7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ignas Zalieckas

Ignas Zalieckas

Niekada tiek daug negalvojau apie žmogų

Pokalbis su aktoriumi Karoliu Kasperavičiumi

Aktorius Karolis Kasperavičius sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Erinijos“ (rež. Sergejus Loznica, Jaunimo teatras (JT), 2022), „Titas“ (rež. Gildas Aleksa, „Teatronas“, 2022), „Puikus naujas pasaulis“ (rež. Gintaras Varnas, JT, 2021), „Sprendžiant Hedą“ (rež. Uršulė Bartoševičiūtė, Vilniaus mažasis teatras (VMT), 2020), „Karantino dienoraščiai“ (rež. Aidas Giniotis, „Atviras ratas“, 2020), „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“ (rež. Aleksa, „Teatronas“, 2019), „Balkonas“ (rež. Éricas Lacascade’as, JT, 2019), „Hotel universalis“ (rež. Augustas Gornatkevičius, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, 2019), „Dėdės ir dėdienės“ (rež. Gabrielė Tuminaitė, VMT, 2019), „Otelas“ (rež. Aleksa, „Teatronas“, 2018), „Identify“ (rež. Ieva Stundžytė, „Atviras ratas“, 2015), „YOLO“ (rež. Povilas Makauskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2014) ir kt.

Karolis Kasperavičius spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Karolis Kasperavičius spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Tomas Kliukas ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Tomas Kliukas ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Karolis Kasperavičius spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Karolis Kasperavičius spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Karolis Kasperavičius, Milda Naudžiūnaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Karolis Kasperavičius, Milda Naudžiūnaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Matas Dirginčius ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Vėjo prigimtis“. L. Vansevičienės nuotr.
Matas Dirginčius ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Vėjo prigimtis“. L. Vansevičienės nuotr.
Karolis Kasperavičius ir Justina Smieliauskaitė spektaklyje „Karantino dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Karolis Kasperavičius ir Justina Smieliauskaitė spektaklyje „Karantino dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Ignas Zalieckas

Scenos vaizdinių paieška prilygsta kelionei

Pokalbis su teatro dailininke Ugne Tamuliūnaite

Teatro dailininkė Ugnė Tamuliūnaitė sukūrė scenografiją ir kostiumus tokiems dramos, operos ir baleto teatro spektakliams kaip „Sala, kurios nėra“ (rež. Aleksandras Špilevojus, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras (JMDT), 2022), „Titas“ (rež. Gildas Aleksa, „Teatronas“, 2022), „Šv. Speigas“ (rež. Špilevojus, JMDT, 2022), „Koriolanas“ (rež. Paulius Markevičius, Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB), 2021), „Miražas“ (rež. Markevičius, MMLAB, 2020), „Tarnaitė ponia“ (rež. Gediminas Šeduikis, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT), 2020), „Piaf“ (choreografas Mauro Bigonzetti, LNOBT, 2017) ir kt.

Ugnė Tamuliūnaitė. M. Markevičiūtės nuotr.
Ugnė Tamuliūnaitė. M. Markevičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Albinas Kėleris ir Tadas Gryn spektaklyje „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Albinas Kėleris ir Tadas Gryn spektaklyje „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Karolis Kasperavičius, Milda Naudžiūnaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Karolis Kasperavičius, Milda Naudžiūnaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Kasparas Varanavičius spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Kasparas Varanavičius spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Toma Razmislavičiūtė-Juodė spektaklyje „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Toma Razmislavičiūtė-Juodė spektaklyje „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Milda Noreikaitė ir Simonas Dovidauskas spektaklyje „Koriolanas“. M. Aleksos nuotr.
Milda Noreikaitė ir Simonas Dovidauskas spektaklyje „Koriolanas“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Zalieckas

Galvoti apie meno prasmę

Pokalbis su aktoriumi Donatu Želviu

Aktorius Donatas Želvys sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Erinijos“ (rež. Sergejus Loznica, Jaunimo teatras (JT), 2022), „Miškelis“ (rež. Valentinas Masalskis, Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2022), „Įstrigę“ (rež. Árpádas Schillingas, KJT, 2021), „Jūrinės šviesos“ (rež. Jonas Tertelis, KJT, 2020), „Motina“ (rež. Darius Rabašauskas, KJT, 2019), „Raudona“ (rež. Masalskis, JT, 2018), „Dvi Korėjos“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, KJT, 2018), „Mūsų miestelis“ (rež. Rabašauskas, KJT ir Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2018), „Kontrabosas“ (rež. Masalskis, KJT, 2016), „Ledas“ (rež. Paulius Ignatavičius, KJT, 2015), „Kita mokykla“ (rež. Masalskis, KJT, 2013) ir kt.

Dainius Gavenonis ir Donatas Želvys spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Dainius Gavenonis ir Donatas Želvys spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Donatas Želvys ir Vytautas Kaniušonis spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Donatas Želvys ir Vytautas Kaniušonis spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Nerijus Gadliauskas ir Donatas Želvys spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Nerijus Gadliauskas ir Donatas Želvys spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Donatas Želvys ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Donatas Želvys ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Donatas Želvys spektaklyje „Kontrabosas“. KJT nuotr.
Donatas Želvys spektaklyje „Kontrabosas“. KJT nuotr.
Donatas Želvys spektaklyje „Kontrabosas“. KJT nuotr.
Donatas Želvys spektaklyje „Kontrabosas“. KJT nuotr.
Valentinas Masalskis ir Donatas Želvys spektaklyje „Raudona“. Asmeninio archyvo nuotr.
Valentinas Masalskis ir Donatas Želvys spektaklyje „Raudona“. Asmeninio archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Zalieckas

Kas šiandien yra svajonė?

„The Happy Few“ festivalyje „Kitoks ’23“

Šiandien „visi nori būti visais“, bet kiekvienas ieško geriausio savo įvaizdžio – taip galima pradėti apmąstymus apie sausio 16, 17 d. „Menų spaustuvės“ tarptautiniame festivalyje vaikams ir jaunimui „Kitoks“ parodytą Belgijos BRONKS teatro spektaklį „The Happy Few“ („Keletas laimingųjų“). Šiame satyriniame mados ir tendencijų šou pasakojama apie tapatybės paiešką, išbandant skirtingus, lyties, kultūros, istorijos ir kalbos neapribotus amplua. Iškart norisi klausti – kur tokia iš pirmo žvilgsnio beribė paieška gali nuvesti tiek žmogų, tiek spektaklio struktūrą?

Scena iš spektaklio „The Happy Few“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „The Happy Few“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „The Happy Few“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „The Happy Few“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „The Happy Few“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „The Happy Few“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „The Happy Few“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „The Happy Few“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „The Happy Few“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „The Happy Few“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „The Happy Few“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „The Happy Few“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „The Happy Few“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „The Happy Few“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „The Happy Few“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „The Happy Few“. D. Putino nuotr.
Ignas Zalieckas

Be provokacijos teatras negalėtų egzistuoti

Pokalbis su aktoriumi Valerijumi Kazlausku

Aktorius Valerijus Kazlauskas sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Gyvuliai“ (rež. Goda Simonaitytė, Meno ir mokslo laboratorija, 2022), „Ad infinitum“ (rež. Greta Gudelytė, „Apeirono“ teatras, 2020), „Mūsiškiai“ (rež. Artūras Areima, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, 2019), „Virimo temperatūra 5425“ (rež. Areima, Artūro Areimos teatras (AAT), 2017), „Honey, I’m Home!“ (rež. Adas Burkšaitis, „Menų spaustuvės“ programa „Atvira erdvė“, 2017), „Antikristas“ (rež. Areima, AAT, 2017), „Fjorenca“ (rež. Jonas Vaitkus, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2016), „Mechaninė širdis“ (rež. Areima, NKDT, 2015), „Nevykėlis“ (rež. Areima, AAT, 2015) ir kt.

Valerijus Kazlauskas spektaklyje „Mūsiškiai“. A. Gudo nuotr.
Valerijus Kazlauskas spektaklyje „Mūsiškiai“. A. Gudo nuotr.
Valerijus Kazlauskas spektaklyje „Gyvuliai“. M. Frolovos nuotr.
Valerijus Kazlauskas spektaklyje „Gyvuliai“. M. Frolovos nuotr.
Ričardas Bartašius ir Valerijus Kazlauskas spektaklyje „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Ričardas Bartašius ir Valerijus Kazlauskas spektaklyje „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Valerijus Kazlauskas spektaklyje „Testas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valerijus Kazlauskas spektaklyje „Testas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valerijus Kazlauskas ir Ligita Kondrotaitė spektaklyje „Mūsiškiai“. A. Gudo nuotr.
Valerijus Kazlauskas ir Ligita Kondrotaitė spektaklyje „Mūsiškiai“. A. Gudo nuotr.
Valerijus Kazlauskas spektaklyje „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Valerijus Kazlauskas spektaklyje „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Valerijus Kazlauskas spektaklyje „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Valerijus Kazlauskas spektaklyje „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Valerijus Kazlauskas spektaklyje „Honey, I’m Home!“. „Glasses’n beard photography“
Valerijus Kazlauskas spektaklyje „Honey, I’m Home!“. „Glasses’n beard photography“
Ignas Zalieckas

Egzistuoja riba, kuri nebus peržengta

Pokalbis su režisieriumi Tadu Montrimu

Režisierius Tadas Montrimas sukūrė tokius spektaklius kaip „Dėdė Vania“ (Vilniaus senasis teatras, 2019), NO FAKE* („Sirenos“, 2020), „Ein Elefant“ (Vilniaus mažasis teatras, 2022). Kaune kartu su Justu Terteliu organizavo „Fluxus“ festivalį (2022).

Tadas Montrimas. „Sirenų“ nuotr.
Tadas Montrimas. „Sirenų“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Mindaugas Capas ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Capas ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Mindaugas Capas spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Mindaugas Capas spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Ar niekšas gali būti patikimas istorijos pasakotojas?

Pokalbis su prancūzų literatūrologe Luba Jurgenson

Lapkritį Paryžiuje, Sorbonos universiteto Slavų literatūros katedroje, netoli Liuksemburgo sodų, susitikome su estų kilmės literatūros mokslų daktare, literate, rašytoja Luba Jurgenson. Per susitikimą aptarėme šiemet Lietuvoje daug diskusijų sukėlusį, nors dar į lietuvių kalbą neišverstą, Jonathano Littello romaną „Gero linkinčiosios“ („Les Bienveillantes“), jo oficialaus išleidimo Prancūzijoje kontekstus ir pagal jį Jaunimo teatre režisieriaus Sergejaus Loznicos sukurtą spektaklį „Erinijos“. Pokalbio su viena iš šios knygos analitikių ašimi tapo moralinio atminties tikslumo ir istorijos instrumentalizavimo klausimai.

Luba Jurgenson. Asmeninio archyvo nuotr.
Luba Jurgenson. Asmeninio archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Donatas Želvys, Vytautas Kaniušonis ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Erinijos“. L. Van-sevičienės nuotr.
Donatas Želvys, Vytautas Kaniušonis ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Erinijos“. L. Van-sevičienės nuotr.
Donatas Želvys ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Donatas Želvys ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Dainius Gavenonis ir Donatas Želvys spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Dainius Gavenonis ir Donatas Želvys spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Ignas Zalieckas

Dramaturgija yra mąstymo būdas

Pokalbis su dramaturgu Matu Vildžiumi

Pagal dramaturgo Mato Vildžiaus pjeses sukurti tokie spektakliai kaip „Y: Alisa“ (rež. Agnija Leonova, Oskaro Koršunovo teatras, 2018), „Sapiens“ (rež. Leonova, Juozo Miltinio dramos teatras, 2019), „Mamos sūnus“ (rež. Loreta Vaskova, „Atviras ratas“, 2020), „Iš kūno ir kraujo“ (rež. Uršulė Bartoševičiūtė, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2020), „Pasakų parkas“ (rež. Gediminas Rimeika, Meno ir mokslo laboratorija, 2022) ir kt.

Matas Vildžius. Asmeninio archyvo nuotr.
Matas Vildžius. Asmeninio archyvo nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Valentinas Novopolskis spektaklyje „Y: Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Valentinas Novopolskis spektaklyje „Y: Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Judita Urnikytė ir Gabrielius Zapalskis spektaklyje „Mamos sūnus“. D. Putino nuotr.
Judita Urnikytė ir Gabrielius Zapalskis spektaklyje „Mamos sūnus“. D. Putino nuotr.
„Pasakų parkas“. MMLAB nuotr.
„Pasakų parkas“. MMLAB nuotr.
Ignas Zalieckas

Atradimų erdvė

Pokalbis su prodiusere Ana Ablamonova

Prodiuserė Ana Ablamonova 2008 m. įkūrė prodiuserinę kompaniją „Operomanija“, plėtojančią naująjį muzikos teatrą ir skatinančią įvairių meno sričių kūrėjų bendradarbiavimą. Organizacija įgyvendino per penkiasdešimt naujų šiuolaikinių operų ir multidisciplininio meno projektų. Tarp jų – šiuolaikinė opera „Geros dienos!“ (autorės Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė ir Rugilė Barzdžiukaitė, 2013), barokinio teatro triukšmų mašinų performansas „Blogi orai“ (aut. Arturas Bumšteinas, 2017), komiksų opera „Alfa“ (aut. Albertas Navickas, Dr. GoraParasit, Gabrielė Labanauskaitė, 2018), garso patirtis Vilniaus gete „Glaistas“ (aut. Rimantas Ribačiauskas, Mantas Jančiauskas, Jūra Elena Šedytė, Andrius Šiurys, 2019), muzikiniai paveikslėliai iš Lietuvos televizijos archyvų „Radvila Darius, Vytauto“ (aut. Karolis Kaupinis, 2020) ir kt.

Ana Ablamonova. M. Endriuškos nuotr.
Ana Ablamonova. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Geros dienos!“. K. Serulevičiaus nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Geros dienos!“. K. Serulevičiaus nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Geros dienos!“. K. Serulevičiaus nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Geros dienos!“. K. Serulevičiaus nuotr.
Barokinio teatro triukšmų mašinų performansas „Blogi orai“. M. Aleksos nuotr.
Barokinio teatro triukšmų mašinų performansas „Blogi orai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Brikė ir Nora Petročenko komiksų operoje „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Brikė ir Nora Petročenko komiksų operoje „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
Ignas Zalieckas

Ryšio troškimas

Paryžiaus rudens festivalio užrašai (II)

Antroje šiųmečio Paryžiaus rudens festivalio užrašų dalyje noriu prisiminti ryškiausias jo akimirkas. Pirmajame tekste aptariau ilgai nerimą kėlusį scenos meno priklausomybės nuo rinkos klausimą, o tęsinyje norisi rašyti apie estetinį ir dvasinį pasitenkinimą sužadinusius spektaklius bei teatrą, nebijantį būti savimi. Toks sprendimas nėra formalus – jis suteikia galimybę kelti klausimus, nors ir atsikartojančiomis, bet svarbiomis scenos menui temomis.

Scena iš šokio spektaklio „Kaskada“. M. Argyrogio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kaskada“. M. Argyrogio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kaskada“. M. Argyrogio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kaskada“. M. Argyrogio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kaskada“. M. Argyrogio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kaskada“. M. Argyrogio nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Liebestod“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Liebestod“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Liebestod“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Liebestod“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 12  >>> Archyvas