Du nauji spektakliai vaikams
Sakoma, kad geros idėjos sklando ore ir nereikia stebėtis, jei vienu metu keli žmonės pagauna vienodas. Pirmą rudens pusę Arklių gatvėje „užderėjo“ dvi premjeros, neplanuotai suvienytos baimės temos – Olgos Lapinos instaliacijų spektaklis „Apie baimes“ Jaunimo teatre ir Ainio Storpirščio režisuotas „O Viešpatie, Vilnius!“ teatre „Lėlė“.








Karolinos Žernytės spektaklis „Atvira oda“
Du šaukšteliai mėlynių uogienės. Į košę. Rytais. Čia pirmas į galvą šovęs mano kasdienis mažas malonumas, atrastas ir suvoktas spalio 29 d. per apsilankymą Kauno kameriniame teatre.
Homage aktoriui Vytautui Paukštei
Lapkričio 4 d. 19 val. Klaipėdos dramos teatre įvyks vakaras, skirtas legendiniam aktoriui Vytautui Paukštei – „Homage aktoriui“ (Nusilenkimas aktoriui).





Spalio 30 dieną Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje žiniasklaidai buvo pristatytas naujausias Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „#beskambučio“, kurio premjera toje pačioje mokykloje įvyks jau lapkričio 4, 5 dienomis. Spektaklį pagal jauno dramaturgo Augusto Sireikio pjesę režisuojantis Paulius Tamolė su visa komanda siekia atkreipti dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduria švietimo sistema, perteikti individualias patirtis ir kiekvienam suaugusiam priminti mokyklos kvapą bei egzaminų sporto salėje jaudulį.
Dramaturgas Augustas Sireikis: „Šis procesas nuo pat pradžių buvo labai demokratiškas, kiekvienas galėjo visokeriopai prisidėti. Kūrėjų vaidmenys (režisierius, dramaturgas, aktorius) čia nusitrynė, nes visi pabuvo visais. Tai man pasirodė natūralus ir spektaklio idėjai labai pritinkantis metodas. Dokumentiniame teatre teksto vaidmuo yra keistas, jis lieka tarpinėje būsenoje, kai netinka nei tradicinis metodas, nei dokumentavimas. Mokyklos tema mane domina ne kaip mokyklinis amžius, o kaip vieta, kur įvyksta visos mūsų gyvenimo patirtys. Pyktis, pagieža, įsimylėjimas ar liūdesys – visas šias emocijas žmonės labai koncentruotai patiria mokykloje.“
Lietuvos rusų dramos teatre šurmuliuoja vaikai – spalio 27 d. čia prasidėjo II Tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis „Vilniaus rampa. Vaikai”. Tris dienas LRDT Didžiojoje scenoje spektaklius rodys teatrai iš Lietuvos, Rusijos, Estijos, Latvijos.
Eglės Tulevičiūtės ir Kristijono Sipario arbatvakariai
Vilnius – keisto likimo miestas. Per amžius kupinas gyvybės, įvykių, žmonių, jis kiekvieną savo istorijos etapą pradeda tarsi iš naujo, pasmerkdamas užmarščiai (ne savo valia) viską, kas dar vakar buvo svarbu ir atrodė amžina.






Ruduo su „Sirenomis“(II)
Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Artimas miestas“ (2005, 2017) režisieriaus Kirilo Serebrennikovo areštas ir jam palaikyti skirta „Sirenų“ atidarymo spaudos konferencija priviliojo į Latvijos nacionalinio teatro spektaklį ir tuos žiūrovus, kuriuos motyvavo lojalumas režisieriui ir noras pamatyti vieną iš daugiausiai vertimų į užsienio kalbas sulaukusių lietuviškų pjesių, pastatytą režisieriaus, šiemet įvertinto prestižiniu Naujosios teatro realybės prizu.








Dar spalio viduryje praūžus pirmajai sezono premjerai – Ainio Storpirščio režisuotam spektakliui „O Viešpatie, Vilnius!” – Vilniaus teatras „Lėlė“ kviečia savo žiūrovus į dar vieną kelionę. Spalio 27 d. 18:30 val. su suaugusiais ir jaunimu klaidžiosim ne po miesto, o po paties gyvenimo, taigi labiau laiko nei erdvės diktuojamus, labirintus.
Spektaklį be žodžių Didžiojoje teatro salėje pastatė garsios Šarlevilio-Mezjero nacionalinės lėlių teatro mokyklos Prancūzijoje auklėtinė, buvusi „Lėlės“ teatro aktorė – Jūratė Trimakaitė. Menininkė šiuo metu intensyviai kuria Prancūzijoje bei dėsto lėlių teatro praktiką Žiulio Verno universitete. Tad nieko keisto, kad kūrybinę spektaklio grupę sudaro tarptautinė jaunų menininkų komanda. Dailininkė - Cerice Guyon ir kompozitorius Thomas Demay šiam pastatymui atvyko iš Prancūzijos. Spektaklio choreografė – Sigita Mikalauskaitė, aktoriai: Sigita Mikalauskaitė, Lijana Muštašvili, Asta Stankūnaitė ir Deivis Sarapinas.
„Nematyti nei pradžios, nei pabaigos. Visur giluma, atkaklūs, net dugną pasiekiantys saulės spinduliai ir žuvys, lyg žmonės, juda iš vienos vietos į kitą“, – taip poetiškai savo gyvenimo jauseną apibūdina vienas garsiausias lietuvių teatro ir kino aktorius Vytautas Paukštė.
Lapkričio 4 d. 19 val. Klaipėdos dramos teatre įvyks vakaras, skirtas legendiniam aktoriui Vytautui Paukštei – „Homage aktoriui“ (Nusilenkimas aktoriui“. Renginio režisierius – Gintaras Varnas, dailininkas – Gintaras Makarevičius. Vakare dalyvaus Klaipėdos kamerinis orkestras (vadovas Mindaugas Bačkus), Klaipėdos dramos teatro aktoriai, vakaro vedėjai – Nelė Savičenko ir Mikalojus Urbonas.
Kiekviena mūsų diena yra prieš tai buvusios ir dar tik ateinančios dienos variacija. Ar lengva pastebėti grožį kasdienybėje? Gražią gamtą, gražų žmogų, gražią svajonę, gražų poelgį, gražų pomėgį, gražią rašyseną, gražią šypseną...
Mums jau tapo įprasta, kasdieniška, kad pasaulio pabaigos diskursas cirkuliuoja visais informacijos kanalais, kad jis jau tapo nuobodžiu kasdienybės fonu, kurio monotonija užtušuoja grėsmės realumą, nuolat skandinamą prieštaringuose argumentuose. Nors visi kalba apie įvairias katastrofas, tikėjimas jų galima realizacija yra paradoksaliai sumažėjęs, įgavęs nejautrą. Todėl šiandien menininkui, kūrėjui, autoriui tenka įveikti apsiskaičiusio žiūrovo skepticizmą: juk visiems žinoma, kad beveik joks siūlomas žanras šiandien nebeveikia visuomenės, nes stebėtojas/žiūrovas tiesiog gali ramiai mėgautis visuotinės žūties reginiu ir taip patenkinti aštrių pojūčių poreikį saugiai sėdint.