7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Marozas ar hipsteris?

Gediminas Jasinskas
Nr. 20 (1299), 2019-05-17
Dailė
Andriaus Makarevičiaus paroda „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“, nuotr. G. Jasinsko
Andriaus Makarevičiaus paroda „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“, nuotr. G. Jasinsko

Internetiniuose žodynuose marozas apibrėžiamas kaip piktybiškas asmuo, ieškantis problemų ten, kur jų nėra, išsiskiriantis savo trumpai skusta galva ir sportine apranga su trimis juostelėmis[1]. Na, o hipsteris, bendriausia prasme, yra žmogus, gyvenantis pagal naujausias madas bei tendencijas ir tuo pačiu, paradoksaliai, bandydamas atskirti save nuo populiariosios, masinės kultūros[2]. Šiaip jau nemėgstu vartoti pastarųjų žodžių nei rašytinėje, nei šnekamojoje kalboje, bet šį kartą tokį pavadinimą, ir kai kuriuos vėlesnius žodžius bei išsireiškimus padiktavo pati Andriaus Makarevičiaus paroda Vilniaus vaikų ir jaunimo galerijoje „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“[3]. Todėl kalbėdamas apie A. Makarevičiaus kūrinius, bandysiu naudotis jų kalba.

Dar šių metų vasario mėnesį galerija „Arka“ atidaręs pirmąją parodos dalį tuo pačiu pavadinimu, balandžio 25 dieną Vilniaus vaikų ir jaunimo galerijoje tapytojas Andrius Makarevičius pristatė naujus stoties rajono pasakojimus. Antroje parodos dalyje rodomi to paties ciklo darbai, kuriuose ir vėl skleidžiasi visa stoties rajono flora ir fauna – nuo ryškiaspalviais žiedais pražydusios sodų gatvės iki marozų, gliaudančių sėmkas ir atliekančių slavic squat, iki trimis „Adidas“ juostelėmis pasipuošusių balandžių. Paveikslai parodoje jungiasi į visumą, rikiuojasi į triukšmingą eiseną, į spalvingą, garsų ir absurdišką karnavalą.

Bet koks būtent yra A. Makarevičiaus kuriamas personažas? Tiksliau, kodėl treningus dėvintį jaunuolį apibrėžiame kaip marozą (tai minima ir menotyrininkės Evelinos Januškaitės-Krupavičės rašytoje parodos anotacijoje, tai per atidarymą akcentavo ir menotyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė)? Tokį, atrodo, akivaizdų, A. Makarevičiaus personažo apibūdinimą pasiūlo pačių paveikslų siužetai, veiksmo vieta – stoties rajonas, nuolat kartojamas trijų „Adidas“ juostelių raštas (be vieno kiek dviprasmiško atvejo, parodoje nebuvo darbų be garsiųjų paloskių) ir visi kiti su ta vieta, su marozų kultūra susiję atributai. Tačiau ar to užtenka?

Andriaus Makarevičiaus paroda „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“, nuotr. G. Jasinsko

A. Makarevičiaus „marozas“ (čia jau įvesiu kabutes) nepalydės žiūrovo piktu žvilgsniu, nepaprašys nei pinigų, nei cigaretės, nei paskambinti, nepasiūlys į galvą. Čia galima būtų prisiminti Oskaro Koršunovo spektaklio „Išvarymas“ personažą vandalą (vaidina Marius Repšys), kuris net kelis kartus išbėga į žiūrovų salę, jiems grasina, gąsdina, įžeidinėja žodžiais arba veiksmais, priverčia pasijausti nepatogiai. Nors A. Makarevičiaus personažas irgi veikia lyg kažkokiame makabriškame teatre, visgi jis griežtai lieka savo erdvėje, visiškai nesikėsina į žiūrovo privatumą. Makarevičiaus „marozas“ yra išstatomas lyg zoologijos sodo gyvūnas, egzotiška rūšis, į kurią galima žvelgti per saugų atstumą, išlaikant slaptą pasimėgavimą „žemesniu“ gyvenimo būdu ir atvirą atsiribojimą nuo jo.

Kaip jau minėjau, A. Makarevičiaus paveikslų veikėjai akį pirmiausiai patraukia „Adidas“ treningais.  Bet „Adidas“, arba kitų garsių firmų sportinius rūbus (ypatingai „Nike“ batus – atkreipkite dėmesį!) dabar nešioja beveik visi ir beveik visada. Vaikai, paaugliai, suaugusieji, vyresnio amžiaus žmonės, tie, kurie bėgioja, ir tie, kurie ne, influenceriai ir pramogų pasaulio žvaigždės, komikai ir muzikantai, profesionalūs ir sportininkai mėgėjai. Žmones su „Adidas“ galima pamatyti Kalvarijų turguje arba Akropolyje, Bernardinų sode, bet kurioje miesto kavinėje, MO muziejuje, Nacionalinėje dailės galerijoje ir t. t. Pastaruoju metu nebuvau Operos ir baleto teatre, bet gal ir ten galima tokių „marozų“ išvysti?

Pasikeitė juk ne tik „Adidas“ arba kitų sportinių rūbų gamintojų įvaizdis, bet ir pats Vilniaus stoties rajonas. Kelios dienos po parodos atidarymo internete skaitau antraštę: „Stoties rajonas virs kultūros ir gastronomijos centru“. Juk stoties rajone jau veikia ir „Keulė rūkė“, „Peronas“, „Dėvėti“, Halės turgus, „Vijokliai“ ir daugybė kitų vietų, kur gali rinktis įvairaus amžiaus, įvairių interesų gastronomai ir vakarėlių mėgėjai. Taigi, nebūtina stoties rajone kartu su balandžiais tik gliaudyti sėmkas ir jau beveik transformuotis į vieną iš jų (kaip A. Makarevičiaus paveiksle „Kita stotelė – stotis“ vaizduojamas atsitūpęs, sėmkas gliaudantis jaunuolis su oranžinėmis paukštiškomis kojomis).  

Andriaus Makarevičiaus paroda „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“, nuotr. G. Jasinsko

Prie ko aš vedu? Nemanau, kad „Adidas“, sėmkos, „bmw“ ir kiti atributai, vaizduojami dailininko darbuose yra susiję su agresyviu, trumpai skusta galva, kartais vykdančiu nusikalstamą veiklą jaunuoliu, kurį plačioji visuomenė dažnai vadina marozu. Viename interviu ir pats menininkas prasitarė, kad jo personažas neturėtų būti suvokiamas taip griežtai vienareikšmiškai: „Suaugusiesiems irgi kyla klausimas, kodėl būtent marozai. Stengiuosi paaiškinti, kad šie darbai nėra apie marozus. Jis tėra metafora, kurios tiesiogiai suprasti nereikia, tai tiesiog neigiamas personažas“[4].

Galbūt menininko kūriniuose vaizduojamas ne marozas, o žiūrovas (labai norint, galima atrasti bendrą šių dviejų žodžių skambesį), kuris paveikslų veikėjus pamato ir įvardina kaip „marozus”. Galbūt  taip A.  Makarevičiaus darbuose ir įvyksta Mandelos efektas – marozas pasirodo tesantis hipsteriu, o hipsteriu – kiekvienas (na gerai – dauguma) iš mūsų. Tuomet stoties rajoną reikėtų suprasti ne kaip konkrečią Vilniaus vietą, o kaip šių laikų pasaulio, mūsų kasdienybės metaforą, kur susitinka arba prasilenkia žmonės, kur susikerta skirtingos kalbos, kultūros, religijos, skirtingos nuomonės, o taip pat ir skirtingi prekių ženklai, kur dažnai įvyksta visokių absurdiškų nesąmonių, kur gyvenimas kartais įgauna karnavalo bruožų, bet pasaulis, regis, nesugriūva ir stoties rajono pasakojimai tęsiasi toliau.

 

Fotoreportažą iš parodos galima rasti čia.

 


[2] Cambridge Dictionary, https://dictionary.cambridge.org/dictionary/english/hipster.

[3] Mandelos efektas – psichologinis fenomenas, kuomet daugybė žmonių vienodai klaidingai prisimena kokį nors reiškinį arba įvykį.

[4] R. Paitian, „Andrius Makarevičius ir jo kūrybiniai ieškojimai“, Šiaurės Atėnai, 2019 04 27, http://www.satenai.lt/2019/04/27/andrius-makarevicius-ir-jo-kurybiniai-ieskojimai/?fbclid=IwAR1DOTmvdIqGSO1GqCZAzqE17o6FbJ1Ho7Cmq2AMp35yKrl7r35348l59cs.

Andriaus Makarevičiaus paroda „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“, nuotr. G. Jasinsko
Andriaus Makarevičiaus paroda „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“, nuotr. G. Jasinsko
Andriaus Makarevičiaus paroda „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“, nuotr. G. Jasinsko
Andriaus Makarevičiaus paroda „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“, nuotr. G. Jasinsko
Andriaus Makarevičiaus paroda „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“, nuotr. G. Jasinsko
Andriaus Makarevičiaus paroda „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“, nuotr. G. Jasinsko
Andriaus Makarevičiaus paroda „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“, nuotr. G. Jasinsko
Andriaus Makarevičiaus paroda „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“, nuotr. G. Jasinsko