Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai

Autorius: Laimutė Ligeikaitė

Laimutė Ligeikaitė

Ir bosas būna elegantiškas

Operos „Švyturio“ laureatą Tadą Girininką kalbina Laimutė Ligeikaitė

Ne vienoje recenzijoje mūsų savaitraščio puslapiuose jaunas dainininkas Tadas Girininkas vadintas kone kiekvieno spektaklio atradimu. Jo gražiai įvaldytą vokalą, puikią mokyklą (prof. Vladimiro Prudnikovo dainavimo klasės absolventas), sodrų bosą, greitą profesinį brendimą pastebėjo visi Lietuvos teatrai ir spektaklių statytojai.

Skaityti toliau >>

Nr. 2 (1063), 2014-01-14 | Muzika

Tadas Girininkas (Karalius) operoje „Lohengrinas“. M. Aleksos nuotr.

Tadas Girininkas (Silva) operoje „Ernanis“. M. Aleksos nuotr.

Laimutė Ligeikaitė

Vietoj muzikinio kalendoriaus

Kodėl įprasta metų pabaigoje viską apibendrinti, įvertinti, tarsi baigtųsi kažkoks reglamentuotas, išmatuojamas, uždaras etapas? Pats Albertas Einsteinas pasakytų, kad praeitis, dabartis ir ateitis tėra iliuzijos, ir tiek... Ką jau kalbėti apie kalendoriaus pakeitimą ant sienos. Kita vertus, gal ir smagu kartą metuose pasitikrinti, kas įstrigo atmintyje. O galbūt priešingai, kaip teigia šiuolaikinis mokslas, gal turėtume liautis akcentavę „atmintį“, o atkreipti dėmesį į „užmiršimą“? Kas visiškai pasimiršo – irgi kai ką bylojantis simptomas, tiesa, labai sąlygiškas. Taigi, mieliems skaitytojams siūlau savotišką platoniškąją „vaško lentelę“ (Platonas manė, kad įspūdis įsirėžia tarsi vaško lentelėje, bet laikui bėgant pamažu išblanksta ir proto paviršius, kaip ir lentelė, vėl tampa lygus), ant kurios drįsau išrašyti kelis klausimus ir paprašiau kolegų apie tai virtualiai pasikalbėti. Dėkoju visiems, neignoravusiems šio „kalendorinio“ eksperimento.

Skaityti toliau >>

Nr. 47 (1061), 2013-12-21 | Muzika

„Theatre des Bouffes du Nord“ pasirodymo akimirka. E. Volgino nuotr.

Daumantas Kirilauskas. D. Matvejevo nuotr.

Laimutė Ligeikaitė

Savo vandenyno kapitonas

Prisimenant birbynininką profesorių Antaną Smolskų (1951–2003) kalbiname Vaidą Mikutavičių

Lygiai dešimtmetis, kai 2003 m. mus paliko žinomas muzikas, birbynininkas Antanas Smolskus. Jo energija trykštančią asmenybę, originalumą ir šmaikštumą pamena visi jį pažinojusieji, o jo scenos žavesį, išskirtinį instrumento garsą – dar platesnis jo talento gerbėjų būrys. Ilgiausiai su maestro buvo jo mokiniai, vėliau tapę kolegomis, pasukę įvairiais profesiniais keliais, tačiau visą gyvenimą jaučiantys savo mokytojo įtaką ir iki šiol bandantys atspėti jo neeilinės asmenybės paslaptį. Vieną pirmųjų Antano Smolskaus mokinių Vaidą Mikutavičių kalbina Laimutė Ligeikaitė.

Skaityti toliau >>

Nr. 46 (1060), 2013-12-10 | Muzika

Antanas Smolskus su savo mokiniais. Iš kairės: Vladas Černiauskas, Kastytis Mikiška, Antanas Smolskus, Žilvinas Čaplikas, Vaidas Mikutavičius. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Laimutė Ligeikaitė

Tokia muzika neliks tik popieriuje

XXIII aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ pradžios koncertas

Jau keletą metų aktualios muzikos festivalis „Gaida“ pasirenka centrinę temą ir plačiau pristatomą autorių. Nuo 2009 metais sumanytos „Miesto“ temos per 2011-ųjų „Minimalizmą – maksimalizmą“, 2012-ųjų „Erdvę“ šiemet stabtelėta prie muzikos teatro (teatro muzikoje), veiksmo, muzikos vizualizavimo rakurso. Tokiai tematikai puikia tinka ir pasirinktasis „pagrindinis“ festivalio autorius – Mauricio Kagelis (1931–2008), į Vokietiją jaunystėje atvykęs vokiečių kilmės argentinietis, muzikinio avangardo kontekstuose išsiskyręs vizualių ir teatrinių elementų manipuliacijomis, muzikos kūrinio, kaip dramatinio veiksmo, interpretavimu. Beje, žymusis kompozitorius beveik paskutiniais savo gyvenimo metais (2006) lankėsi „Gaidoje“, kur jo diriguojamas kolektyvas „MusikFabrik“ atliko ciklą „Vėjų rožės pjesės“.

Skaityti toliau >>

Nr. 39 (1053), 2013-10-22 | Muzika

Daumantas Kirilauskas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. E. Stakėno nuotr.

Beibei Wang ir Gediminas Mačiulskis. E. Stakėno nuotr.

Laimutė Ligeikaitė

Iškalbingo motyvo meistras

Kompozitorių Teisutį Makačiną kalbina Laimutė Ligeikaitė

Teisutis Makačinas iš visos muzikų bendruomenės išsiskiria unikaliu kūrybiniu dvilypumu – lygiaverčiai sėkminga lengvojo ir akademinio žanro kūryba. Profesionalaus kompozitoriaus kelią pradėjęs plačiai nuskambėjusiais „Trimis šokiais“, kuriuos tuometinis Sauliaus Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras atliko per 400 kartų Lietuvoje ir įvairiose užsienio šalyse, T. Makačinas šiandien žinomas kaip įdomių vargoninių, orkestrinių kūrinių, instrumentinių koncertų, kamerinės muzikos ir muzikos spektakliams autorius, prikėlęs sceniniam gyvenimui ir mūsų muzikinio paveldo vertybes (suinstrumentavęs pirmąją lietuvišką operą Miko Petrausko „Birutė“, suredagavęs pirmąją lietuvišką simfoninę poemą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Miške“, kai kuriuos Vinco Kudirkos, Česlovo Sasnausko, Juozo Naujalio, Juozo Gruodžio kūrinius).

Plačiajai visuomenei T. Makačinas labiau žinomas kaip populiarių estradinių dainų autorius. Maždaug 1968–1985 m. laikotarpiu lengvosios muzikos lobyną T. Makačinas gausiai papildė melodingomis ir elegantiškomis dainomis, kurių ne vieną ir šiandien imasi dainuoti jauni atlikėjai, jos dažnai puikuojasi dabartinių radijo „topų“ viršuje.

Skaityti toliau >>

Nr. 32 (1046), 2013-09-04 | Muzika

Teisutis Makačinas. R. Danisevičiaus nuotr.

Laimutė Ligeikaitė

Apie atostogų muziką ir nesusisiekiančius indus

Išties keista rašyti apie vasaros koncertus. Atostogų dvasia verčia atsipalaiduoti ir nelaukti jokių reikšmingesnių postūmių koncertiniame gyvenime – nebent tik įprastų, viliojančių ir patrauklių poilsiautojams. Vos ne kiekviename miestelyje vasarą kaip niekad pagausėjo festivalių, koncertų, meistriškumo kursų ir t.t. Atidesniu žvilgsniu net neįmanoma visko aprėpti. Matyt, toji kultūros krizė iš kiekybės (buvo verkiama, jog niekur niekas nevyksta) persikėlė į kokybę (o čia jau gilesnė problema). Tačiau šį kartą atkreipkime dėmesį į vieną kurortą, vis dėlto „skambantį“ garsiau už kitus. Palanga šiemet – ne šiaip kurortas, o Lietuvos kultūros sostinė. Tad buvo smalsu ten ne pasivaikščioti iki skausmo pažįstamais takais link jūros, o apsilankyti kai kuriuose ryškesniuose muzikiniuose renginiuose, žinoma, akademinės muzikos koncertuose, kurių afišas buvo sunku rasti tarp mirguliuojančių „popsininkų“ plakatų. Nors, reikia pripažinti, ir visų klasikinių koncertų pajūryje aplankyti neįmanoma.

Skaityti toliau >>

Nr. 31 (1045), 2013-08-01 | Muzika

Koncerto akimirkos

Koncerto akimirkos

Laimutė Ligeikaitė

Apie tai, kas brangu

Pirmosios tautinės operos „Birutė“ atlikimas Palangoje

„Ant marės krašto, Palangos miestelėj...“, tiksliau, Palangos Birutės parke, prie Birutės kalno, Valstybės dieną, liepos 6-ają, skambėjo Miko Petrausko ir Gabrieliaus Lansdbergio-Žemkalnio pirmoji lietuviška opera „Birutė“. Palangai tapus Lietuvos kultūros sostine, Palangos miesto kultūros skyriaus ir VšĮ „Cantus firmus“ buvo sumanyta tai progai skirtų renginių virtinę papuošti pirmąja lietuviška opera, kaip tik atkeliavusia į istorinę jos siužeto vietą. Kaip žinia, dramaturgas G. Landsbergis-Žemkalnis operos siužetu pasirinko žinomą istorinę legendą apie kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės susitikimą Palangoje ir jų meilę. Legenda atėjusi iš gilios senovės, o XIX a. pradžioje atgimusi ir paplitusi per Silvestro Valiūno „Birutės dainą“.

Tiesą sakant, operos sukūrimo istorija bei jos vaidmuo tautiniam ir kultūriniam atgimimui

Skaityti toliau >>

Nr. 28 (1042), 2013-07-11 | Muzika

Operos „Birutė“ programa 1906 m.

Asta Krikščiūnaitė (Birutė). Nuotrauka iš svetainės www.palanga2013.lt

Laimutė Ligeikaitė

Vieno vinilo istorija II

Pokalbis su Teisučiu Makačinu ir Laimiu Vilkončiumi knygyne „Keista“
Pabaiga. Pradžia nr. 27

Laimis Vilkončius: Sulaukę Teisučio Makačino pasiūlymo aranžuoti jo dainas ir įrašyti disko muzikos plokštelę, supratome, kad esame „pliki“– turime tik pianiną... Teko skolintis instrumentus iš tų, kurie juos turėjo. Taigi paskambinau vienam klavišininkui – Voldemarui Gliožeriui. Jis grojo restoranuose, o tais laikais ten grojo profesionalūs muzikantai, didesni ar mažesni ansambliai ir, žinoma, gyvai. Voldemaras grojo „Lietuvos“ viešbutyje (dabar „Radisson Blu Lietuva“), kur dainavo Stasys Povilaitis, ką tik buvo atėjusi visiškai jaunutė Rosita Čivilytė, Česlovas Gabalis – mes jį vadinome lietuvišku Rodu Stiuartu. Būgnais grojo Linas Būda, dar studentai ten pradėjo groti saksofonininkas Petras Vyšniauskas, trombonininkas Skirmantas Sasnauskas. Taigi, ten grodamas ir gaudamas neblogus pinigus, Voldemaras nusipirko net du sintezatorius. Vienas buvo YAMAHA – dviejų generatorių, kurie sugeneruodavo vieną garsą (du generatoriai tam, kad tą vieną garsą papuoštų kokiais nors tembrais). Spaudžiant klavišą, jokiais akordais jis neskambėjo. O jei spaudei akordą, tai skambėjo tik viršutinis garsas. Tada gelbėdavo tik daugiakanaliai magnetofonai. Plokštelių studijoje stovėjo angliškas magnetofonas, kurio magnetinė juosta buvo įspūdingo storio ir jis turėjo net 8 takus. Tai jau kokybė! Radijuje turėjome vengrišką magnetofoną, kuris buvo 16 takų, bet juo niekas nenorėjo įrašinėti, nes kai panaudoji daugiau takų, iš karto girdisi šnypštimas, kažkokie triukšmai. Radijuje daugelį metų įrašinėjome į paprastą magnetofoną, bet į kokybišką „Basf“ juostą.

Skaityti toliau >>

Nr. 28 (1042), 2013-07-09 | Muzika

Teisučio Makačino plokštelė

Teisučio Makačino plokštelė

Teisutis Makačinas

Laimutė Ligeikaitė

Vieno vinilo istorija

Pokalbis su Teisučiu Makačinu ir Laimiu Vilkončiumi

Vieną birželio vakarą knygyne „Keista“, esančiame senamiestyje, būrelis gražaus jaunimo, suburto knygyno darbuotojos Gerdos, keletas vyresniųjų, kompozitorius Teisutis Makačinas, kompozitorius ir aranžuotojas Laimis Vilkončius susėdo pasikalbėti apie nutolusio 9-ojo dešimtmečio laiką, sovietmečio kultūrinio gyvenimo ypatumus, cenzūrą ir kūrybinius siekius, muzikinės technikos stebuklus ir dabarties muzikines aktualijas. Susitikimo priežastis gana keista. Pasirodo, moksleiviško ir studentiško amžiaus jaunuoliai dabar itin susidomėję unikalia T. Makačino plokštele, išleista 1982 m., kuri vadinasi „Teisutis Makačinas. Disko muzika“. Tai ne šiaip šokti skirtos dainos, o saviti, gana sudėtingi kūriniai su giliais žymių poetų tekstais ir, kaip sakė autoriai, „visiškas neformatas“. Dainas aranžavo L. Vilkončius, įdainavo Vilkončiaus kvartetas. Netgi daugeliui vyresniosios kartos atstovų ši plokštelė nėra žinoma, tad dar įdomiau ir prasmingiau ji suskambėjo autorių lūpomis pasakojant išgyventos epochos su visais jos paradoksais akimirkas.

Skaityti toliau >>

Nr. 27 (1041), 2013-07-03 | Muzika

Teisučio Makačino plokštelė 1982 m.

Laimutė Ligeikaitė

Begalinės harmonijos dvelksmas

Vilniaus festivalio pradžios koncertas su Violeta Urmana

Šiemet jau tokie metai, kad be Wagnerio Lietuvoje ir pasaulyje – nė žingsnio. Neseniai nacionalinio operos ir baleto teatro sceną drebino Wagnerio savaitė, kurioje buvo pateiktas ir baletas pagal Wagnerio „Tristaną ir Izoldą“. Į šį choreografinį pastatymą įterptos penkios Mathildos Wesendonck dainos – nuostabus Wagnerio vokalinės muzikos perlas. Dainavo Sigutė Stonytė. Susitikime su žiūrovais kalbėdama apie Wagnerio atlikimo ypatumus, dainininkė galiausiai pasakė: „Pavydžiu Violetai Urmanai, kuri gyvena tame Wagnerio pasaulyje. Kai Violeta dainuos, ateikite paklausyti, kaip iš tikrųjų turi skambėti ši muzika.“

Ir štai ši diena išaušo: birželio 3 d. Nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniaus festivalį pradėjo Violeta Urmana su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno. O koncerto programoje, gal ir sutapimas – ir Mathildos Wesendonck dainos, ir Izoldos mirties scena iš operos „Tristanas ir Izolda“, ir dar Zyglindos pasakojimas iš „Valkirijos“, greta kurių prasmingai įkomponuotos simfoninės poemos: Richardo Strausso „Mirtis ir pragiedrėjimas“ ir šio žanro pradininko Lietuvoje – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Miške“. Ši programa bus atlikta

Skaityti toliau >>

Nr. 23 (1037), 2013-06-05 | Muzika

Violeta Urmana ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.

Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.

< PUSLAPIS IŠ 15 >>> Archyvas