7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ignas Zalieckas

Ignas Zalieckas

Kompromiso paieškos

Paryžiaus rudens festivalio užrašai (I)

Kaip ir kasmet, rugsėjį į Paryžių sugrįžo iki pat gruodžio besitęsiantis Rudens festivalis, nutraukęs po vasarą vykusio Avinjono teatro festivalio vyravusį štilį. Deja, pirmieji rudens mėnesiai privertė skendėti blunkančioje liepos reminiscencijoje. Tyliai iškilo seniai nerimą keliantis scenos meno priklausomybės nuo rinkos klausimas. Susidarė įspūdis, kad dalis Rudens festivalyje pristatomų kūrinių maunami ant vieno tematinio ir tikslinio virbo.

Marlene Monteiro Freitas šokio spektaklyje „Idiota“. B. Borgers nuotr.
Marlene Monteiro Freitas šokio spektaklyje „Idiota“. B. Borgers nuotr.
Scena iš spektaklio „Ritualas nr. 5: Mirtis“. Ph. Lebruman nuotr.
Scena iš spektaklio „Ritualas nr. 5: Mirtis“. Ph. Lebruman nuotr.
Scena iš spektaklio „Ritualas nr. 5: Mirtis“. Ph. Lebruman nuotr.
Scena iš spektaklio „Ritualas nr. 5: Mirtis“. Ph. Lebruman nuotr.
Jolente De Keersmaeker spektaklyje „Šokiai vienai aktorei“. H. Sorgeloos nuotr.
Jolente De Keersmaeker spektaklyje „Šokiai vienai aktorei“. H. Sorgeloos nuotr.
Jolente De Keersmaeker spektaklyje „Šokiai vienai aktorei“. H. Sorgeloos nuotr.
Jolente De Keersmaeker spektaklyje „Šokiai vienai aktorei“. H. Sorgeloos nuotr.
Marlene Monteiro Freitas šokio spektaklyje „Idiota“. B. Borgers nuotr.
Marlene Monteiro Freitas šokio spektaklyje „Idiota“. B. Borgers nuotr.
Ignas Zalieckas

Spręsti iš asmens laikinumo perspektyvos

Pokalbis su aktore Ieva Brike

Aktorė Ieva Brikė sukūrė vaidmenis tokiuose Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro spektakliuose kaip „Laukys“ (rež. Olga Lapina, 2022), „Kūnai“ (choreografai ir režisieriai Marius Pinigis ir Adrianas Carlo Bibiano, 2022), „Aliaska“ (rež. Augustas Gornatkevičius, 2022), „Big Pharma“ (rež. Arturas Bumšteinas, 2021), „Apsiaustas“ (rež. Kotryna Siaurusaitytė, 2021), „Tie metai“ (rež. Jonas Vaitkus, 2021), „Volponė“ (rež. Aidas Giniotis, 2021), „Irano konferencija“ (rež. Aleksandras Špilevojus, 2020) ir kt. Taip pat atlieka performansus, dalyvauja įvairiuose meno projektuose, tarp jų – komiksų opera „Alfa“ (rež. Dr. GoraParasit, „Operomanija“, 2018).

Ieva Brikė spektaklyje „Irano konferencija“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Irano konferencija“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Irano konferencija“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Irano konferencija“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Kūnai“. Juozo Miltinio dramos teatro nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Kūnai“. Juozo Miltinio dramos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė vokaliniame performanse „Big Pharma“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė vokaliniame performanse „Big Pharma“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Aliaska“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Aliaska“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Apsiaustas“. Juozo Miltinio dramos teatro nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Apsiaustas“. Juozo Miltinio dramos teatro nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Tie metai“. A Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Tie metai“. A Gudo nuotr.
Ignas Zalieckas

Muzika – pasaulio siela, o teatras – jo kūnas

Pokalbis su aktoriumi Mantu Zemlecku

Aktorius Mantas Zemleckas sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Dorianas“ (rež. Robertas Wilsonas, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2022), „Panika“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, NKDT, 2019), „Getas“ (rež. Gintaras Varnas, NKDT, 2018), „Varnas“ (rež. Aidas Giniotis, Keistuolių teatras, 2015) ir kt. Taip pat vaidina kine – filmuose „Sinefilija“ (rež. Algimantas Puipa, 2021), „Dainos lapei“ (rež. Kristijonas Vildžiūnas, 2021) ir kt. Muzikos grupės „Kamanių šilelis“ narys.

Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jovita Jankelaitytė ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jovita Jankelaitytė ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Ignas Zalieckas

Kiek prodiuseris yra ir kūrėjas?

Pokalbis su teatro prodiusere Rusne Kregždaite

Rusnė Kregždaitė – teatro prodiuserė, teatro ir kultūros edukacijos projektų vadovė, įkūrusi Meno ir mokslo laboratoriją (MMLAB) ir jai vadovaujanti. Prodiusavo tokius MMLAB spektaklius kaip „Gyvuliai“ (rež. Goda Simonaitytė, 2022), „Pasakų parkas“ (rež. Gediminas Rimeika, 2022), „Šokis objektui ir vaikui“ (choreografė Greta Grinevičiūtė, 2021), „Brilijant advenčers“ (rež. Rimeika, 2021), „Miražas“ (rež. Paulius Markevičius, 2020), „Errorai“ (rež. Markevičius, 2018) ir kt.

Rusnė Kregždaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Rusnė Kregždaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvuliai“. T. Tereko nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvuliai“. T. Tereko nuotr.
„Pasakų parkas“. MMLAB nuotr.
„Pasakų parkas“. MMLAB nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnė Matulevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnė Matulevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Brilijant advenčers“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Brilijant advenčers“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Brilijant advenčers“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Brilijant advenčers“. D. Putino nuotr.
Vygandas Vadeiša, Pijus Ganusauskas ir Simonas Dovidauskas spektaklyje „Miražas“. D. Putino nuotr.
Vygandas Vadeiša, Pijus Ganusauskas ir Simonas Dovidauskas spektaklyje „Miražas“. D. Putino nuotr.
Ignas Zalieckas

Vidinė laisvė, nepriklausoma nuo aplinkybių

Pokalbis su Žilvinu Beniušiu

Žilvinas Beniušis – aktorius, režisierius, pedagogas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius. Kartu su aktore Severina Špakovska įkūrė Šiuolaikinės intelektualios klounados teatrą, režisavo klounados vesterną „Odisėja“ (2021), tragikomediją „Adomas 2.0“ (2021), klounados monospektaklį „Lelijos laisvės mokymai“ (2022) ir kt.

Žilvinas Beniušis. S. Baturos nuotr.
Žilvinas Beniušis. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Karolis Norvilas ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Karolis Norvilas ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Aurelijus Pocius ir Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Aurelijus Pocius ir Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Ignas Zalieckas

Portugališkas Europos veidrodis Paryžiuje

Tiago Rodrigueso spektaklis „Katarina ir fašistų žudymo grožis“

Vėlų spalio 11-osios vakarą „Bouffes du Nord“ teatre, Paryžiaus rudens festivalyje, parodytas portugalų režisieriaus, aktoriaus, dramaturgo ir naujojo Avinjono teatro festivalio direktoriaus Tiago Rodrigueso spektaklis „Katarina ir fašistų žudymo grožis“ (2020). Jame įvairaus pobūdžio politiniai ginčai sklandžiai susijungia į vieną klausimą – kas šiandien yra fašizmas? Tokia perspektyva priimtina ne visiems, nes dalis prancūzų žiūrovų per paskutinę sceną paliko salę, rėkdami ant aktorių bei vieni ant kitų ir į sceną mėtydami suglamžytas programėles ar net batus. Tai tik įrodo, kad Rodrigueso ir kūrybinės grupės sukurtas socialinis atspindys tapo nepakeliamai ryškus.

Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. F. Ferreira nuotr.
Ignas Zalieckas

Kaip sukurti geriausią visų laikų spektaklį

Pokalbis su Urošu Kaurinu ir Vito Weisu

Urošas Kaurinas ir Vito Weisas – Slovėnijos teatro aktoriai, šokėjai, atlikėjai, autoriai, apdovanojimų pelnę scenos menininkai, dirbantys valstybiniuose ir nevalstybiniuose teatruose bei įvairiuose projektuose. Kaip aktorius, Kaurinas Lietuvos žiūrovams pažįstamas iš į 2021 m. „Sirenų“ programą įtraukto spektaklio „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“ (rež. Oliver Frljić, Slovėnijos jaunimo teatras, 2016). Šių metų festivalio tarptautinėje programoje bus rodomas jų spektaklis „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“ (2018). Tai antroji spektaklių trilogijos „Herojus“ dalis.

Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. N. Žgank nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. N. Žgank nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. N. Žgank nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. N. Žgank nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. N. Žgank nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. N. Žgank nuotr.
Scena iš spektaklio „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. N. Žgank nuotr.
Scena iš spektaklio „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. N. Žgank nuotr.
Urošas Kaurinas. V. Weiso nuotr.
Urošas Kaurinas. V. Weiso nuotr.
Vito Weisas. U. Kaurino nuotr.
Vito Weisas. U. Kaurino nuotr.
Ignas Zalieckas

Kartais reikia dievo, kuris yra DJ

Dovydas Strimaitis šokio spektaklyje „Room with a view“

Naują scenos meno sezoną atidariau Paryžiuje – Šatlė teatre (Théâtre du Châtelet) rodytu Nacionalinio Marselio baleto teatro trupės, vadovaujamos kolektyvo „(La)Horde“, šokio spektakliu „Room with a view“ („Kambarys su vaizdu“). Rugsėjo 14-osios vakarą savo paskutinius vienuolika pasirodymų su šio spektaklio trupe pradėjo ir jaunas šokėjas iš Lietuvos Dovydas Strimaitis.

Scena iš šokio spektaklio „Room with a view“ (Dovydas Strimaitis – antros eilės viduryje). A. Arago nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Room with a view“ (Dovydas Strimaitis – antros eilės viduryje). A. Arago nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Room with a view“ (Dovydas Strimaitis – iš krašto dešinėje). A. Arago nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Room with a view“ (Dovydas Strimaitis – iš krašto dešinėje). A. Arago nuotr.
Dovydas Strimaitis (centre) spektaklyje „Room with a view“. C. Moreu nuotr.
Dovydas Strimaitis (centre) spektaklyje „Room with a view“. C. Moreu nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Room with a view“. A. Arago nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Room with a view“. A. Arago nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Room with a view“. C. Moreu nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Room with a view“. C. Moreu nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Room with a view“. C. Moreu nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Room with a view“. C. Moreu nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 12  >>> Archyvas