7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Afrikietiški eskizai be Juliaus Juzeliūno

Laura Svirskaitė
Nr. 33 (1185), 2016-10-21
Muzika
„Afrikietiški eskizai", nuotr. L. Barono
„Afrikietiški eskizai", nuotr. L. Barono

Pastaruoju metu ganėtinai populiaru tapo akademines muzikos kompozicijas atlikti netradicinėse bei neįprastose vietose. Vos prieš mėnesį nuaidėjusio projekto „Muzika erdvėje“ atgarsiai vis dar sklando atvirose, kasdieninėse teritorijose – šiuolaikinės muzikos opusai buvo atlikti Vilkpėdės ligoninės kieme, Lazdynų požeminėje perėjoje ir pan. Netipiškas erdves muzikai atlikti renkasi ir kvartetas „Chordos“, kurio styginių instrumentų sąskambiai jau yra sklaidęsi Vilniaus geležinkelio stoties foje, Alytaus senojoje geležinkelio stotyje, automobilių stovėjimo aikštelėje Tilto gatvėje ir t.t. Šiais metais devynioliktuosius savo veiklos metus minintis kolektyvas rengia keturių koncertų ciklą. Pirmieji trys numatyti Energetikos ir technikos muziejuje, o paskutinysis bus atliktas „Lindyhop.lt“ klube. Kaip rašoma brošiūroje, kvartetas sąmoningai renkasi atlikti koncertus tokioje aplinkoje, kurioje įprastai besilankantys žmonės galbūt niekada nėra susidūrę su šiuolaikine muzika.

Antrajame projekto koncerte, vykusiame spalio 9 dieną, styginių kvartetas „Chordos“ pasirinko pristatyti šiuolaikinius Afrikos kompozitorių Kevino Volanso, Justiniano Tamusuzos ir Michaelio Blake‘o muzikos opusus, kurie skambėjo jau minėtame kultūros švietimo pastate. „Energetikos ir technikos muziejaus erdvė nėra labai išskirtinė, ji neįprasta daugiau muzikos suvokimui, erdvės pajautimui, vaizdo (natūralaus, ne video) ir garso sintezei. Viskas tampa vienodai svarbu, pradedi galvoti apie kūrinio-turinio ir vietos-erdvės santykį.“ – savo pastebėjimais dalinosi vienas kvarteto lyderių altininkas Robertas Bliškevičius. „Chordos“ projekto idėja kilo norint susieti akademinės ir populiariosios muzikos sritis, o viso šio metų ciklo viena iš koncepcijos sudedamųjų dalių tapo minimalizmas – tiltas tarp akademinės ir neakademinės muzikos. Minimalistinės muzikos sąskambiai bei neįprastos atmosferos sintezė nugabeno klausytojus lyg į kitą dimensijos lygmenį (tiesa, ne tiek į minimalizmui įprastą meditatyvią, kiek į aktyvaus transo būseną, kur buvo sunku atitraukti dėmesį nuo scenoje esančių atlikėjų).

Dėmesio bei apmąstymų vertas ir vakaro koncerto pavadinimas – „Afrikietiški eskizai“ – turbūt ne vienam, jei ne daugumai, sukėlęs ryškią asociaciją su to paties pavadinimo Juliaus Juzeliūno kompozicija. Regis, tyčia ar netyčia, tačiau sukeliamas lūkestis, kad jei ne pačios simfoninės siuitos, kadaise tapusios lietuvių muzikos epochos įvykiu, tai bent jau tiesioginių sąsajų su ja šiame koncerte netrūks. Vis tik, Juzeliūno muzikos dvelktelėjimas taip ir liko mintyse. Galima pastebėti, kad nors kūrėjai dažnai neigia sąsajas tarp tradicijos ir savo muzikos koncepcijos, tačiau dažniausiai pasąmonėje papročiai visgi išlieka ir net specialiai to nesiekiant būna panaudojami. Panašiai tokį pavadinimo atsiradimą aiškino ir Bliškevičius: „Ilgai ieškojome pavadinimo koncertui, o šis tarsi savaime „prilipo“ (natūralu, jog dėl Juzeliūno kūrinio, kurį prisimenu dar nuo J. Tallat-Kelpšos konservatorijos laikų).“ Taip pat ir LRT „Ryto allegro“ radijo laidoje atlikėjas minėjo, jog tam tikras sąvokų žaismas egzistuoja – juk šiais metais taip pat minimos ir 100-osios Juliaus Juzeliūno metinės. Todėl galima daryti išvadą, jog šiais metais muzikos sferoje Juzeliūno portretas tiesiog sklando ore.

Itin ryškiai Afrikos muzikos atspalviai atsispindėjo Justiniano Tamusuzos kompozicijoje „Twadaagana ku hw’Omwana“ (We Sought for the Child, 1992), kuri iki šiol nebuvo nė karto atlikta. Po beveik pusantro dešimtmečio styginių kvarteto „Chordos“ nariai (smuikininkės Ieva Sipaitytė ir Laura Uznytė, altininkas Robertas Bliškevičius bei violončelininkė Vita Šiugždinienė) šį opusą atliko pirmą kartą (tiksliau, tikroji kūrinio pasaulinė premjera įvyko koncerto išvakarėse Marijampolėje). Kompozicijoje didžiausias dėmesys skiriamas ritminiam pradui, buvo galima pasisemti Afrikos muzikos kultūroje įsišaknijusios šokių muzikos atgarsių, išgirsti taip jų muzikai būdingus aktyvius ritminius piešinius, kuriuos afrikiečiai išgauna grodami keliais būgneliais. Gana melodingą muzikinę kalbą kvartetas „Chordos“ taip pat paįvairino mušamaisiais – marakasų bei savo instrumentų (kuriuos retsykiais mušdavo rankomis lyg būgneliu) ritminėmis formulėmis.

Visai kitokį Afrikos šiuolaikinės muzikos paveikslą nutapė Kevinas Volansas kompozicijoje „Hunting: Gathering“ (1987). Kaip užsiminė Bliškevičius, iš visų koncerte pristatytų mums visai nežinomų Afrikos kompozitorių, sudėtingiausia muzikos kalba pasižymi būtent Volansas. Kūrėjas dar XX a. pačioje pabaigoje BBC muzikos žurnale buvo įvardintas tarp geriausių 50-ties šiuolaikinės muzikos kompozitorių bei apibūdinamas kaip „vienas iš originaliausių ir nenuspėjamiausių balsų planetoje”. Pats kompozitorius komentuodamas minėtą opusą užsimena, jog tuo laikotarpiu, kai kūrė, jam buvo pabodę iš vienos idėjos kilę ir vienai stilistikai paklūstantys kūriniai. Tuomet Volansas nusprendė parašyti darbą, susidedantį iš kiek įmanoma įvairesnių muzikos fragmentų, kurie būtų prisotinti afrikietiškais elementais, pavyzdžiui, čiuožiančiais glissando ar nuolatos pasikartojančiais pizzicato. Visame kūrinyje susipynusios muzikos darinių gijos tarsi sudaro voratinklį, kuriame kiekviena iš jų yra girdima (kiekvienas fragmentas skamba vis kitoje dermėje ir ryškai atpažįstamas), tačiau susipina į darnią visumą. Pavyzdingai su kiekvieno fragmento keliamais iššūkiais susitvarkė ir styginių kvartetas, ryškiai ir valingai pradėdamas bei išgrodamas kiekvieną melodinę giją.

Viso vakaro akcentu tapusio Michaelio Blake‘o kūryba labiausiai siejasi su minėta minimalizmo kompozicijos technika, kuri gretinama su akivaizdžiomis afrikietiško folkloro intonacijomis bei grojimo technikos atgarsiais, o šie ryškiausiai atsispindi cikle „African Journal“. Koncerto anotacijoje rašoma, jog didelę įtaką šiam kūrėjui padarė ir Afrikos, ir Vakarų vaizduojamieji menai – afrikietiški audinių raštai, abstrakčioji dailė ir t.t. Tris ciklo kompozicijas – „Leaf Carrying Song“ (1993, 2016 m. red.), „Postcolonian Song“ (2008) ir „Honey Gathering Song“ (1989, 2016 m. red.) – atliko ne tik styginių kvartetas, bet ir pats M. Blake’as (fortepijonas, klavesinas) bei birbynininkai Darius Klišys ir Eugenijus Čiplys. Dainos gana kontrastingos, tačiau visos dvelkia afrikiečių muzikai būdingomis intonacijomis. Pirmojoje galima buvo girdėti daugiasluoksnį ritmą, kuris gana dažnai kito, skyrėsi ir akcentų dalinimas metrinėms dalims, panaudota pizzicato artikuliacija. Antrojoje išryškėjo labai melodingos, nuotaikingos, greito tempo birbynėmis atliekamos melodinės linijos, o „Honey Gathering Song“ atspindi minimalizmo technikos apraiškas – besikartojančius motyvus.

Susižavėjęs Roberto Schumanno kvintetais, Blake’as kūrinio „Homage to Schumann“ dedikacijoje rašo: „Mielas mano drauge Schumannai, jausmai yra tos žvaigždės, kurios veda mus po tamsiu dangumi.“ Būtent ši kompozicija, skirtingai nuo skambėjusių, išsiskiria itin emocinga muzikine kalba, jungiama su minimalizmo technika. Fortepijono partijos repetityvinė, konsonansiškų staccato akordų muzikinė kalba ir styginių instrumentų neišpasakytai melancholiškų, dainingų melodinių linijų sintezė apgobė atmosferą skirtingais, tačiau nepaprastai tarpusavyje derančiais skliautais. Visą šį meditavyviai melancholišką dvelksmą nutraukė netikėtai ekspresyvi, stipriai čaiži trečioji kūrinio padala, reikalaujanti iš atlikėjų gana stiprių techninių pastangų.

Susidomėjimas itin savita ir retai mūsų erdvėse atliekama afrikietiška muzika kilo iš troškimo prisiliesti prie neatrastos žemės, noro geriau pažinti kito žemyno šiuolaikinės muzikos estetikos koncepcijas, muzikinės kalbos bruožus. Šio vakaro „Afrikietiški eskizai“ pasirodė kontrastingi, įvairiapusiški, skirtingų spalvinių koloritų. Kaip sakė Bliškevičius, „visų trijų kūrėjų muzikinė medžiaga paremta (daugiau ar mažiau) minimalistine komponavimo technika. Tačiau savo estetika, turiniu, medžiagos dėstymu visi jie yra labai skirtingi“. Visapusiška, aktuali bei įdomi vakaro programa ir kokybiškas styginio kvarteto „Chordos“ atlikimas skatina domėtis kolektyvo ateities planais, numatoma veikla ir, be abejo, likusiais dviem projekto koncertais.

„Afrikietiški eskizai", nuotr. L. Barono
„Afrikietiški eskizai", nuotr. L. Barono
„Afrikietiški eskizai", nuotr. L. Barono
„Afrikietiški eskizai", nuotr. L. Barono
„Afrikietiški eskizai", nuotr. L. Barono
„Afrikietiški eskizai", nuotr. L. Barono
„Afrikietiški eskizai", nuotr. L. Barono
„Afrikietiški eskizai", nuotr. L. Barono