7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ignas Zalieckas

Ignas Zalieckas

Aktorystė nėra menas dėl meno

Pokalbis su aktore Severina Špakovska

Aktorė Severina Špakovska sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Adomas 2.0“ (rež. Žilvinas Beniušis, Šiuolaikinės intelektualios klounados teatras, 2022), „Niggaz“ (rež. Agnius Jankevičius, Kauno miesto kamerinis teatras, 2019), „Signalai“ (rež. Paulius Markevičius, Meno ir mokslo laboratorija, 2018), „Pandemija“ (rež. Jankevičius, „Bad Rabbits“, 2018), „Terapijos“ (rež. Kirilas Glušajevas, Oskaro Koršunovo teatras, 2017), „Neišmoktos pamokos“ (rež. Aleksandras Špilevojus, „Menų spaustuvės“ programa „Atvira erdvė ’16“. 2016) ir kt.

Aurelijus Pocius ir Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Aurelijus Pocius ir Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Arturas Svorobovičius ir Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Arturas Svorobovičius ir Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska spektaklyje „Sakmė apie dovanotą širdį“. M. Aleksos nuotr.
Severina Špakovska spektaklyje „Sakmė apie dovanotą širdį“. M. Aleksos nuotr.
Severina Špakovska spektaklyje „Sakmė apie dovanotą širdį“. M. Aleksos nuotr.
Severina Špakovska spektaklyje „Sakmė apie dovanotą širdį“. M. Aleksos nuotr.
Severina Špakovska, Gabrielė Ladygaitė ir Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Severina Špakovska, Gabrielė Ladygaitė ir Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Gabrielė Ladygaitė, Greta Šepliakovaitė ir Severina Špakovska spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Gabrielė Ladygaitė, Greta Šepliakovaitė ir Severina Špakovska spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Ignas Zalieckas

Patirti šiokią tokią mistiką

Pokalbis su aktoriumi Povilu Jatkevičiumi

Aktorius Povilas Jatkevičius sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Fossilia“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2023), „Veidas/Visage“ (rež. Vincent’as Adelus ir Isabelle Adelus & Suran, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2022), „bowel“ (rež. Naubertas Jasinskas, Kauno miesto kamerinis teatras, 2021), „Dialogai“ (rež. Motiejus Ivanauskas, LNDT, 2020), „Elektra“ (rež. Jaša Koceli, NKDT, 2020), „Pirmeiviai“ (rež. Gytis Padegimas, NKDT, 2020) ir kt.

Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė ir Povilas Jatkevičius  spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Jatkevičius ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Jatkevičius ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Jatkevičius spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Jatkevičius spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė, Vainius Sodeika, Povilas Jatkevičius ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė, Vainius Sodeika, Povilas Jatkevičius ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Vienos akimirkos ir vieno gyvenimo nuotaika

Roberto Wilsono spektaklis „Marija pasakė tai, ką pasakė“

Lietingą balandžio vakarą į Paryžiaus teatrą „Théâtre de la Ville“ sugrįžo amerikiečių režisieriaus Roberto Wilsono spektaklis „Marija pasakė tai, ką pasakė“ („Mary Said What She Said“, 2019), kuriame vienintelį vaidmenį atlieka prancūzų kino ir teatro legenda Isabelle Huppert. Tai dviejų teatro pasaulio žvaigždžių ir dviejų skirtingų estetikos metodų susitikimas, scenoje virtęs nepažabota kova vieno su kitu. Tiksliau, Huppert kova su savimi. Jos rezultatas ir džiuginantis, ir nuviliantis, pastūmėjantis vėl permąstyti giliai įsišaknijusį asmens kultą šiuolaikiniame Prancūzijos teatre.

Isabelle Huppert spektaklyje „Marija pasakė tai, ką pasakė“. L. Jansch nuotr.
Isabelle Huppert spektaklyje „Marija pasakė tai, ką pasakė“. L. Jansch nuotr.
Isabelle Huppert spektaklyje „Marija pasakė tai, ką pasakė“. L. Jansch nuotr.
Isabelle Huppert spektaklyje „Marija pasakė tai, ką pasakė“. L. Jansch nuotr.
Isabelle Huppert spektaklyje „Marija pasakė tai, ką pasakė“. L. Jansch nuotr.
Isabelle Huppert spektaklyje „Marija pasakė tai, ką pasakė“. L. Jansch nuotr.
Isabelle Huppert spektaklyje „Marija pasakė tai, ką pasakė“. L. Jansch nuotr.
Isabelle Huppert spektaklyje „Marija pasakė tai, ką pasakė“. L. Jansch nuotr.
Isabelle Huppert spektaklyje „Marija pasakė tai, ką pasakė“. L. Jansch nuotr.
Isabelle Huppert spektaklyje „Marija pasakė tai, ką pasakė“. L. Jansch nuotr.
Ignas Zalieckas

Natomis į vaidmenį

Pokalbis su aktoriumi Ryčiu Saladžiumi

Aktorius Rytis Saladžius sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Girti“ (rež. Iwanas Wyrypajewas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2023), „Respublika“ (rež. Łukaszas Twarkowskis, LNDT, 2020), „Sulėtintai“ (rež. Anna Smolar, LNDT, 2019), „Durys“ (rež. Jo Strømgrenas, LNDT, 2018), „Lokis“ (rež. Twarkowskis, LNDT, 2017), „Dugne“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras (OKT), 2010), „Vaidinant auką“ (rež. Koršunovas, OKT, 2005), „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ (rež. Koršunovas, OKT, 2003), „Meistras ir Margarita“ (rež. Koršunovas, OKT, 2000), „Vasarvidžio nakties sapnas“ (rež. Koršunovas, OKT, 1999) ir kt.

Rytis Saladžius spektaklyje „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius spektaklyje „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius, Nelė Savičenko, Adrija Čepaitė ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius, Nelė Savičenko, Adrija Čepaitė ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius ir Augustė Pociūtė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rytis Saladžius ir Augustė Pociūtė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rytis Saladžius spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rytis Saladžius spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Gailė Butvilaitė ir Rytis Saladžius spektaklyje „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Gailė Butvilaitė ir Rytis Saladžius spektaklyje „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius, Monika Bičiūnaitė ir Lora Kmieliauskaitė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Rytis Saladžius, Monika Bičiūnaitė ir Lora Kmieliauskaitė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Ignas Zalieckas

Akių judesiai

Pokalbis su šokėja Marine Fernandez

Lione gimusi Marine Fernandez šokį studijavo Marselyje. Prieš atvykdama į Lietuvą, kelerius metus kaip šokėja keliavo po Vokietiją. 2016 m. prisijungė prie Kauno šokio teatro „Aura“ trupės.

Marine Fernandez šokio spektaklyje „(M)eilės (m)eilėse“. S. Daščioro nuotr.
Marine Fernandez šokio spektaklyje „(M)eilės (m)eilėse“. S. Daščioro nuotr.
Marine Fernandez šokio spektaklyje „(M)eilės (m)eilėse“. S. Daščioro nuotr.
Marine Fernandez šokio spektaklyje „(M)eilės (m)eilėse“. S. Daščioro nuotr.
Marine Fernandez šokio spektaklyje „(M)eilės (m)eilėse“. S. Daščioro nuotr.
Marine Fernandez šokio spektaklyje „(M)eilės (m)eilėse“. S. Daščioro nuotr.
Marine Fernandez šokio spektaklyje „Sprendimas“. S. Daščioro nuotr.
Marine Fernandez šokio spektaklyje „Sprendimas“. S. Daščioro nuotr.
Marine Fernandez šokio spektaklyje „Sprendimas“. S. Daščioro nuotr.
Marine Fernandez šokio spektaklyje „Sprendimas“. S. Daščioro nuotr.
Marine Fernandez šokio spektaklyje „Norėčiau būt paparčio žiedu“. S. Baturos nuotr.
Marine Fernandez šokio spektaklyje „Norėčiau būt paparčio žiedu“. S. Baturos nuotr.
Marine Fernandez šokio spektaklyje „Norėčiau būt paparčio žiedu“. S. Baturos nuotr.
Marine Fernandez šokio spektaklyje „Norėčiau būt paparčio žiedu“. S. Baturos nuotr.
Marine Fernandez šokio spektaklyje „Norėčiau būt paparčio žiedu“. S. Baturos nuotr.
Marine Fernandez šokio spektaklyje „Norėčiau būt paparčio žiedu“. S. Baturos nuotr.
Ignas Zalieckas

Vieta, kurioje analizuoju tikrovę

Pokalbis su aktoriumi Vainiumi Sodeika

Aktorius Vainius Sodeika sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Girti“ (rež. Iwanas Wyrypajewas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2023), „Jauno žmogaus memuarai“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, Jaunimo teatras, 2022), „bowel“ (rež. Naubertas Jasinskas, Kauno miesto kamerinis teatras, 2021), „Alisa“ (rež. Antanas Obcarskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2020), „Respublika“ (rež. Łukaszas Twarkowskis, LNDT, 2020), „Natanas Išmintingasis“ (rež. Gintaras Varnas, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2017), „Lokis“ (rež. Twarkowskis, LNDT, 2017), „Hamletas“ (rež. Vidas Bareikis, NKDT, 2015), „Ričardas II: Post factum“ (rež. Artūras Areima, teatras „Mens publica“, Vytauto Didžiojo universiteto teatras ir Artūro Areimos teatras, 2014), „Publika“ (rež. Varnas, teatras „Utopia“, 2010) ir kt.

Vainius Sodeika ir Sergejus Ivanovas spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Sergejus Ivanovas spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius, Toma Vaškevičiūtė, Laurynas Jurgelis, Vainius Sodeika ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius, Toma Vaškevičiūtė, Laurynas Jurgelis, Vainius Sodeika ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika, Gerda Čiuraitė, Vainius Sodeika, Laurynas Jurgelis ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika, Gerda Čiuraitė, Vainius Sodeika, Laurynas Jurgelis ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Vainius Sodeika  spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Vainius Sodeika spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Ignas Zalieckas

Svarbu girdėti ir jausti

Pokalbis su teatro dailininke Renata Valčik

Teatro dailininkė Renata Valčik sukūrė scenografiją ir kostiumus tokiems spektakliams kaip „Barbarai“ (rež. Árpádas Schillingas, Jaunimo teatras (JT), 2023), „Laukys“ (rež. Olga Lapina, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, 2022), „Kauno pavasaris ’72“ (rež. Jonas Tertelis, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2022), „Įstrigę“ (rež. Schillingas, Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2021), „Kreicerio sonata“ (rež. Valentinas Masalskis, KJT, 2021), „Motina“ (rež. Darius Rabašauskas, KJT, 2019), „Banana Dream“ (choreografės Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė, 2018), „Sibiro haiku“ (rež. Saulė Degutytė, Stalo teatras, 2018), „Doriano Grėjaus portretas“ (rež. Gintarė Radvilavičiūtė, Vilniaus teatras „Lėlė“, 2018), „Apie baimes“ (rež. Lapina, JT, 2017) ir kt.

Renata Valčik. A. Šidlausko nuotr.
Renata Valčik. A. Šidlausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Saulė Sakalauskaitė spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Sakalauskaitė spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Zalieckas

Netikėtas Hamletas. O kas, jeigu?

Krzysztofo Warlikowskio operos premjera Paryžiuje

Netikėtumas – viena pagrindinių meno kūrinio paveikumo sąlygų. Įvairialypis teatro kūrinio prisilietimas prie žiūrovo sunkiai įvyktų, viską žinant iš anksto. Sudėtingiausia, kai literatūra yra itin gerai pažįstama, o personažai ir frazės tapusios kasdienybės dalimi. Ar šiandien dar įmanomas netikėtumas, tarkim, statant Williamą Shakespeare’ą? Lenkų režisierius Krzysztofas Warlikowskis tai įrodė kovo 11 d. naujuosiuose Paryžiaus operos rūmuose Bastilijos aikštėje (Opéra Bastille) pristatydamas kompozitoriaus Ambroise'o Thomas (1811–96) operą „Hamletas“ (1868).

Scena iš operos „Hamletas“. B. Uhlig (OnP) nuotr.
Scena iš operos „Hamletas“. B. Uhlig (OnP) nuotr.
Scena iš operos „Hamletas“. B. Uhlig (OnP) nuotr.
Scena iš operos „Hamletas“. B. Uhlig (OnP) nuotr.
Scena iš operos „Hamletas“. B. Uhlig (OnP) nuotr.
Scena iš operos „Hamletas“. B. Uhlig (OnP) nuotr.
Scena iš operos „Hamletas“. B. Uhlig (OnP) nuotr.
Scena iš operos „Hamletas“. B. Uhlig (OnP) nuotr.
Scena iš operos „Hamletas“. B. Uhlig (OnP) nuotr.
Scena iš operos „Hamletas“. B. Uhlig (OnP) nuotr.
Ignas Zalieckas

Sąveika tarp aktoriaus ir žiūrovo

Pokalbis su aktore Gerda Čiuraite

Aktorė Gerda Čiuraitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Girti“ (rež. Iwanas Wyrypajewas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2023), „Equus“ (rež. Jokūbas Brazys, LNDT, 2022), „Sirenų tyla“ (rež. Laura Kutkaitė, LNDT, 2022), „Žuvėdra“ (rež. Brazys, Oskaro Koršunovo teatras (OKT), 2022), „Otelas“ (rež. Oskaras Koršunovas, OKT ir Klaipėdos dramos teatro festivalis „TheATRIUM“, 2021) ir kt.

Gerda Čiuraitė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Gerda Čiuraitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Gerda Čiuraitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė, Vainius Sodeika, Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė, Vainius Sodeika, Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Gerda Čiuraitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Gerda Čiuraitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė, Gerda Čiuraitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė, Gerda Čiuraitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė ir Džiugas Grinys spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė ir Džiugas Grinys spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Gerda Čiuraitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Ignas Zalieckas

Glaudus ryšys tarp estetikos ir etikos

Pokalbis su režisiere Olga Lapina

Režisierė Olga Lapina sukūrė tokius spektaklius kaip „Laukys“ (Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, 2022), „Apie baimes“ (Jaunimo teatras (JT), 2017), „Ilgoji pertrauka“ (Keistuolių teatras, 2016), „Bėgikas“ (JT, 2016), „Kodas: HAMLET“ (Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT), 2016), „Medėja vaikams“ (Klaipėdos jaunimo teatras, 2015), „Rusiškas sąsiuvinis“ (LRDT, 2015), „Brangusis atrakcionų parko dėde“ (Vilniaus mažasis teatras, 2012), „Stebuklingoji kreidelė“ (LRDT, 2011) ir kt.

Olga Lapina. A. Gudo nuotr.
Olga Lapina. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Apie baimes“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Apie baimes“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Apie baimes“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Apie baimes“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ilgoji pertrauka“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ilgoji pertrauka“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ilgoji pertrauka“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ilgoji pertrauka“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Bėgikas“. S. Sirutavičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Bėgikas“. S. Sirutavičiaus nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 12  >>> Archyvas