Autorius: Kristupas Antanaitis

Kristupas Antanaitis

Vasariškai gražią pirmąją rugsėjo savaitę VšĮ „Grei kūrybiniai projektai“ bei Anykščių kultūros centras, pakvietė klausytojus į keturis koncertus antrajame tarptautiniame muzikos festivalyje „Inizio“, kuris klausytojus pasitiko paaugęs, praplėtęs savo geografiją ir pritraukęs daugiau melomanų nei praėjusiais metais. Festivalio atidarymo koncerte pirmąją naujųjų mokslo metų dieną „Muzikos tiltai: nuo Vilniaus iki Buenos Airių“ susirinkusią publiką džiugino sopranas Eglė Šlimaitė (Lietuva), tenoras Alejo Ruiz (Argentina) ir pianistė Emilija Topichaitė (Lietuva). Rugsėjo 3-ąją mecosopranas Evelina Greiciūnaitė (Lietuva), tenoras Adam Nacevič (Lenkija), pianistė Lina Giedraitytė (Lietuva), Panevėžio styginių kvartetas bei muzikologė Laima Budzinauskienė supažindino klausytojus su Stanislovo Moniuškos ir Adomo Mickevičiaus, kurio 170-ąsias gimimo metines minėjome šiais metais, kūryba koncerte „Nuo Neries iki Vyslos“, o rugsėjo 5-oji buvo skirta Ukrainos kovai su okupantu.

Kristupas Antanaitis

Didžiam aktoriui atminti

Vienas žymiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių Vytautas Kancleris 1925 m. rugpjūčio 15-ąją gimė Kaune, buvo pirmasis Justino Kanclerio-Drapo ir Adelės Jurgelėnaitės-Kanclerienės vaikas. Būsimojo aktoriaus tėvas baigė Varšuvos veterinarijos institutą, dirbo Rusijoje, sugrįžęs į Lietuvą nuo 1919 m. darbavosi Kauno veterinarijos departamente, o motina daug metų dainavo Kauno muzikiniame teatre.

Kristupas Antanaitis

Kristupas Antanaitis

Kristupas Antanaitis

Operos ir baleto teatro rūmų 50-mečiui. Amžininkų prisiminimai

Retas teatras pasaulyje per pastaruosius šimtą metų kraustėsi net kelis kartus. Antai dabar žinomo kaip Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pirmtakė Operos ir dramos vaidykla po pirmojo spektaklio 1920-ųjų gruodžio 31-ąją iki pat šių dienų keitė ne tik pavadinimus (jų būta net 12 – Lietuvos opera, Valstybės opera, Valstybės teatras ir kt.), pastatus, bet ir miestus. Operos ir dramos vaidykla savo veiklą pradėjo Kaune, pastate, kuris Lietuvai buvo itin svarbus – čia 1920 m. gegužės 15 d. įvyko pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis. Kelis kartus rekonstruotas pastatas tarsi gulbė puošė laikinąją Lietuvos sostinę iki baisiausios XX a. tragedijos, kuri ne tik sugriovė miestus, bet ir po įvairius pasaulio kampelius išblaškė daugybę talentingų menininkų.

Kristupas Antanaitis

Lietuvos kultūros laukui kasmet vis labiau besiplečiant, atrodo, kad jau viskas sudainuota, atlikta bei sukurta ir niekas nebegali nustebinti. Tačiau nutinka ir taip, kad ilgus metus žavėję reiškiniai ima ir užgęsta. Šie du dalykai rugpjūtį nutiko Anykščiuose – po 17 metų puikių vakarų buvo pranešta, kad stabdomas festivalis „Purpurinis vakaras“, džiugindavęs klausytojus dainuojamąja poezija. Tačiau ten gimė kitas nustebinęs reiškinys. VšĮ „Grei kūrybiniai projektai“ ir Anykščių kultūros centras bendromis pastangomis rugpjūčio 30 d. pradėjo Pirmąjį tarptautinį muzikos festivalį „Inizio“ („Startas“), kuris ypač aktualus jaunimui, nes leidžia jauniems solistams įgyti sceninės patirties, tobulinti savo sceninės raiškos gebėjimus. Solistams suteikiama galimybė užmegzti tarptautines pažintis, sulaukti pripažinimo dėl savo talento ir darbo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šiuo projektu taip pat siekiama papildyti Anykščių kultūrinę erdvę ir visuomenei pristatyti operos žanro pasirodymus.

Kristupas Antanaitis

Pokalbis su dailininku Vytautu Narbutu apie operos „Tristanas ir Izolda“ premjerą Bairoite

1864 m. balandį kompozitorius Richardas Wagneris parašė savo bičiuliui laišką, kuriame teigė: ,,Tu žinai, kad jaunasis Bavarijos karalius susirado mane... Jis nori, kad likčiau su juo visiems laikams, dirbčiau, ilsėčiausi, kurčiau“. Tas karalius – vos aštuoniolikos metų paveldėjęs sostą Liudvikas II, kuris ypač žavėjosi kompozitoriaus operomis. Meilė joms gimė po „Lohengrino premjeros“ 1850-aisiais ir peraugo į draugystę, pasibaigusią nuosavo operos teatro statybomis. 1871–1876 metais trukę statybos darbai buvo vainikuoti 1876-ųjų rugpjūčio 13-ąją, kuomet publika sulaukė operos „Reino auksas“. Karalius teatrui skyrė lėšas, kad jo mylimas kompozitorius ten galėtų statyti tik savo operas. Wagneriui mirus, Liudvikas II pareikalavo kompozitoriaus kūną pervežti ir perlaidoti Bairoite.

Kristupas Antanaitis

Pokalbis su tarptautinio muzikos festivalio „Inizio“ organizatore Evelina Šimkuviene

Rugpjūčio 30 – rugsėjo 4 dienomis Anykščiuose rengiamas pirmasis tarptautinis muzikos festivalis „Inizio“ („Startas“). Festivalis ypač aktualus jaunimui, nes leidžia jauniems solistams įgyti sceninės patirties, tobulinti savo sceninės raiškos gebėjimus. Solistams suteikiama galimybė užmegzti tarptautines pažintis, sulaukti pripažinimo dėl savo talento ir darbo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šiuo projektu taip pat siekiama papildyti Anykščių kultūrinę erdvę ir visuomenei pristatyti operos žanro pasirodymus.

Prieš Lietuvos muzikinę padangę nušviečiant naujam reiškiniui, kalbamės su viena organizatorių, VšĮ „Grei kūrybiniai projektai“ vadove Evelina Šimkuviene.

Kristupas Antanaitis

Dirigento Mykolo Bukšos (1869–1953) 70-osios mirties metinės

Istorijoje taip susiklostė, kad buvusioje Sovietų Sąjungoje visi mirę ar gimę 1953-iųjų pirmąją kovo savaitę liko nepastebėti. Kovo 5-ąją mirė sovietų diktatorius, kurio pavardės nesinori minėti. Visą dėmesį sutelkus į jo laidotuves, viskas aplink buvo pamiršta. Taip tyliai kovo 7-ąją mirė Lietuvos operos tėvas, senelis, laivo kapitonas ir kitų garbingų epitetų nusipelnęs dirigentas Mykolas Bukša. 2023-iaisiais nuo maestro mirties sukako 70 metų. Operos ir baleto teatras dirigentui neskyrė spektaklio, neparengė parodos, nemačiau naujos knygos, filmo, radijo laidos ar panašių dalykų. Todėl jaučiu pareigą visuomenei priminti šio didžio žmogaus nuopelnus Lietuvos operai, o nežinantiems pristatyti, kas buvo tas Mykolas Bukša, kurio vardo gatvė Vilniuje yra privačių namų kvartale už Santaros klinikų, o ne miesto centre, kur maestro daugelį metų gyveno.

Kristupas Antanaitis

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 90-mečio jubiliejaus metus palydėjęs koncertas

Kiekvienais metais „7 meno dienos“ kviečia kritikus parašyti trumpą apžvalgą apie praėjusius metus – kas labiausiai įsiminė, nustebino. Gruodžio 17-ąją apsilankęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) supratau, kad vienu ryškiausių 2023-iųjų įvykių galima laikyti LMTA 90-mečiui skirtą baigiamąjį Choro katedros parengtą koncertą įmantriu pavadinimu „Tikrai ketvirtinė = 90?“. Koncerto idėjos autorius bei meno vadovas – profesorius, kompozitorius ir dirigentas Gintautas Venislovas. Dalyvavo LMTA choras (vadovas Venislovas, chormeisteris Linas Balandis), Choro dirigavimo katedros studentai, alumnai, dėstytojai ir koncertmeisteriai Artūras Anusauskas (klavišiniai), Arkadijus Gotesmanas (perkusija), Vytautas Labutis (saksofonas), Vytis Nivinskas (kontrabosas), Rokas Podelis (baritoninis saksofonas). Koncerto anonse buvo klausiama, kokiu ritmu nuskambėjo metai, žadama, kad bus gausu simbolių, ženklų, netgi kosminių muzikos, šviesos ir erdvės sąskambių, „Gintauto Venislovo kruopščiai ir konceptualiai sudėliota programa virs muzikos ir šviesos spektakliu“.