Autorius: Vytautė Markeliūnienė
Vytautė Markeliūnienė
Tarp Bacho linijų ir kontūrų
Andriaus Žlabio rečitalis Vilniaus festivalyje
„Bacho muzika ne tik yra mano kūrybos dalis, ji tiesiog apėmusi mano akiratį visam gyvenimui. Tiesiog tai yra muzika, kuri pažadina manyje pačius šviesiausius norus ir jausmus, įprasmina kiekvieną judesį“, – taip prieš 20 metų viename interviu kalbėjo tuomet dar 25-erių pianistas Andrius Žlabys (Dienovidis, 2002 m. spalis, 48 p.). Šias tuomet išsakytas mintis būtų galima priskirti jaunystės kaitrai, tačiau laiko perspektyva liudija, kad ištikimybė Johanno Sebastiano Bacho muzikai tebėra pianisto A. Žlabio tapatybės dalis.
Vytautė Markeliūnienė
Apie Čiurlionio ir Skriabino muzikos namus
Čiurlionio namų, Nacionalinės filharmonijos ir Tytuvėnų festivalio renginys – Peterio Laulo rečitalis
Įdomu, kad praėjusi savaitė Vilniaus koncertiniame gyvenime įgijo gana ryškų Aleksandro Skriabino muzikos profilį (tai gana reta) – trečiadienį (rugsėjo 22 d.) skambėjo įvairių jo kūrybos tarpsnių fortepijoninė muzika, o šeštadienį (25 d.) Nacionalinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncerte – „Ekstazės poema“. Šiame kontekste dar galima buvo pastebėti ir kitą muzikos kontūrą – švelnesnį ir ne tokį ryškų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos.
Vytautė Markeliūnienė
Dovana Beethovenui? Kodėl gi ne
Naujausia pianisto Daumanto Kirilausko kompaktinė ir vinilinė plokštelės
1911 m. sausio 1 d. dailininkas, abstrakčiojo meno pradininkas Vasilijus Kandinskis Miunchene išgirdo kompozitoriaus Arnoldo Schönbergo muzikos koncertą. Tąkart skambėjo jo Styginių kvartetas, op. 10, bei Trys pjesės fortepijonui, op. 11. Muzika Kandinskiui paliko neišdildomą įspūdį, todėl po poros savaičių kaip nepažįstamasis jis parašo laišką kompozitoriui, prisistato, podraug prideda keletą savo darbų kopijų. Laiške skaitome: „Tai, ko mes abu siekiame, visas mąstymo ir pajautos būdas turi daug bendro. (...) Savo kūriniuose jūs išpildėte tai, ko mano nuojauta taip ilgėjosi muzikoje.“ 1911-ieji ir keleri aplinkiniai metai – ypatingi abiejų menininkų gyvenime.
Vytautė Markeliūnienė
Mėnulio giesmės. Vadovauja meilė
Dianos Čemerytės autorinė kompaktinė plokštelė „Mondgesänge“ („Mėnulio giesmės“), „GENUIN classics“, Leipcigas.
Vietoj epigrafo: „Taip, labai svarbus ir darbštumas, ir įžvalgos, ir vaizduotė, bet tik tada, jei viskam vadovauja niekuo nepakeičiamoji meilė. (...) Aišku, neabejodamas sutinku, kad tai – neeilinė prigimties dovana, nes juk sakoma, kad „širdžiai neįsakysi“. Šventa tiesa. (Iš nepublikuoto Edmundo Gedgaudo teksto.)
Vytautė Markeliūnienė
Muzikos ir žodžio sambūvis
Pokalbis su pianiste Gaiva Bandzinaite
Kad ir gerokai įrudenėjus, šiaip ne taip tęsiant naująjį muzikinį sezoną, mintys sugrįžta ir prie praeities įspūdžių, įsismelkusių dar neseniai praėjusią vasarą. Štai XXIII ir XXIV Tarptautiniuose Thomo Manno festivaliuose girdėjome du stebėtinus Lied rečitalius. Dainavo austrų baritonas Wolfgangas Holzmairas, fortepijonu skambino pianistė Gaiva Bandzinaitė. Abu rečitaliai – visiška retenybė mūsų scenose, nes abu publiką sutelkė į tikrąjį Lied grožį, į šio žanro esmę pasiekiančią estetiką, o joje balso ir fortepijono ansamblis išgyveno stiprų poezijos pasaulio poveikį. 2019 m. pirmąkart festivalio publikai atsivėrė Franzo Schuberto ir Ernsto Křeneko muzikos koncertas, kaip dviejų epochų sąskambis, ataustas Lied tradicija bei giminingomis poetinėmis temomis. 2020 m. W. Holzmairas ir G. Bandzinaitė pateikė ir kitą, ne mažiau įdomią programą, praskleidžiančią Ludwigo van Beethoveno, Schuberto ir Carlo Phillippo Emmanuelio Bacho dainų kūrybą. O čia ir vėl prabilo srauni poezijos dvasia (dalis dainų – pagal Christiano Furchtegotto Gellerto, įžymios Švietimo epochos asmenybės, moralės filosofo, didelio savo laiko autoriteto, žodžius), tarytum nurodanti kelią, kur turėtume ieškoti Lied ištakų.
Vytautė Markeliūnienė
Atverkime užmaršties vartus
Vilniaus kvarteto sezonas pradėtas dedikacija Onai Narbutienei
„Atverk užmaršties vartus“ – tokia poetiška antraštė papuošė pirmąjį Vilniaus kvarteto naujojo sezono koncertą, kuriame ansamblis pagriežė kompozitorės Onutės Narbutaitės to paties pavadinimo Styginių kvartetą Nr. 2. Minint Ludwigo van Beethoveno jubiliejines 250-ąsias gimimo metines, buvo atliktas ir jo Dvyliktasis kvartetas Es-dur, op. 127.
Vytautė Markeliūnienė
Dedikacija įprasmintas koncertas
Mintys po Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir smuikininkės Rusnės Mataitytės koncerto Nacionalinėje filharmonijoje
Kai pasirenki šeštadienio vakarą praleisti Nacionalinės filharmonijos salėje ir pasiklausyti simfoninės muzikos, ko gero, svarbiausiu motyvu tampa koncerto programa. Ne mažiau svarbiu – atlikėjai (solistai, dirigentai). O kadangi filharmonija pirmiausia yra ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro namai, kaskart eini į šio orkestro koncertą norėdamas išgirsti jo interpretacinės kaitros, techninės ir meninės temperatūros bei kūrybinio proceso būties paliudijimą. Ir tasai klausymosi procesas, nors ir atsikartojantis dažną šeštadienį, geba įtraukti į nerutinišką kūrybinio vyksmo patirtį, kokią ir gali pasiūlyti „gyvas“ koncertas. Ir to pakanka, kartais netgi su kaupu.
Vytautė Markeliūnienė
Mūza. Melancolia
Mintys išklausius kompaktinę plokštelę
Tai vienos kompaktinės plokštelės viršelyje išdėstyti žodžiai, savaimingai sudarantys jautriai skambantį junginį. Šis kaip tik pradeda „Melancolia“ pasakojimą: pradžioje – žodžiais (kompaktinės plokštelės bukleto teksto autorė – Beata Baublinskienė), vėliau – muzika, kurią atlieka pianistė Mūza Rubackytė, jos mama pianistė, pedagogė Taïsa Teresė Gomolickaitė-Rubackienė, tėvas dainininkas Vladimiras Rubackis, teta pianistė, pedagogė Irena Gomolickaitė. Skaityti šį pasakojimą galima įvairiu režimu: nuo pradžių iki pabaigos, nuo pabaigos ligi pradžių arba pasirinkta sava tvarka, nes kiekviena padala skatina atminties darbą, procesą, kai muzikos kūrinys ar jo fragmentas savaip asmeninasi. Ir nebūtinai tai susitapatina su plokštelės sumanytojos Mūzos Rubackytės intymiąja „programa“.
Vytautė Markeliūnienė
Nauji dialogai
Mintys po Daumanto Kirilausko rečitalio ir prasidėjusio Tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso
Įkalnėn kylant Tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso link, pasipylė gausybė pianistų rečitalių. Vieni jų – Muzikos ir teatro akademijos salėje, kurioje būsimi konkurso dalyviai rodė kaupiamą interpretacinį įkarštį, kiti rengiami fortepijonų salone „Organum“, kur tebevyksta koncertų ciklas „Fortepijono Aukso amžius“. Lapkričio 5 d. viena šio ciklo grandžių tapo Daumanto Kirilausko rečitalis.
Vytautė Markeliūnienė
Nepaisant laiko riboženklių
Dirigento Algio Žiūraičio 90-ųjų gimimo metinių refleksija
Praėję 2018-ieji, pirmiausia suvokti kaip šimtmečio metai, išsidriekė ir kitų sukakčių, jubiliejų punktyru. Gausesnių ar pavienių renginių palydėti, jie buvo tarytum linkę suspėti ir nepavėluoti, o vėliau gal savaip ir „užsidaryti“ kalendorinėje tikrovėje. Tačiau viena – paminėti, o kita – nepamiršti, tęsti, įsipareigojant ir atsimenant, tiriant ar apmąstant, nepaisant datos riboženklio. 2018-ieji savaip dar ir dirigento Algio Žiūraičio (1928–1998) metai: jei ne prieš dvidešimtmetį pasibaigusi jo žemiškoji kelionė, būtume šventę jo 90 metų jubiliejų. Ir nors šis rašinys riboženklio atveju vėluoja, juo kaip tik norėtųsi pasvarstyti apie interpretacinio meno, kūrybos nepavaldumą konkrečių datų ribotumui.
