Pasibaigęs Vilniaus galerijų savaitgalis (VGS) provokuoja pasidalinti dar neišblėsusiais įspūdžiais, ypač tuo, ką pamačiau ir išgirdau per susitikimus su parodų autoriais, kuratoriais. Pasirinkau kelis įvykius. Deja, šiuokart nuošaly liko intriguojantys Žilvino Landzbergo, Mortos Jonynaitės, Erikos Povilonytės ir kitų autorių parodų pristatymai.
Tomas Martišauskis, „Tekuoliai“, parodos fragmentas. 2026 m. L. Skeisgielos nuotr.Tomas Martišauskis, „Tekuoliai“, parodos fragmentas. 2026 m. L. Skeisgielos nuotr.Aurelija Maknytė, „Kanalai“, parodos fragmentas. 2026 m. A. Vasilenko nuotr.Aurelija Maknytė, „Kanalai“, parodos fragmentas. 2026 m. A. Vasilenko nuotr.Aurelija Maknytė, „Kanalai“, parodos fragmentas. 2026 m. A. Vasilenko nuotr.Aurelija Maknytė, „Kanalai“, parodos fragmentas. 2026 m. A. Vasilenko nuotr.„Sluoksniai“, parodos fragmentas. 2026 m. T. Tereko nuotr.„Sluoksniai“, parodos fragmentas. 2026 m. T. Tereko nuotr.
Įprastai bet kurios rūšies mugėje žvalgomės, bandome susidaryti visuminį vaizdą, lyginame pasiūlą, po renginio ar jo metu ką nors įsigyjame. Parodos „Sodininkų mugė“ kuratorė, menininkė, kritikė Aistė Kisarauskaitė sukviečia menininkus, gyvenančius užmiestyje, leidžiančius laiką ar triūsiančius sodybose, pasidalinti kūrybinėmis „darymo su“, „tapimo su“ praktikomis. Tai atliepia šiandien mokslo pasaulyje aktualią mąstytojos Donnos Haraway simpoezės sąvoką apie bendrą kūrybinį veiksmą, kuris tarpusavyje susieja įvairias idėjas, rūšis, sistemas ir sudaro dinamišką santykių tinklą.
„Sodininkų mugė“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Tulaitės nuotr.„Sodininkų mugė“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Tulaitės nuotr.„Sodininkų mugė“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Tulaitės nuotr.„Sodininkų mugė“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Tulaitės nuotr.„Sodininkų mugė“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Tulaitės nuotr.„Sodininkų mugė“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Tulaitės nuotr.„Sodininkų mugė“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Tulaitės nuotr.„Sodininkų mugė“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Tulaitės nuotr.
Istorijų namuose veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) kartu su Europos ir Viduržemio jūros regiono civilizacijų muziejumi (Mucem), esančiu Marselyje, surengta paroda, skirta 1900, 1935 ir 1937 metų Lietuvos prisistatymams Paryžiuje (koncepcijos autoriai ir kuratoriai Raphaëlis Bories ir dr. Miglė Lebednykaitė, bendrakuratorė Miglė Banytė).
„Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“, parodos fragmentas. 2026 m. L. T. Mikučionytės nuotr.„Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“, parodos fragmentas. 2026 m. L. T. Mikučionytės nuotr.„Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“, parodos fragmentas. 2026 m. L. T. Mikučionytės nuotr.„Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“, parodos fragmentas. 2026 m. L. T. Mikučionytės nuotr.„Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“, parodos fragmentas. 2026 m. S. Samsono nuotr.„Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“, parodos fragmentas. 2026 m. S. Samsono nuotr.„Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“, parodos fragmentas. 2026 m. S. Samsono nuotr.Laura Garbštienė, „Filmas apie nežinomą menininkę“. 2009 m. „Ant Paryžiaus parodų bangos“, parodos fragmentas. 2026 m. L.T. Mikučionytės nuotr.
Panevėžio miesto dailės galerijoje 2026 m. sausio 29 – kovo 1 d. veikė paroda „Daugiabalsė žemė“, skirta Vilniaus dailės akademijos (VDA) Keramikos katedros 95-erių metų sukakčiai. Eksponuoti 2020–2025 m. sukurti darbai, kurių autoriai – katedros studentai, jaunieji alumnai ir įvairių disciplinų dėstytojai. Apie šią parodą ir keramikos meno dabartį kalbamės su menininkais, tyrėjais, „Daugiabalsės žemės“ dalyviais – viena iš parodos kuratorių kritike Aiste Kisarauskaite ir VDA Keramikos katedros vedėju Roku Dovydėnu.
„Daugiabalsė žemė“, parodos fragmentas. 2026 m. G. Kartano nuotr.„Daugiabalsė žemė“, parodos fragmentas. 2026 m. R. Šipalytės nuotr.„Daugiabalsė žemė“, parodos fragmentas. 2026 m. R. Šipalytės nuotr.Ūla Šukytė, Eglės Ridikaitė, „Daugiabalsė žemė“, parodos fragmentas. 2026 m. Ū. Šukytės nuotr.Rūta Šipalytė, „Silicio namai. Mėlynos spektras“. 2026. „Daugiabalsė žemė“, parodos fragmentas. 2026 m. R. Šipalytės nuotr.Gedvardas Simonenko, „Tarp žemės ir dangaus“. 2025 m. „Daugiabalsė žemė“, parodos fragmentas. 2026 m. R. Šipalytės nuotr.Gedvardas Simonenko, „Tarp žemės ir dangaus“. 2025 m. „Daugiabalsė žemė“, parodos fragmentas. 2026 m. R. Šipalytės nuotr.Eglė Kulbytė, „Vietiniai iš karjerų“. 2025 m. „Daugiabalsė žemė“, parodos fragmentas. 2026 m. R. Šipalytės nuotr.
Menininkė, rašytoja, kultūros kritikė ir kuratorė Paulina Pukytė garsėja didelės apimties šiuolaikinio meno parodomis miesto viešosiose erdvėse. Puikiai pamename 2017 m. jos kuruotą 11-ąją Kauno bienalę „Yra ir nėra: paminklo (ne)galimybės klausimas“, 2024 m. specialiai Klaipėdai surengtą šiuolaikinio meno projektą „Reiškinys M“. Pukytė moka nustebinti ir pradžiuginti – didieji miesto meniniai tyrimai, mano požiūriu, gali būti konceptualiai aktualizuojami ir kamerine versija, šįkart kuruojant Antono Lukoszevieze parodą „District“ („Rajonas“) VDA galerijoje „Artifex“.
Anton Lukoszevezie, „Rajonas“, parodos fragmentas. 2026 m. A. Baltėno nuotr.Anton Lukoszevezie, „Rajonas“, parodos fragmentas. 2026 m. A. Baltėno nuotr.Anton Lukoszevezie, „Rajonas“, parodos fragmentas. 2026 m. A. Baltėno nuotr.Anton Lukoszevezie, „Rajonas“, parodos fragmentas. 2026 m. A. Baltėno nuotr.Anton Lukoszevezie, „Rajonas“, parodos fragmentas. 2026 m. A. Baltėno nuotr.Anton Lukoszevezie, „Rajonas“, parodos fragmentas. 2026 m. A. Baltėno nuotr.Anton Lukoszevezie, „Rajonas“, parodos fragmentas. 2026 m. A. Lukoszevezie nuotr.Anton Lukoszevezie, „Rajonas“, parodos fragmentas. 2026 m. A. Lukoszevezie nuotr.
Jungtinė paroda, kurios menininkai ir menininkės trys grafikės – Lida Dubauskienė, Eglė Vertelkaitė, Birutė Zokaitytė – ir trys tapytojai – Vytautas Dubauskas, Vygantas Paukštė, Jonas Vaitekūnas, – vos po atidarymo sulaukė išskirtinio lankytojų dėmesio. Viena vertus, visus traukia meno garsenybės ir jų įsimintina kūryba, kita vertus, tai gan reta proga kartu pamatyti mylimų ir gerbiamų meno pedagogų (visi dirba Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje, o Vygantas, Eglė, Jonas – ir Vilniaus dailės akademijos dėstytojai) piešinius.
VDA galerijoje „Akademija“ 2025 m. gruodžio 12 d. atidaryta Jono Vaitekūno personalinė paroda „Tapyba, etiudai“. Dailėtyrininkė Rita Mikučionytė susirašinėja su menininku, VDA Tapybos katedros dėstytoju ir Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos mokytoju, kolega ir bičiuliu, apie parodą, eksponuojamų kūrinių sumanymus, tapybos savastis ir meno pedagogiką.
Jonas Vaitekūnas, „Tapyba, etiudai“, parodos fragmentas. 2025–2026 m. J. Vaitekūno nuotr.Jonas Vaitekūnas, „Tapyba, etiudai“, parodos fragmentas. 2025–2026 m. J. Vaitekūno nuotr.Jonas Vaitekūnas, „Šešupės lanka (pieva) už Kalvarijos stadiono“. 1980 m. J. Vaitekūno nuotr.Jonas Vaitekūnas, „Kalėjimo tvora. (Vaizdas į Lukiškių kalėjimą iš Ankštosios g. pusės)“. 1982 m. J. Vaitekūno nuotr.Jonas Vaitekūnas, „1983 m. gegužė. Vaizdas į Lukiškių kalėjimą iš Ankštosios g. pusės“. J. Vaitekūno nuotr.Jonas Vaitekūnas, „Etiudas su Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia (Lukiškių aikštė)“. 1990 m. J. Vaitekūno nuotr.Jonas Vaitekūnas, „Merkinė (laidotuvių procesija eina pro Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos namą)“. 1988 m.? J. Vaitekūno nuotr.Jonas Vaitekūnas, „Mardasavo peizažas“. J. Vaitekūno nuotr.
Kas sieja tokius prieštaringos prigimties dalykus – mūsų aprangą, kasdienio dėvėjimo įpročius ir tikėjimo tiesas, mintis apie anapusybę? Šiuo požiūriu sudomina dvi tarptautinės to paties ciklo „Costume & Contemplation On Religion“ parodos (kuratoriai Michałas Szulcas, Renata Maldutienė, Agnetė Voverė), šįmet surengtos skirtingose Vilniaus dailės akademijos (VDA) parodų erdvėse. Smalsu pažiūrėti, kaip mados dizaineriai permąsto savo santykį su religija, kokius raiškos būdus pasirenka, kaip derina specifinius, šiandien ypač aktualios problematikos padiktuotus konstrukcijos, formos ir dekoro elementus.
„Costume & Contemplation On Religion“, parodos fragmentas. 2025 m. Rengėjų archyvo nuotr.„Costume & Contemplation On Religion“, parodos fragmentas. 2025 m. Rengėjų archyvo nuotr.Maria Wiatrowska, „Submission“. 2023 m. V. Abromaitytės nuotr.Rūta Kvaščevičiūtė-Mikalauskė, „Meilė kantri, meilė maloninga“. 2023 m. V. Abromaitytės nuotr.Jolanta Talaikytė, „Dabar ir visados... Et Nunc, et Semper...“. 2024 m. V. Abromaitytės nuotr.Sonja Šterman, „Šviesa“. 2023 m. V. Abromaitytės nuotr.Anna Kuźmitowicz, „Rusznik II“. 2024 m. V. Abromaitytės nuotr.Justina Semčenkaitė, „Knits of Activism“. 2023 m. V. Abromaitytės nuotr.
Kartais dvi ganėtinai skirtingos parodos lemtingai „sukrinta“ – nejučia jose pradedi įžvelgti netikėtų sutapimų, juolab jų autoriai panašaus amžiaus ir profesijos menininkai. Šįkart mano akiratyje dviejų skulptorių kūryba – Berlyne gyvenančios Elisabeth Sonneck įvietinto meno ekspozicija galerijoje-vitrinoje „apiece“ ir Vilniuje kuriančio Mindaugo Šnipo neseniai pasibaigusi personalinė paroda galerijoje „(AV17)“.
Elisabeth Sonneck, „membrane“, parodos fragmentas. 2025 m. V. Narkevičiaus / „apiece“ nuotr.Elisabeth Sonneck, „membrane“, parodos fragmentas. 2025 m. V. Narkevičiaus / „apiece“ nuotr.Elisabeth Sonneck, „membrane“, parodos fragmentas. 2025 m. V. Narkevičiaus / „apiece“ nuotr.Elisabeth Sonneck, „membrane“, parodos fragmentas. 2025 m. V. Narkevičiaus / „apiece“ nuotr.Elisabeth Sonneck, „membrane“, parodos fragmentas. 2025 m. V. Narkevičiaus / „apiece“ nuotr.Elisabeth Sonneck, „membrane“, parodos fragmentas. 2025 m. V. Narkevičiaus / „apiece“ nuotr.Mindaugas Šnipas, „Skulptūros“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Šnipo nuotr.Mindaugas Šnipas, „Skulptūros“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Levin nuotr.
Kartais nedidelės parodos įkvepia ne ką mažiau nei didelės ekspozicijos. Tą pasakyčiau apie jaunosios kartos keramikės Neringos Akcijonaitytės meninį projektą, pristatytą kompaktiškoje stiklo ir metalo konstrukcijų įrėmintoje erdvėje, esančioje lauke priešais Vilniaus dailės akademijos senųjų rūmų keramikos flygelį. VDA Lauko galerijoje „+1000“, kuriai pastaruoju metu vadovauja ir parodų strategija rūpinasi menininkė, kritikė bei kuratorė Aistė Kisarauskaitė, vis dažniau matome įvairialypius meninius tyrimus reprezentuojančius darbus.
Neringa Akcijonaitytė, „Cognitio“, parodos fragmentas. 2025 m. N. Akcijonaitytės nuotr.Neringa Akcijonaitytė, „Cognitio“, parodos fragmentas. 2025 m. N. Akcijonaitytės nuotr.Neringa Akcijonaitytė, „Cognitio“, parodos fragmentas. 2025 m. N. Akcijonaitytės nuotr.Neringa Akcijonaitytė, „Cognitio“, parodos fragmentas. 2025 m. N. Akcijonaitytės nuotr.Neringa Akcijonaitytė, „Cognitio“, parodos fragmentas. 2025 m. N. Akcijonaitytės nuotr.Neringa Akcijonaitytė, „Cognitio“, parodos fragmentas. 2025 m. N. Akcijonaitytės nuotr.Neringa Akcijonaitytė, „Cognitio“, parodos fragmentas. 2025 m. N. Akcijonaitytės nuotr.Neringa Akcijonaitytė, „Cognitio“, parodos fragmentas. 2025 m. N. Akcijonaitytės nuotr.