7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Susitikimo (ne)galimybės

Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda „Jūros / Les Mers“ Klaipėdoje

Rosana Lukauskaitė
Nr. 25 (1390), 2021-06-25
Dailė
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.

Nežinia, ar kaltas alinantis karštis, ar pasikeitimai meno įstaigos administracijoje ir dėl to kiek pakitusi viešųjų ryšių strategijos kryptis, bet Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) birželio 18 d. įvykęs Svajonės ir Pauliaus Stanikų (SetP Stanikas) parodos „Jūros / Les Mers“ atidarymas sukėlė dvejopus jausmus. Viena vertus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų menininkų Svajonės ir Pauliaus Stanikų specialiai Klaipėdai kurtas projektas išties įtraukia savo daugiasluoksniškumu ir savitomis jūros temos ritmikos paieškomis, kita vertus, menu besidominčiųjų publikai savaime įdomūs ir patrauklūs, ne taip dažnai Lietuvoje būnantys menininkai atidarymo vakarą buvo tarsi užgožti juos tik pristatyti turėjusio menotyrininko asmenybės. Tai tarsi nereikalinga menininkų vertėjo materializacija, atsirandanti panaikinant bet kokią galimybę laisvoms interpretacijoms ir vaizduotei. Pačios save produkuojančios saloninės kalbos, atrodytų, visai nebetinka kritišką mąstymą ugdančiose šiuolaikinio meno erdvėse – tai buvo nelyg perteklinio diskurso apoteozė.

 

Puikiai savo idėjas auditorijai išdėstyti gebantys kūrėjai turėjo su visais klausytis dailėtyrininko išvedžiojimų, kurie iš esmės kartojo tą patį, ką ir jie, tik nuobodžiau. Regis, tai jau virsta ištobulintu žanru: autorių turinys apraizgomas nebūtinais išvedžiojimais ir lyriniais nukrypimais, o tada susirinkusiems pasiūlomas redukuotas klonas. Žanro meistrystė neatsiranda per trumpą laiką – tai daugelio metų sąmoningo įvaizdžio kūrimo ir praktikos rezultatas. Civilizuotos visuomenės mandagumas neleidžia įsiterpti ir paklausti: „Ar galėtume išgirsti, ką apie tai turi pasakyti čia pat esantys menininkai, dėl kurių ir susirinkome?“

 

Informacijos ekscesas ne tik sukelia įtampas, bet, regis, ir užveda inercijos mašiną. Per pietus vykusi spaudos konferencija vertė iš koto kai kurių žiniasklaidos atstovų klausimų banalumu („Ar jūs gyvenate prie jūros? Ar teko matyti krantą iš jūros, būti vandenyne?“), o vakare formaliai pakartotos tos pačios tiesos ir netiesos, tos lengvai išvengiamos komunikacinės kalbos procedūros tapo bet kokio asmeniško ir tiesioginio menininkų kontakto su publika užkardomis. Per Stanikų parodos pristatymą Menotyrininkas, pats laisvalaikiu mielai užsiiminėjantis mobiliografija, aikčioja iš nuostabos išgirdęs, kad menininkų duetas savo vaizdo kūrinius sukūrė naudodamiesi paprastomis visiems prieinamomis programėlėmis. „Provokuojate?“ – klausia jis. Kūrėjų atvirumas, žemiškumas, pozos ir pretenzijų atsisakymas tampa provokacija iš veik barokinės laikysenos marių neišlipančiam meno vertintojui.

 

Visa tai niveliuojasi ir galiausiai primena įkyriai užsitęsusią paskaitą, iš kurios nesmagu nepastebėtam pasišalinti. Informacinio nuovargio slegiamiems skaitmeninio amžiaus žmonėms kalba ir vaizdai dubliuojasi – nepaprastai lengva pasidaro sukarikatūrinti parodos atidarymus, šitaip pasityčiojant iš meno lauko žargono, kad visi matytų jokio tikslo neturinčią jo fikcijų žaismę. Karalius didžiuojasi savo nuogumu, bet mes iš įpročio vis vien giriame jo naujus drabužius. Dėl nesibaigiančios pandemijos visi esame sudirgę, pervargę, norintys gauti laisvą kėdę išvėdintoje patalpoje su gerai veikiančiais mikrofonais ir garsiakalbiais. Karantininis laikas išmokė, kad galime išgyventi be daugelio nebūtinų dalykų, kurie kadaise, matyt, per klaidą ir fantazijos trūkumą tapo tradicija.

 

Šešėliuose skendinčiose erdvėse eksponuojami kūriniai kalba apie jūras, į kurias brendame ne atsivėsinimui ar lengvam pasiplaukiojimui, o užsidegimui ir brandai. Stanikų jūros veržiasi iš išorės į vidų – masyvūs kūrinių formatai, pasak pačių menininkų juokelio, verčiantys juos jaustis kaltus prieš transportuotojus ir galerijų personalą, sukelia ne tik fizinį, bet ir mentalinį diskomfortą. Nepatogumas gali išeiti į naudą užsistovėjusiems protams – taip kaip į kriauklę patekusi smėlio kruopelytė, dirginanti jautrų moliusko kūną, kuris išskiria perlamutrą, sluoksnis po sluoksnio apgaubiantį svetimkūnį ir galiausiai suformuojantį perlą. Šią parodą net sunku įamžinti fotokadruose – įspūdis lieka kažkur už ribų, nes stiklu, kuriame atsispindi stebėtojas, uždengti paveikslai verčia grįžti prie savęs ir nebūti vien pasyviu kažkieno kito gyvenimo liudininku. Baisiausia rasti save svetimo teritorijoje. Priešingai nei „Matricos“ sapnų valdovas Morfėjus, pagrindiniam veikėjui pasiūlantis dvi tabletes su skirtingomis pasekmėmis, Stanikai žiūrovui duoda tik vieną pasirinkimą – raudoną tabletę skardinėje dėžutėje su Marilyn Monroe veidu. Yra tik viena tiesa ir ji, ko gero, karti.

 

Paroda veikia iki liepos 18 d.

Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.