Autorius: Ignas Zalieckas
Ignas Zalieckas
Lietuvoje jaučiuosi laisvas
Pokalbis su šokėju Diego Armando Vega Alcalá
Meksikoje gimęs šokėjas Diego Armando Vega Alcalá prie Kauno šokio teatro „Aura“ trupės prisijungė 2022 metais. Šoka tokiuose spektakliuose kaip „Sodas 4.12°“ (choreografė Birutė Letukaitė, 2023), „Ištrintos durys“ (choreografė Letukaitė, 2022), „Esybė“ (choreografas Ryu Suzuki, 2022), „Sužeistas elnias“ (choreografai Clara Giambino ir Blake’as Seidelis, 2021), „Imagine / Įsivaizduok“ (choreografė Letukaitė, 2020), „Norėčiau būt paparčio žiedu“ (choreografė Bea Debrabant, 2018) ir kt. Už vaidmenį spektaklyje „(M)eilės (m)eilėse“ (choreografė Letukaitė, 2022) nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“.
Ignas Zalieckas
Kūrybinis procesas – mėgstamiausia dalis
Pokalbis su aktore Ugne Šiaučiūnaite
Aktorė Ugnė Šiaučiūnaitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Fossilia“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2023), „Durys“ (rež. Jo Strømgrenas, LNDT, 2018), „Šokis Delhi“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras, 2017), „Kaulinis senis ant geležinio kalno“ (rež. Jonas Tertelis, LNDT, 2016), „Jelizaveta Bam“ (rež. Oskaras Koršunovas, LNDT, 2015) ir kt.
Ignas Zalieckas
Aktorystė nėra menas dėl meno
Pokalbis su aktore Severina Špakovska
Aktorė Severina Špakovska sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Adomas 2.0“ (rež. Žilvinas Beniušis, Šiuolaikinės intelektualios klounados teatras, 2022), „Niggaz“ (rež. Agnius Jankevičius, Kauno miesto kamerinis teatras, 2019), „Signalai“ (rež. Paulius Markevičius, Meno ir mokslo laboratorija, 2018), „Pandemija“ (rež. Jankevičius, „Bad Rabbits“, 2018), „Terapijos“ (rež. Kirilas Glušajevas, Oskaro Koršunovo teatras, 2017), „Neišmoktos pamokos“ (rež. Aleksandras Špilevojus, „Menų spaustuvės“ programa „Atvira erdvė ’16“. 2016) ir kt.
Ignas Zalieckas
Patirti šiokią tokią mistiką
Pokalbis su aktoriumi Povilu Jatkevičiumi
Aktorius Povilas Jatkevičius sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Fossilia“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2023), „Veidas/Visage“ (rež. Vincent’as Adelus ir Isabelle Adelus & Suran, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2022), „bowel“ (rež. Naubertas Jasinskas, Kauno miesto kamerinis teatras, 2021), „Dialogai“ (rež. Motiejus Ivanauskas, LNDT, 2020), „Elektra“ (rež. Jaša Koceli, NKDT, 2020), „Pirmeiviai“ (rež. Gytis Padegimas, NKDT, 2020) ir kt.
Ignas Zalieckas
Vienos akimirkos ir vieno gyvenimo nuotaika
Roberto Wilsono spektaklis „Marija pasakė tai, ką pasakė“
Lietingą balandžio vakarą į Paryžiaus teatrą „Théâtre de la Ville“ sugrįžo amerikiečių režisieriaus Roberto Wilsono spektaklis „Marija pasakė tai, ką pasakė“ („Mary Said What She Said“, 2019), kuriame vienintelį vaidmenį atlieka prancūzų kino ir teatro legenda Isabelle Huppert. Tai dviejų teatro pasaulio žvaigždžių ir dviejų skirtingų estetikos metodų susitikimas, scenoje virtęs nepažabota kova vieno su kitu. Tiksliau, Huppert kova su savimi. Jos rezultatas ir džiuginantis, ir nuviliantis, pastūmėjantis vėl permąstyti giliai įsišaknijusį asmens kultą šiuolaikiniame Prancūzijos teatre.
Ignas Zalieckas
Natomis į vaidmenį
Pokalbis su aktoriumi Ryčiu Saladžiumi
Aktorius Rytis Saladžius sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Girti“ (rež. Iwanas Wyrypajewas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2023), „Respublika“ (rež. Łukaszas Twarkowskis, LNDT, 2020), „Sulėtintai“ (rež. Anna Smolar, LNDT, 2019), „Durys“ (rež. Jo Strømgrenas, LNDT, 2018), „Lokis“ (rež. Twarkowskis, LNDT, 2017), „Dugne“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras (OKT), 2010), „Vaidinant auką“ (rež. Koršunovas, OKT, 2005), „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ (rež. Koršunovas, OKT, 2003), „Meistras ir Margarita“ (rež. Koršunovas, OKT, 2000), „Vasarvidžio nakties sapnas“ (rež. Koršunovas, OKT, 1999) ir kt.
Ignas Zalieckas
Akių judesiai
Pokalbis su šokėja Marine Fernandez
Lione gimusi Marine Fernandez šokį studijavo Marselyje. Prieš atvykdama į Lietuvą, kelerius metus kaip šokėja keliavo po Vokietiją. 2016 m. prisijungė prie Kauno šokio teatro „Aura“ trupės.
Ignas Zalieckas
Vieta, kurioje analizuoju tikrovę
Pokalbis su aktoriumi Vainiumi Sodeika
Aktorius Vainius Sodeika sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Girti“ (rež. Iwanas Wyrypajewas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2023), „Jauno žmogaus memuarai“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, Jaunimo teatras, 2022), „bowel“ (rež. Naubertas Jasinskas, Kauno miesto kamerinis teatras, 2021), „Alisa“ (rež. Antanas Obcarskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2020), „Respublika“ (rež. Łukaszas Twarkowskis, LNDT, 2020), „Natanas Išmintingasis“ (rež. Gintaras Varnas, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2017), „Lokis“ (rež. Twarkowskis, LNDT, 2017), „Hamletas“ (rež. Vidas Bareikis, NKDT, 2015), „Ričardas II: Post factum“ (rež. Artūras Areima, teatras „Mens publica“, Vytauto Didžiojo universiteto teatras ir Artūro Areimos teatras, 2014), „Publika“ (rež. Varnas, teatras „Utopia“, 2010) ir kt.
Ignas Zalieckas
Svarbu girdėti ir jausti
Pokalbis su teatro dailininke Renata Valčik
Teatro dailininkė Renata Valčik sukūrė scenografiją ir kostiumus tokiems spektakliams kaip „Barbarai“ (rež. Árpádas Schillingas, Jaunimo teatras (JT), 2023), „Laukys“ (rež. Olga Lapina, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, 2022), „Kauno pavasaris ’72“ (rež. Jonas Tertelis, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2022), „Įstrigę“ (rež. Schillingas, Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2021), „Kreicerio sonata“ (rež. Valentinas Masalskis, KJT, 2021), „Motina“ (rež. Darius Rabašauskas, KJT, 2019), „Banana Dream“ (choreografės Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė, 2018), „Sibiro haiku“ (rež. Saulė Degutytė, Stalo teatras, 2018), „Doriano Grėjaus portretas“ (rež. Gintarė Radvilavičiūtė, Vilniaus teatras „Lėlė“, 2018), „Apie baimes“ (rež. Lapina, JT, 2017) ir kt.
Ignas Zalieckas
Netikėtas Hamletas. O kas, jeigu?
Krzysztofo Warlikowskio operos premjera Paryžiuje
Netikėtumas – viena pagrindinių meno kūrinio paveikumo sąlygų. Įvairialypis teatro kūrinio prisilietimas prie žiūrovo sunkiai įvyktų, viską žinant iš anksto. Sudėtingiausia, kai literatūra yra itin gerai pažįstama, o personažai ir frazės tapusios kasdienybės dalimi. Ar šiandien dar įmanomas netikėtumas, tarkim, statant Williamą Shakespeare’ą? Lenkų režisierius Krzysztofas Warlikowskis tai įrodė kovo 11 d. naujuosiuose Paryžiaus operos rūmuose Bastilijos aikštėje (Opéra Bastille) pristatydamas kompozitoriaus Ambroise'o Thomas (1811–96) operą „Hamletas“ (1868).
