Autorius: Santa Lingevičiūtė
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Kino monstrai ir kiti nusipelnę veikėjai
Ką pamatė piktos kino kritikės
Atšilus orams ir daugumai išlindus iš savo urvelių lauko kavinėse pasimėgauti ne kokia pabodusia kava ar arbata, o spalvingai nuteikiančiu „spritz“ kokteiliu, nusprendėme ir mes kuriam laikui vadinamąjį high-brow kiną pakeisti pramoginiu.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Nuo kino iki bėdų turgaus
Kandidatai į geriausio filmo „Oskarą“
Balandžio 25 d. vyks 93-ieji Amerikos kino akademijos apdovanojimai. Peržvelgusios visų kategorijų kandidatus manome, kad šįmet baisių priekaištų dėl nelygybės turėtų būti mažiau.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Ir vėl „Oskarai“
Dokumentinių filmų nominantai
2021-ųjų balandis įeis į Didžiosios Britanijos istoriją, nes 9 dieną mirė Anglijos pasididžiavimas princas Philipas. Jo mirtis užgožė visas pasaulio naujienas, apie jį net pasisakė ir Lietuvos atstovai – Valdas Adamkus, buvusi jo patarėja ir kiti. Balandžio 10–11 dienomis vyko Britų kino meno akademijos (BAFTA) apdovanojimai. Visų renginio svečių „mintys taip pat buvo su karališkąja šeima“, mat princas Philipas – pirmasis ilgametis BAFTA prezidentas.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Nuo barbarų iki filmų, kurių galėjo nebūti
Ką pamatė piktos kino kritikės
Kol laukėme „Kino pavasario“ konkursinės programos pradžios, pasižvalgėme po „Panoramą“, juolab kad pats pavadinimas suponuoja, jog filmai atrinkti stengiantis perteikti dabartinio kino tendencijas. Deja, šios, mūsų manymu, nieko gero nežada: gali susidaryti gana liūdnas ir vietomis net komiškas vaizdas.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Keli filmai iš „Kino pavasario“
Ką pamatė piktos kino kritikės
Prasidėjo dar vienas karantininis pavasaris, kartu su juo – ir vėl virtualus „Kino pavasaris“. Šįkart programa mažesnė. Gal ir gerai, bus galimybė nepasiklysti filmuose ir daugiau jų pamatyti. Kiną galėsite žiūrėti ne tik namie, mat, jei esate kiek prakutęs homo neoliberalus, tai galėsite daryti ir viešbutyje, už parą pakloję nemenką sumą.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Geresnių filmų belaukiant
Ką pamatė piktos kino kritikės
Belaukdamos geresnių laikų kinui, esame priverstos žiūrėti begalę vidutinybių, tad darosi baugu, kad greitai galime virsti grafomanėmis, o šis fenomenas tiesiog persunkęs visą lietuvišką žiniasklaidą, ir ne tik ją. Tad prašome Vyriausybės svarstyti kuo greičiau atverti kino salių duris, nes nukentės ne tik verslas, bet ir kultūringų žmonių elgsena bei sveikas protas.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Serialų pavogtas laikas. II
Geriausi 2020-ųjų serialai
Jeigu neseniai paskelbtas „Auksinio gaublio“ nominacijas kaip visada vadintume apšilimu prieš „Oskarus“, mat nemažai filmų dažniausiai dubliuojasi, tai laukia liūdnas etapas, kai ne vienas nominantus, o vėliau ir nugalėtojus palydės ne tik ovacijomis, bet ir necenzūrine leksika.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Serialų pavogtas laikas
Geriausi 2020-ųjų serialai
Jei jau ką žiūrėti per kompiuterio ekraną ramia sąžine – tai serialus, juk jie tam ir kuriami. Tad šiame tekste pradedame apžvelgti labiausiai linksniuotus pernai metų serialus.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Kritusi kartelė
Ką pamatė piktos kino kritikės
Kol laukiame vakcinos, pasinėrėme į įvairiausius praėjusių metų geriausių filmų sąrašus. Pernai, kai neįvyko Kanai, tačiau vis dėlto buvo surengtas Venecijos kino festivalis, ne vienas ten viešėjęs kino kritikas ar apžvalgininkas rašė, kad jei ne pandemija, pusė filmų, atsiradusių pagrindinėje konkursinėje programoje, nė nebūtų nusipelnę tokios šlovės. Tad ir mes atsidūrėme, švelniai tariant, filmų šiukšlyne. Bet, kaip sakoma, laikyk savo priešą arčiau nei draugus, tad kokio tik šlamšto nepažiūrėjome...
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Fikcinė Europa
Apie Europos kino akademijos nominuotus filmus
Tęsiame Europos kino akademijos nominantų apžvalgą. Šįkart pažvelgsime į geriausio filmo nominaciją – juk ji dažnam įdomiausia. Kadangi apie Thomo Vinterbergo „Dar po vieną“ („Druk“, Danija, Švedija, Nyderlandai, 2020) rašėme anksčiau, o Jano Komasos „Kristaus kūnas“ („Boże Ciało“, Lenkija, Prancūzija, 2019) taip pat jau apžvelgtas ne vieno kino kritiko (ir ne tik), susikoncentravome į kitus nominantus.
