Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai

Autorius: Laimutė Ligeikaitė

Laimutė Ligeikaitė

Kaukės ir kiti veikėjai

Lietuvos kamerinio orkestro koncertas „Gaidoje“

„Gaidos“ koncertas Nacionalinėje filharmonijoje (spalio 28 d.), kuriame griežė Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas jaunos dirigentės Adrijos Čepaitės iš Graco, prasklaidė kai kuriuos pašnibždom skleidžiamus mitus, pavyzdžiui, kad Lietuvos kamerinis orkestras neperpranta šiuolaikinės muzikos, kad Algirdas Martinaitis nieko rimta nekuria, siekia tik šokiruoti ir pan., taip pat apnuogino vieną problemą, kai rimti koncertų ar festivalių rengėjai pasiduoda gudriai suregztam vadybiniam „piarui“ ir nuolat užkimba ant reklaminių kabliukų. Turiu omenyje ne vieną atvejį, kai pompastiškai išreklamuoti atlikėjai nepateisina lūkesčių, o blogiausiu atveju netgi smarkiai nuvilia. Juk turime priemonių pasitikrinti, ar tie atlikėjai iš tiesų yra „kylančios pasaulinės žvaigždės“, „neeilinio talento“ ir „charizmatiški“? O gal padaryta reklama tiesiog paranku pasinaudoti? Apie tokius paradoksus teko pagalvoti ir šiame koncerte, išgirdus „prestižinės smuikininkės“ Aishos Syed, kilusios iš Dominikos Respublikos, atliekamą jai skirtą naują Algirdo Martinaičio kūrinį. Tai buvo paskutinis ir labiausiai intriguojantis koncerto akcentas, tad nuo jo ir pradėsiu.

Skaityti toliau >>

Nr. 39 (1100), 2014-11-04 | Muzika

Aisha Syed, Adrija Čepaitė ir Lietuvos kamerinis orkestras. A. Švedo nuotr.

Laimutė Ligeikaitė

Užeiti pas Čiurlionį

Pokalbis su pianistu Roku Zubovu

Artėjantis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienis (rugsėjo 22 d.) – gera proga vėl pakalbėti apie mūsų genijaus atminimo sklaidos darbus ir neišsemiamas jo kūrybos įamžinimo idėjas. Jas atnaujinti pasiryžęs žinomas pianistas, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorius, M.K. Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas, neseniai tapęs memorialinio kultūros centro – Čiurlionio namų Vilniuje (Savičiaus g. 11) – direktoriumi. Kalbamės su juo apie istoriją, problemas ir lūkesčius.

Čiurlionio namai Vilniuje – tai vos keli maži kambarėliai, o Čiurlionio reiškinys toks neapsakomai didžiulis ir begalinis. Ar pakankamai ši vieta išspinduliuoja Čiurlionio meno? Kiek spinduliavo čia savo laiku pats Čiurlionis?

Mažo tūrio asociacija man siejasi su suspausta, labai koncentruota erdve, kuri turi galingą potenciją sprogti. Čiurlionio menas, galima sakyti, yra tarsi branduolinė energija. Tarkime, jo paveikslai yra maži, o daugelis žmonių, sugrįžę prie jo paveikslų po 20, 30 metų, nustebę sako, kad jiems paveikslai įsiminė kaip labai dideli. Taigi mūsų sąmonėje Čiurlionio mintys iškyla į kur kas didesnes erdves. Galimybė iš mažos erdvės padaryti kažkokius didelius darbus gali būti šiems namams graži alegorija.

Vilnius yra tas miestas, į kurį 1907 m. Čiurlionis nusprendė persikelti gyventi iš Varšuvos. Yra išlikę jo laiškų, kuriuose pasakoja, kaip jam Vilnius atrodo šįkart, kaip jis gražėja, žmonės tampa atviresni, daugiau kultūros. Su Vilniumi Čiurlionis labiausiai ir susijęs – kaip dirbantis inteligentas, žadinantis lietuvišką savimonę, tautinį judėjimą. Tai ir pirmosios dailininkų parodos, ir organizuotas jaunųjų kompozitorių kūrybos konkursas, ir aiškus jo siekis pradėti lietuvišką kūrybinį sąjūdį.

Skaityti toliau >>

Nr. 32 (1093), 2014-09-16 | Muzika

Rokas Zubovas. J. Užkurnytės nuotr.

Laimutė Ligeikaitė

Apie pajūrį ir sakralinę muziką

Pokalbis su Asta Krikščiūnaite ir Gitana Krikščiūnaite

Įsibėgėjant vasarai ir vis dažniau suskambant įvairiems festivaliams, savo išskirtinumu dėmesį patraukia sakralinės muzikos festivalis „Ave Maria“, vykstantis Palangoje ir Šventojoje. Šiemet jis praskambės liepos 16 – rugpjūčio 15 dienomis. Apie jį ir kitus aktualius dalykus kalbamės su festivalio rengėjomis: programų vadove Asta Krikščiūnaite ir VšĮ „Cantus firmus“ direktore Gitana Krikščiūnaite.

Skaityti toliau >>

Nr. 27 (1088), 2014-07-10 | Muzika

Asta Krikščiūnaitė ir Audronė Kisieliūtė

Laimutė Ligeikaitė

Sonatos ir kiti kontekstai

Luko Geniušo rečitalis Vilniaus festivalyje

Jo biografija žinoma atmintinai, suskaičiuoti visi jo aukso ir sidabro medaliai prestižiniuose konkursuose, gerbiama Veros Gornostajevos mokykla, randama panašumų su tėvu – puikiu pianistu Petru Geniušu, kai kurie jo skambinimo momentai lyginami netgi su legendiniu Sviatoslavu Richteriu. Apie jauną pianistą tai byloja labai daug ir, atrodo, nieko nebepridursi. Tačiau kai Vilniuje koncertuoja Lukas Geniušas – ir vėl iš naujo pradedi ieškoti tos paslapties – kaip tai įmanoma?

Vilniaus festivalio rečitalis šiemet buvo itin stiprus – jau subrendęs menininkas Lukas Geniušas pademonstravo netikėtą, sudėtingą, gana margą, užtat dramaturgiškai labai pagrįstai sudėtą programą: grojo Johanneso Brahmso Sonatą Nr. 1 C-dur, op. 1, Bélos Bartóko Tris burleskas, op. 8c, Sz. 47, BB 55, antroje dalyje – Ludwigo van Beethoveno Sonatą, op. 2, Nr. 3 C-dur ir Sonatą Nr. 7 B-dur, op. 83.

Skaityti toliau >>

Nr. 25 (1086), 2014-06-24 | Muzika

Lukas Geniušas. D. Matvejevo nuotr.

Laimutė Ligeikaitė

Ugningi ženklai

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas su Mirga Gražinyte-Tyla ir Andriumi Žlabiu

Koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje kovo 29 d. išties buvo neeilinis: dėl talentingų atlikėjų, neatsitiktinės programos koncepcijos bei netikėtų prasmingų sąsajų ir dar dėl to, kad buvo skirtas svarbaus (šiandien atrodo, jog vieno svarbiausių) Lietuvos pasiekimo – narystės NATO – dešimtmečiui pažymėti, o jame apsilankė Lietuvos vadovai. Buvo netgi spėliojančių, ko didžioji dalis publikos veršis labiausiai: pasiklausyti kaskart žavinčio pianisto Andriaus Žlabio? Susipažinti su talentinga jauna dirigente Mirga Gražinyte-Tyla, sulaukusia rimto pripažinimo Vokietijoje ir Austrijoje? Išgirsti legendinę Ludwigo van Beethoveno Penktąją simfoniją? Ar iš naujo išgirsti vienos įdomiausių simfoninės muzikos kūrėjų Ramintos Šerkšnytės opusą „Ugnys“? Dėl tiek daug rimtų priežasčių salė buvo sausakimša.

Skaityti toliau >>

Nr. 13 (1074), 2014-04-04 | Muzika

Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguoja Mirga Gražinytė-Tyla. D. Matvejevo nuotr.

Andrius Žlabys. D. Matvejevo nuotr.

Mirga Gražinytė-Tyla ir Andrius Žlabys. D. Matvejevo nuotr.

Laimutė Ligeikaitė

Kūrybinė bendrystė

Valstybinio simfoninio orkestro koncertas Rolando Romoslausko kūrybinės veiklos sukakčiai

Svarbus kūrybinio muzikos pasaulio gyvybingumo veiksnys visuomet buvo ir yra atlikėjų iniciatyva. Ypač tokia iniciatyva yra grįstos naujų lietuviškų kūrinių suskambėjimo galimybės. Antai žinomas altininkas Rolandas Romoslauskas yra daugelio lietuviškų kamerinių kūrinių, kuriuos groja kartu su savo vadovaujamu kameriniu ansambliu „Vilniaus arsenalas“, premjerų atlikėjas, inicijavęs ne vieno naujo kūrinio atsiradimą ir jo sklaidą, įamžinęs juos kompaktinėse plokštelėse.

Skaityti toliau >>

Nr. 13 (1074), 2014-04-04 | Muzika

Rolandas Romoslauskas

Laimutė Ligeikaitė

Stiprios dvasios pamokos

Jūratė Vyliūtė, Gaila Kirdienė. Lietuviai ir muzika Sibire. Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2013.

Neseniai spaudoje ir interneto erdvėse, greta naujienų apie Rusijos agresiją, pasklido ir parsidavusių rusų menininkų sąrašas – tų, kuriems jų valdovas leido labai gerai gyventi. O tokiame nežinios dėl totalitarinės valstybės agresijos trajektorijų kontekste ant mano stalo guli nauja knyga, paremta kitokiais sąrašais. Nuo 1940-ųjų okupacijos atsirado tokie sąrašai, kurie padalijo, atrodytų, darnią Lietuvos menininkų bendruomenę į privilegijuotus ir ne. Vieni turėjo problemų su sąžine, kiti buvo jos nepraradę. Buvo ir dar vienas sąrašas – tų, iš kurių atėmė viską: tėvynę, namus, šeimas, sceną, profesiją. Tik nesugebėjo atimti muzikos. Apie daugybę tokių likimų yra ši sukrečianti knyga.

Skaityti toliau >>

Nr. 12 (1073), 2014-03-25 | Muzika

Knygos viršelis

Ona Litvinaitė-Narbutienė Gražina Ručytė-Landsbergienė Irkutske. Nuotrauka iš asmeninio Narbutų archyvo

Laimutė Ligeikaitė

Pagerbiant violončelės meno korifėjų

Prieš kūrinio „In memoriam Mstislavui Rostropovičiui“ premjerą kompozitorių Arvydą Malcį kalbina Laimutė Ligeikaitė

Neeilinė pasaulio asmenybė violončelininkas Mstislavas Rostropovičius yra palikęs gilų pėdsaką ir Lietuvos kultūroje. Tai ne tik įsimintini koncertai, bendradarbiavimas su Lietuvos orkestrais, meistriškumo kursai Muzikos ir teatro akademijoje, bet ir nepaprastai šiltas, žmogiškas bendravimas, nepakartojamas humoras ir gyvenimiška išmintis. Violončelininkų gildija buvo palaiminta galėjusi tiesiogiai bendrauti ir semtis patirties iš maestro, o po jo netekties su lietuvių muzikais draugystę tęsė jo mokinys, iškilus violončelininkas David Geringas, niekados nepamirštantis savo vilnietiškų šaknų ir lietuvių muzikos. Su šiais iškiliais menininkais ilgus metus iki šiol kūrybiškai bendrauja kompozitorius, Nacionalinio simfoninio orkestro violončelininkas Arvydas Malcys.

Skaityti toliau >>

Nr. 10 (1071), 2014-03-13 | Muzika

Arvydas Malcys ir David Geringas. A. Rakausko nuotr.

Laimutė Ligeikaitė

Roberto obojus

Obojininko Roberto Beinario rečitalis Taikomosios dailės muziejuje

Robertas Beinaris dažnai ir teigiamai paminimas koncertų recenzijose. Koncertuodamas su įvairių sudėčių kolektyvais, jis visuomet įvardijamas kaip vienas stipriausių tų pasirodymų grandžių, puikus ansamblinio ir solinio muzikavimo profesionalas. O pažvelgus akyliau, jis, ko gero, vienintelis dabar nuolat koncertuojantis lietuvių obojininkas, plataus spektro muzikos atlikėjas, jau nuėjęs ir kūrybinio kelio 20-metį.

Skaityti toliau >>

Nr. 7 (1068), 2014-02-18 | Muzika

Algirdas Vizgirda, Karolina Beinarytė, Robertas Beinaris ir orkestras „Musica humana“. A. Rakausko nuotr.

Laimutė Ligeikaitė

„Metai“ atvėrė vartus

Muzikos, dailės ir poezijos projektas, skirtas Kristijonui Donelaičiui

Šiemet pradėta daug kalbėti apie Kristijoną Donelaitį – jo gimimo metinės įtrauktos į UNESCO minimų sukakčių sąrašą, LR Seimas šiuos metus paskelbė Donelaičio metais, intensyviai vyksta daug jam skirtų renginių. Prisipažinsiu, kažko įdomaus iš šių tarsi „priverstinių“ paminėjimų nesitikėjau. Tačiau netikėtai atradau daugybę įdomių dalykų.

Skaityti toliau >>

Nr. 3 (1064), 2014-01-24 | Muzika

Žygimantas Augustinas, „Autoportretas pagal K. Donelaičio kaukolės matmenis“ ir „Kraniometrinis Donelaitis“. 2014 m.

Vidmantas Bartulis atlieka hegzametrinį repą. R. Danisevičiaus nuotr.

Aktorius Vytautas Anužis, Čiurlionio kvartetas, solistės Ilona Pliavgo ir Nora Petročenko. R. Danisevičiaus nuotr.

Renginio sumanytoja Zita Bružaitė, fone – Donelaičiui skirta skulptūrų paroda. R. Danisevičiaus nuotr.

Čiurlionio kvartetas ir saksofonininkas Liudas Mockūnas. R. Danisevičiaus nuotr.

Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.

Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.

Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.

< PUSLAPIS IŠ 15 >>> Archyvas