Festivalio „Faktas-Forma“ paroda „Formatas“ Klaipėdoje
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyksta Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuojamo tarptautinio meno festivalio „Faktas-Forma“ paroda „Formatas“. Jos kuratoriai – Neringa Poškutė-Jukumienė, Vladas Balsys ir Danguolė Ruškienė.
Turbūt būtų sunku įsivaizduoti kitą jungtinę Lietuvos erdvinių menų kūrėjų parodą, kurioje vienas šalia kito būtų eksponuojami Daniaus Drulio ir Aglaja Ray darbai – skirtingų kartų, patirčių ir estetinių krypčių menininkų kūriniai čia susikalba dėl pasirinktų medžiagų. Formatas juos įrėmina. Įrėmina ir beveik septyni kiekvienam menininkui čia skirti kvadratiniai metrai. Aštuoniolika kūrėjų šioje parodoje savo kvadratuose žaidžia klases, namus, pasistato savo kvartalus ar net barikadas (Airido Skublicko „Barikados“).








Šeiko šokio teatro spektaklis „Paženklintas“
Iš Belgijos kilęs Nielsas Claesas jau šešerius metus gyvena ir kuria Lietuvoje. 2017-aisiais ir šiemet šokėjas pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už vaidmenis Šeiko šokio teatro spektakliuose. Šiuolaikinio šokio asociacija jį paskelbė įsimintiniausiu praėjusių metų šokėju, o gegužės 5 d. Palangos kurhauzo salėje jis pristatė šokio monospektaklį „Paženklintas“ apie patyčias ir jų poveikį.





Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda „Jūros / Les Mers“ Klaipėdoje
Nežinia, ar kaltas alinantis karštis, ar pasikeitimai meno įstaigos administracijoje ir dėl to kiek pakitusi viešųjų ryšių strategijos kryptis, bet Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) birželio 18 d. įvykęs Svajonės ir Pauliaus Stanikų (SetP Stanikas) parodos „Jūros / Les Mers“ atidarymas sukėlė dvejopus jausmus.








Dainiaus Trumpio instaliacijų paroda „Ir visa tai žolė apgaubs“ Klaipėdoje
Betonas yra neišvengiamas šiuolaikinio gyvenimo elementas. Nors ši pilka, šalta, rūsti ir izoliuojanti medžiaga atrodo svetima meno kalbos priemonėms, ji, pasirodo, gali būti turtinga dabartinės eros konotacijų kaip kadaise akmuo, bronza, keramika ar aliejiniai dažai ant drobės. Betono suformuotas urbanistinis peizažas peržengia visas nacionalines kultūras, visuotinai suvienodindamas patirtis ir atsiminimus, kurie galiausiai įgauna technikai būdingo lygaus paviršiaus estetiką.








Vitos Opolskytės ir Kazimiero Brazdžiūno paroda „X / Y“ Klaipėdoje
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) nuo balandžio 9 d. eksponuojama bendra dviejų menininkų paroda. Meistriškai kartu suderinti Vitos Opolskytės ir Kazimiero Brazdžiūno, kalbančių skirtingomis meninėmis kalbomis, kūriniai čia tampa tarsi vienas kito idėjų laidininkais. Tai lemia sėkmingą ekspoziciją, o skirtingi darbų dydžiai (nuo didelių iki miniatiūrinių) puikiai atspindi maksimalistinį polėkį – viskas arba nieko.








Viktoro Paukštelio personalinė paroda „Gambitas“ Klaipėdoje
Atsiminimai yra klampi fantazmų žemė, kurioje pasiklydusius turėtų gelbėti atminties vaizdiniai, tačiau jie gali ir dar labiau paklaidinti. Šį paradoksą tyrinėja Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) nuo balandžio 2 d. eksponuojama Viktoro Paukštelio personalinė paroda „Gambitas“, kuratorė Raminta Jurėnaitė. Parodoje per tapybą apmąstoma asmeninė ir istorinė patirtis, išrandamos jų naujos sampynos.








Paroda „Ledkalnis“ KKKC parodų rūmuose
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmuose veikia Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuojama tarpdisciplininė paroda „Ledkalnis“, kurioje autoriai kviesti gilintis į šiandieninio menininko savivoką ir savirealizaciją, apmąstyti savo vaidmenį visuomenėje. Parodą kuravo menotyrininkė Danguolė Ruškienė, pasak kurios, parodos idėją inspiravo užkulisinės menininkų diskusijos, kuriose gana aktyviai svarstomi savęs ir savo kūrybos suvokimo, vertinimo, ištransliavimo į kitas (meno ir ne meno) sferas ir panašūs klausimai.








„Būkime herojais“ KKKC Parodų rūmuose
Tarptautinėje parodoje „We can be heroes“ / „Būkime herojais“, skirtoje Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro 15 metų sukakčiai, bandoma iškristalizuoti šio laikotarpio KKKC kurtų projektų ir parodų patirčių esmę, aprėpti centro vystymąsi, lūžinius momentus, kai vyko transformacija, augimas, judėjimas nauja kryptimi (gal spirale), noras užčiuopti ateities perspektyvas ir pažiūrėti, kas laukia už kito posūkio.








Paroda „Laikrodininkas“ Juodkrantės Pamario galerijoje
Žodžių junginys „liaudies menininkas“ profesionalųjį meną išpažįstantiems žmonėms gali nuskambėti kaip keiksmažodis. Nors kompozitorius Giedrius Kuprevičius sako niekur kitur nematąs „tiek daug elegancijos, proporcijos jausmo ir gero skonio kiek liaudies mene, dailėje, poezijoje, muzikoje“. Pasak jo, valstiečiai nesąmoningai iš gamtos sėmėsi skonio, elegancijos, santarvės ir grožio. Būtent gamta mokiusi juos proporcijų, pagarbos kitokiems, harmonijos jausmo, ciklinio laiko suvokimo. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerijoje Juodkrantėje nuo liepos 11 d. veikianti paroda „Laikrodininkas“ kvietė naujai pažiūrėti į muziejaus liaudies meno rinkinį, kuruojančių menininkų Žilvino Landzbergo ir Marijos Repšytės pateiktą šiuolaikinio meno kūrinių kontekste.








Paroda „Vakarų vėjai ’20: (Ne)priklausomi“ KKKC Parodų rūmuose
„Aš niekad nebuvau priklausomas. Nei viduje, nei išorėje“, – yra sakęs menininkas Linas Katinas. Kūrėjams visais laikais buvo aktualu siekti vidinės laisvės jausmo ir dirbti pagal savo kūrybinius principus. Tačiau kodėl viena iš individualiausių, originaliausių žmonių grupių iki šių dienų vis dar renkasi priklausyti įvairioms kūrėjų sąjungoms, grupuotėms ir judėjimams? Ar šiais laikais, kai jau manomės esantys patys laisviausi ir nesuvaržyti, dar reikėtų kalbėti apie priklausymą kam nors, kad ir kas tai būtų: organizacija, socialinis sluoksnis, profesionalų sambūris ar net etninė grupė?
