti Lietuvos žmonių tremčiai įprasminti.
Rita Mikučionytė
Vaikystė ir mistika
Pokalbis su „VDA baigiamųjų darbų parodos 2024“ viena iš organizatorių, koordinatorių grupės vadove, „Artifex“ galerijos vedėja Justina Gražyte
Rita Mikučionytė: Pernai didžiulio dėmesio sulaukusi Vilniaus dailės akademijos (VDA) baigiamųjų darbų paroda šiemet jau tampa prasminga tradicija. Pamenu daugybę žmonių akademijos erdvėse, atvirus, jautrius pokalbius su jaunaisiais menininkais, patirtą didžiulį kūrybinės energijos srautą, įtraukusią meninių idėjų įvairovę. Šiemet jaučiuosi panašiai, bet kartu matau didžiulį organizacinio darbo indėlį – išskirčiau racionaliai išdėstytą ir paviešintą renginių programą, baigiamųjų darbų katalogą (https://vdagraduation.lt, netrukus pasirodys specialus leidinys, o skaitmeninis variantas su iliustracijomis bus akademijos svetainėje), besidarbuojančius savanorius, galimybę rinktis maršrutus. Su kokiais organizaciniais iššūkiais šįmet susidūrėte, kurie strateginiai veiksmai, kaip jau matote, pasiteisino?
Rita Mikučionytė
Savivertės paribiuose
Monikos Dirsytės performansas „Aš esu pakankama (-s)“
„Meilės esame verti ne už tai, kokį įvaizdį sukuriame visuomenėje, o už tai, kad esame“, – performanso „Aš esu pakankama (-s)“ anotacijoje pabrėžia Monika Dirsytė. Balandžio 13 ir 14 dienomis šį performansą menininkė kartu su sportininku Roku Kavaliausku ir šokėjomis dvynėmis Ema Lavrenovaite ir Neila Lavrenovaite atliko grožio industrijos parodoje „Pelenė 2024“.
Rita Mikučionytė
Atmosferiškos ekspozicijos
Vilniaus parodų apžvalga
Saulėtas šeštadienio vidurdienis. Išeinu porai valandų pasivaikščioti po sostinės senamiestį. Turiu tikslą aplankyti kelias parodas – pirmiausia domina Mindaugo Skudučio „Kintantys Vilniaus vaizdai“ VVJ meno galerijoje ir Mato Dūdos „Gibaras bauzdint“ galerijoje „Kairė-dešinė“ (eisiu antrąkart). Visa kita pakeliui, „iš akies ir kas truktels“, pradedant Mokytojų namais ir baigiant Vilniaus grafikos meno centru.
Rita Mikučionytė
Veiksmažodinė kūryba
Povilo Ričardo Vaitiekūno paroda „Piešiniai“ VDA „Titaniko“ parodų salėse
Anonsuojama paroda ir ją lydintis kūrinių katalogas man yra ilgesingos laukimo erdvės, kuriose pirmiausia apmąstoma menininko kūrybinė biografija ir dėliojasi būsima vaizdinės patirties kelionė. Ką prisiminiau, ko tikėjausi ir dėl ko nuogąstavau prieš ateidama į retrospektyvinę Povilo Ričardo Vaitiekūno piešinių parodą „Titaniko“ antrame aukšte?
Rita Mikučionytė
Savasties atradimai
Trys šiuolaikinės juvelyrikos parodos
Nuoširdžiai džiaugiuosi, jog pastaruoju metu Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje rengiamos parodos tampa maloniomis staigmenomis ir sulaukia ypač didelio žiūrovų susidomėjimo. Šįkart dėmesio centre – VI tarptautinė šiuolaikinės juvelyrikos ir metalo meno bienalė „METALOfonas: vietos atmintis“ ir dvi ją lydinčios personalinės parodos: Sigito Virpilaičio „Apie apyrankę“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje bei švedų juvelyrės Catarinos Hällzon „Grįžtu prie savo šaknų“ galerijoje „Vilnensis“.
Rita Mikučionytė
Pradedant bičiulyste
Trys menininkų duetų parodos
Žiūrėdami jungtines dviejų menininkų parodas natūraliai savęs klausiame: o kas šiuos du, neretai tokius skirtingus, žmones sieja? Įprastai – tai kolegos kūrėjai, dažnai artimi draugai. Akivaizdu, jog būtina ne tik tarpusavyje sutarti, bet ir iš anksto susitarti, ką, kaip ir kodėl kartu eksponuosi, kuo konkreti bendra paroda bus svarbi kiekvienam autoriui atskirai. Toks sutarimo ir susitarimo reikalas dažniausiai būna keblus, reikalaujantis didesnių ar mažesnių kompromisų, tad duetų parodos nėra labai dažnos.
