Autorius: Laimutė Ligeikaitė
Laimutė Ligeikaitė
Kai šventes keičia kasdienybė, o kasdienybę šventės
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 80-mečio proga profesorę Aušrą Motuzienę kalbina Laimutė Ligeikaitė
Tačiau šventes keičia kasdienybė net ir meno pasaulyje, juolab
Laimutė Ligeikaitė
Franzo Schuberto continuum
Koncertas „Piano.lt“ salėje
Prikelti „šubertiados“ dvasią sumanė keletas nerimstančių atlikėjų – dalis buvusių originalaus sambūrio „Nepaklusnieji“ narių: Rokas Zubovas, Sonata Deveikytė-Zubovienė (fortepijonas), Mindaugas Bačkus (violončelė), norvegas baritonas Steinas Skjervoldas (tarsi pakeitęs ištikimą „nepaklusnųjį“ norvegą klarnetininką Rogerį Arve Vigulfą), ne pirmą kartą
Laimutė Ligeikaitė
Live performance sūkuriuose
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 80-mečio proga kalbamės su pianistu profesoriumi Petru Geniušu
Šį muziką pirmyn nuolat veda menininko intelektualo smalsumas, naujų krypčių paieškos, noras bendrauti, dalintis meniniais potyriais ir idėjomis. Retas pianistas yra pasinėręs į tokią giliai kūrybišką būtį ir tokį įvairų, masinantį pažinimo džiaugsmu muzikinį gyvenimą. Petro Geniušo veiklos paletėje rasime ne tik „frakuotą“ klasikos repertuarą prestižinėse pasaulio salėse su įžymiais orkestrais, dirigentais, bet ir
Laimutė Ligeikaitė
Brandos reikalaujanti kelionė
Steinas Skjervoldas ir Sergejus Okruško atliko Franzo Schuberto vokalinį ciklą „Žiemos kelionė“
Pirmiausia, Franzo Schuberto vokalinis ciklas „Žiemos kelionė“ (eilės Wilhelmo Müllerio), kurį atliko Steinas Skjervoldas (baritonas) ir Sergejus Okruško (fortepijonas), yra vienas iš itin retai mūsų koncertų salėse skambančių tokių stambių pasaulinio muzikos lobyno deimantų, o pastaruoju metu ir vienintelis toks, išskyrus dar vieną to paties Steino Skjervoldo dovaną – 2012 m. lapkričio 11 d. su pianiste Egle Andrejevaite atliktą ankstyvesnį Franzo Schuberto vokalinį ciklą „Gražioji malūnininkė“ (eilės Wilhelmo Müllerio). Lietuvoje beveik gyvenantis norvegas Steinas Skjervoldas pratina mūsų publiką prie europietiškos kultūros tradicijų ir pasaulėžiūros, kai visuomenė (mažų mažiausiai muzikų profesionalų bendruomenė) tuoj pat atkreipia dėmesį į visuotinai pripažinto vertingu muzikos šedevro gyvo „atėjimo“, jo iš(si)pildymo faktą. O tas šedevras, kalbant apie vokalinę muziką, nėra
Laimutė Ligeikaitė
Ragauti muzikos garsus
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 80-mečio proga saksofonininką Petrą Vyšniauską kalbina Laimutė Ligeikaitė
,,Už koncertinę bei pedagoginę veiklą, muzikinės kultūros puoselėjimą ir sklaidą pasaulyje“ Petras Vyšniauskas 2002 m. įvertintas Nacionaline premija. Tarp kitų apdovanojimų (Vyriausybės meno premijos, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino, Lietuvos kultūros instituto apdovanojimo „LT tapatybė 2007“ bei kt.), muzikantas yra pelnęs svarbų
Laimutė Ligeikaitė
Byla nr. 1. Kaip Bachas lietuvių muzikos avangardą sužlugdė
Kad modernioji lietuvių muzika, be vieno kito akibrokšto, iš esmės sukasi apie Messiaeną ar netgi Debussy, – daugelis tyliai pripažįstame. Bet kad ilgam apsistojo prie Bacho! – gluminantis atradimas, kurį padariau visai neseniai. Galimai susidariusia situacija paskatino pasidomėti Nacionalinėje filharmonijoje 2013 m. vasario 6 d. prasidėjęs IV Bacho festivalis ir jo pradžios koncertas „Bachas ir Lietuvos muzika“. Ypač rimtus įtarimus kelia koncerte skambėjusi ryškiausių Lietuvos kompozitorių Osvaldo Balakausko ir Algirdo Martinaičio kūryba bei jų bendrininkavimas su orkestru „Musica humana“ ir jo meno vadovu bei dirigentu Algirdu Vizgirda. Retrospektyviai pasekę kompozitorių ir „Musica humana“ bendrą veiklą, nustebsime, kaip seniai kasamasi po progreso pamatais ir kuriama istorinėmis konvencijomis grįsta muzika. Iš patikimų šaltinių (Muzikos informacijos ir leidybos centro) sužinota, jog ne tik užsakyti, atlikti, bet ir įamžinti kompaktinėse plokštelėse visas pluoštas baroko dvasia dvelkiančių kūrinių: CD „Raktažodis“ (2009) –O. Balakausko „Duetti Concertanti“, Koncertas obojui, marimbai ir styginiams,Vaidos Striaupaitės-Beinarienės „Raktažodis“; CD „Kelias ir keleivis“ (2006) – O. Balakausko „Šokių siuita“, A. Martinaičio „Kelias ir keleivis“; CD „tiltas [the bridge]“ (2003) – A. Martinaičio „Musikalisches Opfer“. Beje, su kitais senosios muzikos ansambliais bendradarbiauta taip pat. Tai tik keletas pavyzdžių iš koncerte skambėjusių autorių dosjė. O kiek dar yra kitų kompozitorių kūrybos, bylojančios apie keistą šiuolaikinių menininkų potraukį
Laimutė Ligeikaitė
Nesvetimos istorijos
Nauja kompaktinė plokštelė „Yiddish songs – a letter from the past (Laiškai iš praeities)“
Pirmasis šiais metais kompaktinės plokštelės sutiktuvių vakaras Vilniaus rotušėje sausio 28 d. – tik pradžia ne vienai panašiai progai, nes CD leidyba smarkiai suaktyvėjusi. Tačiau „sutiktoji“ kompaktinė plokštelė „Yiddish songs – a letter from the past (Laiškai iš praeities)“, kurią įrašė Rafailas Karpis (tenoras) ir Darius Mažintas (fortepijonas), neabejotinai išsiskiria iš visų išleistų įrašų ne vien muzikiniais, bet ir svarbiais mikroistoriniais ženklais. Šiose balsui ir fortepijonui aranžuotose žydų liaudies ir autorinėse dainose, atliekamose jidiš kalba, atsispindi iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyvenusių žmonių buitis, socialiniai ryšiai, išgyvenimai ir kiekvieno asmeninė tragedija užklupus karui. Įvairių nuotaikų dainos, tarp kurių yra ir pasodrintų šmaikščia autoironija (žydų liaudies daina „Freilechs Itcik“ – „Iciko vestuvės“), persmelktų skausmingais gimtojo miesto, geto prisiminimų (Alexanderio Olshanetskio „Vilne“ – „Vilnius“), kupinų raudos dramatizmo (Maurice’o Ravelio „Kaddish“), – tarsi nuo
Laimutė Ligeikaitė
In memoriam Eugenijus Ignatonis
(1935–2013)
2013 m. vasario 7 d. mirė pianistas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Eugenijus Ignatonis (1935–2013). Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje profesorius Eugenijus Ignatonis dėstė nuo 1958-ųjų. Buvo Pedagogikos katedros vedėjas (1974–1986), Fortepijono ir muzikologijos fakulteto dekanas (1989 –1994), ilgametis mokslo ir meno prorektorius (1994 – 2005), dėstė metodikos disciplinas, vadovavo moksliniams darbams.
