Kalbamės su aktoriumi Gediminu Rimeika
Sausio 20, 21 d. Vilniaus teatre „Lėlė“ premjera – Karolio Vilko režisuotas spektaklis vaikams „Indėnukas Džo“. Sceonografas – Romanas Duda, kostiumų dailininkė – Ieva Šimukonytė, šviesų dailininkas – Povilas Laurinaitis, projekcijų autorius – Jonas Rūkas. Vaidina: Šarūnas Gedvilas, Žygimantė Elena Jakštaitė, Laurynas Jurgelis, Lijana Muštašvili, Imantas Precas, Gediminas Rimeika, Asta Stankūnaitė, Rūta Šmergelytė. Kalbamės su indėnuką Džo vaidinančiu Gediminu Rimeika.
Jaunimo teatras ruošiasi pirmai 2018 m. premjerai. Sausio 20 ir 21 dienomis įvyks danų režisierės ir dailininkės Kirsten Dehlholm spektaklio „Broliai Liūtaširdžiai“ pagal Astridos Lindgren knygą premjera.
Švedų rašytojos Astridos Lindgren apysaka „Broliai Liūtaširdžiai“ – viena įsimintiniausių knygų, parašytų jaunam skaitytojui. 1973 m. pasirodę „Broliai Liūtaširdžiai“ buvo ne savo meto pasaka. Nė vena iš Lindgren knygų nesulaukė tokios stiprios kritikos kaip „Broliai Liūtaširdžiai“. Tai, kad knygoje vaikams „mirtis iškeliama kaip problemos sprendimas“, buvo palaikyta neatsakingu ir baisiu žingsniu. Ir jokia kita knyga vėliau nebuvo taip mylima ir naudojama tam tikriems tikslams kaip „Broliai Liūtaširdžiai“ – knyga apie sunkiai sergantį Skrebutį Lejoną, kuris guli virtuvėje ant kanapos ir miršta, apimtas baimės po to, kai jo drąsusis vyresnysis brolis žuvo per gaisrą, gelbėdamas savo sergantį jaunėlį broliuką.
In memoriam Jurijui Barbojui (1938–2017)
Paskutinę 2017-ųjų dieną mirė teatrologijos profesorius, ilgametis Sankt Peterburgo Teatro, muzikos ir kinematografijos akademijos Teatro teorijos katedros vadovas Jurijus Michailovičius Barbojus. Mums, lietuvių teatrologams, įgijusiems profesines žinias mieste prie Nevos, Barbojus buvo pirmasis ir svarbiausias Mokytojas. Man jis toks liko iki šiol.
Kamilės Gudmonaitės spektaklio „Keturi“ premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Kai prieš trejus metus rengiau interviu su debiutuojančia teatro režisiere Kamile Gudmonaite, ji užsiminė apie studijoms repetuojamus eskizus – Williamo Shakespeareʼo „Timoną Atėnietį“ ir ištrauką iš Viktoro Pelevino romano „Čiapajevas ir Pustota“ bei artėjančias premjeras – „Kelionė į Tandadriką“ ir „Dievas yra DJ“. Per tą laiką visi minėti spektakliai susitiko su žiūrovais. Kai kurie jau spėjo ir atsisveikinti.
Interviu su režisiere Anna Smolar
Lenkų-prancūzų kilmės teatro režisierė, literatūros studijų Paryžiaus-Sorbonos universitete absolventė, viena įdomiausių naujosios kartos lenkų teatro atstovė Anna Smolar, dirbusi Krystiano Lupos, Jacques Lassale ir Andrzejaus Seweryno asistente, bendradarbiavusi kino kūrimo procesuose su Agnieszka Holland, prabėgusių metų rudenį Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) organizuojamame šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ vedė kūrybines dirbtuves ir seminare pristatė savo kūrybos principus.
Į artimesnę pažintį su dokumentiniu teatru jaunuosius teatro kūrėjus sukvietęs LNDT netrukus skelbs idėjų konkursą, kurio nugalėtojai vasarą turės galimybę kartu su dokumentinio teatro mentoriais iš Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Vokietijos vystyti savo idėjas ir rudenį jas pristatyti šiemetinėje „Versmės“ festivalio programoje. Viena iš mentorių, dirbsiančių su įdomiausių idėjų autoriais, ir bus Anna Smolar, sukūrusi daug dokumentinio teatro darbų: mockumentary tipo spektaklį apie žydų teatro aktorius, scenoje nagrinėjusi Henrietos Lacks istoriją (apie moterį, kurios naviko ląsteles išskyrę gydytojai ėmė jas sėkmingai auginti ir sukūrė pirmąją žmogaus ląstelių liniją, šis atradimas padeda įveikiant daugelį ligų), scenoje pristačiusi Aung San Su Či, Mianmaro politikę ir diplomatę, politinę kalinę ir Nobelio taikos premijos laureatę. Iš kur kyla idėjos spektakliams ir kaip vyksta jų įgyvendinimas – apie tai Viktorija Ivanova ir Agnė Pulokaitė su režisiere kalbėjosi netrukus po „Komuna//Warszawa“ erdvėje pristatytos premjeros „Kurortas” ir po tarptautiniame teatro festivalyje „Dieviškoji komedija“ tarptautinei auditorijai pristatyto spektaklio „Henrietta Lacks“.
„Pasaulis kupinas keistų dalykų tiems, kurie juos pastebi“, žymiausią suomių vaikų rašytoją Tove'ę Jansson cituoja Lietuvos lėlių teatro kūrėja Gintarė Radvilavičiūtė. Režisierės spektaklis „Tėtis ir jūra“ pagal to paties pavadinimo apsakymą pirmiausia buvo pristatytas Tarptautiniame violončelės festivalyje, vykusiame šių metų gegužės mėnesį. To paties mėnesio pabaigoje spektakliu, kuriame pagrindiniais kūrėjais tampa šviesų žaismas ir violončelės garsai, jau galėjo džiaugtis ir Klaipėdos lėlių teatro lankytojai. O sausio 13 d. spektaklis bus pristatytas ir Tarptautiniame teatro vaikams festivalyje KITOKS. Prieš prasidedant festivaliui, Gintarė Radvilavičiūtė dalinasi trolių mumių personažų įkvėptomis idėjomis bei filosofijomis.
Klaipėdos jaunimo teatro premjera „Nuogas karalius“
2017 m. gruodžio 28 d. žiūrėdama Klaipėdos Jaunimo teatro spektaklio „Nuogas karalius“ premjerą išgyvenau prieštaringus jausmus. Sakyti tiesą, rašyti tiesą, niekada neveidmainiauti – maždaug tokios sparnuotos tezės vis sukasi teatro kritiko galvoje kiekvieną kartą prieš žiūrovų salėje užgęstant šviesai ir pasineriant į tai, ką galėtume pavadinti teatro stebuklo mirksniu arba tiesiog spektaklio pradžia. „Nuogas karalius“ vertė suklusti ir įsijungti budrumo režimą – premjeros anonsas režisieriaus Valentino Masalskio lūpomis žadėjo „suteikti malonumą visai šeimai“ ir kartu pakalbėti „apie mūsų visuomenės aklumą, apie mūsų ribotumą, prisitaikymą ir susitaikymą su esama situacija“.
Sausio 10-17 dienomis „Menų spaustuvė“ atsiveria išskirtinai jaunajai auditorijai –2018-ųjų tarptautinis festivalis „KITOKS“ į spektaklius kvies vaikus ir jaunimą. Šiais metais į „Menų spaustuvės“ rengiamą festivalį atvyksta scenos menų trupės iš Belgijos, Prancūzijos, Danijos, Vokietijos bei Lietuvos. „Į festivalį visada bandau atsivežti spektaklius, kurie nėra tradiciniai. Norisi, kad spektakliai stebintų žiūrovą neįprastomis raiškos formomis – šiemet vienas tokių yra spektaklis „Laikina žemė“, kurio meniniai sprendimai bus staigmena daugeliui. Formuodama festivalio programą taip pat galvoju apie skirtingas amžiaus grupes – tiek apie kūdikius, kuriems spektaklių Lietuvoje ypač mažai, tiek apie paauglius, kuriuos labai jau sunku prisikviesti į panašaus pobūdžio renginius. Lietuvoje labai pasigendu spektaklių, kurie provokuotų šią publiką ir visai nesvarbu, kad tai patys mažiausieji. Asmeniškai man ypač artimas belgų teatras vaikams, kuris yra „nepatogus“, nes kalba temomis, esančiomis tabu lietuviškai visuomenei.
Lietuvoje turime keletą džiazo muzikos festivalių, kurių koncertus žmonės renkasi kaip vieną malonesnių vakaro pramogų arba laukiamiausią metų laiką, kai gali patenkinti mylimos muzikos troškulį. Ir nors niekur nėra įtvirtinta, kad džiazo muzika yra suaugusiųjų sritis, vaikams skirtuose pasirodymuose, pramogų erdvėse ar gimtadienio šventėse džiazą išgirsti pasitaiko itin retai – dažnas žmogus turbūt negirdėjo nė karto. Festivalyje KITOKS 2018 iš Belgijos atvykstanti „Zonzo Compagnie” komanda pristato spektaklį, paremtą vieno žymiausių džiazo kūrėjų Miles Davis kūryba ir gyvenimu. Režisierius Wouter Van Looy kviečia į spektaklį „Mailso tonai“ („Mile(s)tones“) sausio 11 dieną ir pasakoja apie šiuolaikinių scenos menų vaikams sampratą, ypatingą Miles Davis asmenybę bei net keliuose miestuose vykstantį jo paties organizuojamą vaikams skirtą muzikos festivalį.
Aktorių Elvyros Piškinaitės, Viliaus Kirkilionio, Almyros Grybauskaitės ir režisieriaus Algirdo Mikučio mintys
2017 m. net keturi Lėlės teatro aktoriai bendrakursiai atšventė garbingus 60 metų jubiliejus. Be to, suėjo lygiai 40 metų, kai jie pirmą kartą, dar būdami studentai, pasirodė „Lėlės“ teatro scenoje ir suvaidino Vitalijaus Mazūro spektaklyje „Avinėlio teismas“.