7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

LNDT inf.

„Raudonkepurėje“ vaikai dalyvaus spektaklio veiksme

Spalio 16 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks spektaklio vaikams „Raudonkepurė“ premjera. Šis interaktyvus pastatymas išskirtinis tuo, kad prieš pradėdami jį kurti, sumanytojai organizavo kūrybines dirbtuves, kurių metu vaikų ir jų tėvų klausė, kokio spektaklio jie norėtų. „Vienas iš vaikų į klausimą, kodėl eina į teatrą, atsakė: „Nes namuose jaučiuosi vienišas.“ Tokia yra ir mūsų Raudonkepurė – vieniša, namuose nuobodžiaujanti mergaitė“, – sakė spektaklio dailininkė Lauryna Liepaitė. 

Aktoriui Pauliui Tamolei šis spektaklis bus režisūrinis debiutas. Kurti spektaklį vaikams jis nusprendė įkvėptas dukros, jausdamas šiuolaikinių spektaklių vaikams trūkumą. „Auginu penkerių metų dukrą Elzę, ji yra mano Raudonkepurė. Idėjos ir mintys ateina stebint ją ir bendraujant su ja. Mažų mergaičių istorijos lieka tokios pat kaip ir brolių Grimmų laikais, tiesiog pasikeitė kontekstas. Apie jį ir bandysime kalbėti su žiūrovu spektaklio metu.

 

„Raudonkepurės“ kūrybinės dirbtuvės. L. Vansevičienės nuotr.
„Raudonkepurės“ kūrybinės dirbtuvės. L. Vansevičienės nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Kaip jūra

Aušra Marija Sluckaitė, Spektaklių ir sapnų klavyrai, Kultūros barai, 2016, p. 608.

Tik ką pasirodžiusi Aušros Marijos Sluckaitės knyga „Spektaklių ir sapnų klavyrai“– ne tik režisieriaus Jono Jurašo kūrybos apžvalga, bet ir teatrinis romanas, kurio siužetą sudaro didžiąją gyvenimo dalį greta buvusios žmonos vidinis monologas. Nors knyga stora, – joje sudėtos dvi savarankiškos knygos: „Po dvynių ženklu“ (perleista: Vaga, 1994, 176 p.) ir „Namai be namų“, – ją lengva skaityti, nes nuosekliai pasakojamas teatrinis gyvenimas pilnas įdomių įvykių, netikėtų posūkių ir eseistinių pasažų. Knygos herojus Jurašas mėgsta greitį kelyje ir Amerikos keliais skrieja vėjo greičiu (kaip rašoma prisiminimuose), tad Sluckaitė šį „greitį“ naudoja keliažanrėje knygoje, sugebėdama ne tik važiuoti režisieriaus sudarytu spektaklių maršrutu, bet ir stabtelti įdomesnėse stotelėse bei apmąstyti jųdviejų išaugintą kūrybą.

 

Šiuos menininkus pažįsta didžioji dauguma XX a. antros pusės kūrėjų. Jie – menininkai nomadai, kuria visame pasaulyje, tad jų kūrybinės arterijos siekia net kelis žemynus. Ir svarbiausia – jie laukiami Lietuvoje. Kiekvienais metais tenka išgirsti frazę: „Šiandien spektaklį žiūrės ir Jurašai.“ Tai tarytum įvertinimas, tam tikra tylomis parašyta recenzija. Jų geranoriškumas ir atvirumas teatrui – neišsenkantis, ir tai labai svarbu visai teatrinei bendruomenei.

Klaipėdos dramos teatro inf.

„Vėjas gluosniuose“ – tėčio istorijos aklam sūnui


Klaipėdos dramos teatras (Teatro g. 2, Klaipėda) į premjerą kviečia vaikus – spalio 8, 9 d. 12 val. teatras rodys spektaklį pagal klasikinės vaikų literatūros knygą – Kennetho Grahameʼo „Vėjas gluosniuose“. Spektaklio režisierius ir inscenizacijos autorius – Antanas Gluskinas, dailininkė Anželika Šulcaitė, choreografas Donatas Bakėjus, kompozitorius Martynas Bialobžeskis. 

Spektaklyje vaidins Mikalojus Urbonas, Edvardas Brazys, Jonas Baranauskas, Donatas Stakėnas, Gytis Šimelionis, Simonas Lunevičius.

Spektaklis rekomenduojamas vaikams nuo 4 iki 12 metų.

 

Spektaklio repeticija. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Spektaklio repeticija. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Lina Klusaitė

Žalčio prakeiksmai: mitas ir tikrovė

Apie Oskaro Koršunovo spektaklį „Eglė žalčių karalienė“

Rugsėjo pabaigoje buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės patalpose pristatyta Oskaro Koršunovo premjera „Eglė žalčių karalienė“ pasitikta kviečiant žiūrovus „išjudinti atjautą“ ir taip treniruoti jautriausią savo sielos organą. Dar vasarą nuskambėjus Koršunovo parengtam Elfriede Jelinek „Prašytojų“ skaitymui buvo galima įsitikinti, kad pjesėje, grįstoje empatijos principu, šis dvasios organas veikia puikiai. Nors šiuokart „Prašytojų“ turinys liko nuošaly, Jelinek inspiruota ir tikrais faktais paremta pabėgėlių tema tapo pretekstu mąstyti ne tik diskriminuojamo, nereikalingo, svetimo atėjūno problemą, bet ir kritiškai pažvelgti į savąją tautinę savimonę. Dėsninga, kad pastarosios pagrindu režisierius pasirinko kone labiausiai į lietuvio sąmonę įsirėžusį ir etnologų plačiai aptartą „Eglės žalčių karalienės“ mitą, leidusį nenuslysti dokumentalumo paviršiumi ir atverti begales skirtingų interpretacijų, kaskart vis kitokių suvokimo galimybių. Tiksliai pasirinkta, reikšmiškai talpi mito, pabėgėlių temos bei atšiaurios ligoninės erdvės, primenančios uždaras paribių (getų, įkalinimo, tardymo įstaigų) vietas, sąjunga ir tapo tuo spektaklio paveikumo matu, kuriuo matuojamas gyvas, dinamiškas, su žiūrovu komunikuojantis šiuolaikinis teatras.

„Eglė žalčių karalienė“. D. Matvejevo nuotr.
„Eglė žalčių karalienė“. D. Matvejevo nuotr.
„Eglė žalčių karalienė“. D. Matvejevo nuotr.
„Eglė žalčių karalienė“. D. Matvejevo nuotr.
„Eglė žalčių karalienė“. D. Matvejevo nuotr.
„Eglė žalčių karalienė“. D. Matvejevo nuotr.
„Eglė žalčių karalienė“. D. Matvejevo nuotr.
„Eglė žalčių karalienė“. D. Matvejevo nuotr.
„Eglė žalčių karalienė“. D. Matvejevo nuotr.
„Eglė žalčių karalienė“. D. Matvejevo nuotr.
„Eglė žalčių karalienė“. D. Matvejevo nuotr.
„Eglė žalčių karalienė“. D. Matvejevo nuotr.
„Eglė žalčių karalienė“. D. Matvejevo nuotr.
„Eglė žalčių karalienė“. D. Matvejevo nuotr.
„Eglė žalčių karalienė“. D. Matvejevo nuotr.
„Eglė žalčių karalienė“. D. Matvejevo nuotr.

Teatro „Lėlė“ premjeroje – odė vaikystei ir dvasingumui

Spalio 8-9 d. Vilniaus teatro „Lėlė“ mažųjų žiūrovų laukia dar viena premjera – didžiojoje teatro scenoje bus pristatytas muzikinis spektaklis vaikams „Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis“, kurį pagal poeto Sigito Gedos eiliuotus tekstus kuria režisierius Algirdas Mikutis, dailininkė Aušra Bagočiūnaitė-Paukštienė ir kompozitorius Olegas Ditkovskis. 

Jau šį savaitgalį įvyksianti „Lėlės“ teatro premjera – tai ir savotiškas sugrįžimas prie šio teatro šaknų. Prieš 38-erius metus 1978-ųjų spalį, anuomet dar visai jaunutėje „Lėlėje“ šią S. Gedos pjesę į sceną perkėlė režisierius ir dailininkas Vitalijus Mazūras, o spektaklyje vaidino tuometiniai IV kurso studentai-lėlininkai, kurie ir šiandien sudaro teatro aktorių trupės pagrindą – tai netrukus dienos šviesą išvysiančio „Vieversėlio“ režisierius A. Mikutis, ir naujajame pastatyme vaidmenis kuriantys aktoriai Almira Grybauskaitė, Elvyra Piškinaitė, Vilius Kirkilionis ir kt. 

Prieš premjerą teatro fojė veiks režisieriaus ir teatro muziejininko Rimo Driežio parengta ekspozicija, kurioje žiūrovai galės susipažinti su senojo „Vieversėlio“ pastatymo lėlėmis, scenografijos elementais, nuotraukomis ir plakatais.

„Vieversėlis“. I. Preco nuotr.
„Vieversėlis“. I. Preco nuotr.
Rengėjų inf.

Monospektaklyje „Unduo dubuo“ tiriamas žmogaus sąmonės formavimasis

Teatro šamanu tituluojamas režisierius, aktorius ir performansų kūrėjas Benas Šarka rugsėjo 29 d. 19 val. Klaipėdos m. savivaldybės kultūros centre „Žvejų rūmai“ pristato monospektaklį „Unduo dubuo“.

Monospektaklis „Unduo dubuo“ kelia žmogaus sąmonės formavimosi klausimus. Kaip informacija, patenkanti į mūsų gyvenimą, mus veikia? Ar mes turime galimybę pasikeisti? Anot režisieriaus B. Šarkos, žmonės vieni su kitais yra labai tampriai susiję: „Mes nesame atskirti: visa žmonija – tarsi vienis, susidedantis iš tos pačios dvasinės bendrystės, potyrių, pasirinkimo galimybių.“ 

KJT inf.

KJT pradeda penktąjį sezoną

Klaipėdos jaunimo teatras pasitinka penktąjį savo sezoną. Kūrėjai į naują startą žengia su pirmojo monospektaklio premjera ir planuoja gausius ateities darbus. 


2011 m. pradėję savo kelią nuo muzikinių ritminių spektaklių, paremtų kolektyviškumu, KJT vėliau orientavosi į lietuviškos dramaturgijos pastatymus, o praėjusiame sezone siekė išreikšti jaunų žmonių poziciją socialiai aktualiomis temomis. Teatro vadovas Valentinas Masalskis tikina, kad Klaipėdos jaunimo teatras ir jo kūrėjai pasikeitė ir subrendo naujiems darbams ir iššūkiams.


„Neretai sulaukdavome priekaištų, kad esame būrys studentų, naiviai mėginančių pažadinti kultūrinį miesto gyvenimą. Manau, kad dabartinio teatro kolektyvo ir jo nuveiktų darbų taip vertinti nebegalima. Šių kūrėjų savimonė jau kuris laikas yra profesionaliame lygmenyje, tad ta kryptymi ir ketiname dirbti toliau” – mintimis dalijosi KJT vadovas.

 

„Kontrabosas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
„Kontrabosas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
KVLT inf.

Vėjuotos pasakos Kauno lėlių teatro scenoje

Kauno valstybinis lėlių teatras rugsėjo 24, 25 d. pristatys pirmąją 59-ojo sezono premjerą  „Pūgos durys“, pagal žinomo lietuvių poeto, eseisto Rimvydo Stankevičiaus eiliuotą pasaką,  2014 m. įvertintą kaip geriausia poezijos knyga vaikams.
Spektaklio siužetas nukelia į keistą, šiek tiek bauginantį malūną, kur savo istorijas pasakoja per audrą užuovėją čia radę penki pakeleiviai. Visi jie atsidūrę sudėtingo pasirinkimo kryžkelėje – ar atsiduoti likimui, ar pačiam apsispręsti, kokiu keliu eiti? 

 

Rengėjų inf.

Raudonojo Kryžiaus ligoninėje vyks LNDT ir OKT premjera apie pabėgėlius

Rugsėjo 29, 30 dienomis bus pristatyta bendra Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir OKT / Vilniaus miesto teatro premjera apie pabėgėlius – „Eglė žalčių karalienė“, rež. Oskaras Koršunovas. Spektaklis-akcija vyks netradicinėje erdvėje – Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Bilietus į šį spektaklį-akciją galima įsigyti nuo rugsėjo 20 dienos. Perkant specialų bilietą už 15 eurų, 5 eurai bus pervedami Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai, kuri surinktas lėšas panaudos nuo karo ir persekiojimų bėgančių žmonių būtiniausioms reikmėms patenkinti. Be šių specialių bilietų, prekyboje bus ir įprastiniai – už 10 eurų. 


77-ajam sezonui Lietuvos nacionalinis dramos teatras pasirinko šūkį „Treniruok ir sielą“. Visi šiame sezone dirbsiantys režisieriai buvo paprašyti pasirinkti simbolinį sielos organą, labiausiai atitinkantį kertinę kuriamo spektaklio mintį. Su spektakliu „Eglė žalčių karalienė“ žiūrovai yra kviečiami išjudinti savo atjautą. Šis spektaklis išsiskiria ne tik aktualia, daug diskusijų Lietuvoje keliančia pabėgėlių tema, bet ir netradicine spektaklio rodymo vieta – spektaklio veiksmas vienu metu vyks keliose Raudonojo Kryžiaus ligoninės erdvėse. 

 

Oskaras Koršunovas. D. Matvejevo nuotr.
Oskaras Koršunovas. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Jevsejevas

Kas drąsesnio lėlių teatre?

Įspūdžiai iš lėlininkystės meno festivalio Lenkijoje

Pamenu, kai dar mokiausi mokykloje, kiekvieno rudens pirmosios dienos nepastebimai prabėgdavo su bendramoksliais dalijantis ką tik pasibaigusių atostogų įspūdžiais. Turbūt panašiai būna ir teatre: kiekvieno sezono pradžioje, pamažu rengiantis didiesiems darbams, su senokai sutiktais teatro gerbėjais norisi pasidalyti visą vasarą „taupytais“ praėjusio sezono pabaigos atradimais.

 

Ir taip jau susiklostė, kad šio teksto autoriaus vasara buvo savotiškai paženklinta lėlių teatro – tiksliau tariant, įspūdžių, parsivežtų iš gegužės 18–22 d. kaimyninės Lenkijos pietuose, Belsko-Bialoje, esančio teatro „Banialuka“ ir jo direktorės Lucynos Kozień surengto XXVII tarptautinio lėlininkystės meno festivalio, kuriame dalyvavo ir Vilniaus teatre „Lėlė“ režisierės Gintarės Radvilavičiūtės sukurtas spektaklis pagal E.T.A. Hoffmanno apsakymą „Smėlio žmogus“.

 

Kiekvienas, bent sykį „pilna koja“ dalyvavęs solidžiame tarptautiniame teatro festivalyje, žino, kad visų festivalio programoje pristatomų darbų pamatyti dažniausiai nepavyksta. Taip šįsyk nutiko ir man: kvailokai jaučiuosi prisipažindamas, kad festivalio „Grand Prix“ pelniusios italų komandos iš „Teatro Gioco Vita“ šešėlių spektaklio pagal Italo Calvino romaną „Nesantis riteris“ nepamačiau. Kita vertus, dar studijų metais iš vyresniųjų kolegų išmokta formulė „jei festivalyje pamatai bent du gerus darbus, vadinasi, jis – pavykęs“ pasiteisino ir šįkart. Net be žiuri geriausiu spektakliu pripažinto italų darbo, čia išvydau mažų mažiausiai du puikius ir dar kelis vienu ar kitu aspektu įsimintinus lėlių ir objektų teatro kūrinius.

„Plastikiniai herojai“
„Plastikiniai herojai“
„Vania (Pasaka apie Vanią ir paslaptingąją rusų sielą)“
„Vania (Pasaka apie Vanią ir paslaptingąją rusų sielą)“
„Šnabždesiai“
„Šnabždesiai“
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas