7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Rengėjų inf.

Šokio spektaklio premjera: nuo griežtų schemų iki asmeninio gyvenimo faktų

Vasario 7 dieną, Vilniuje, šiuolaikinių menų centre „Menų spaustuvė“ bus pristatomas debiutinis choreografės ir šokėjos Oksanos Griaznovos (šokio teatras „PADI DAPI Fish“) šokio monospektaklis „Asmens kodas“.

 

Ką asmens kodas gali pasakyti apie asmenybę? Kas nutiktų, jei kodo skaitmenis ištrauktume iš asmens tapatybės dokumentų, valstybės registrų konteksto ir it iš lego kaladėlių konstruotume naują pasakojimą? O. Griaznova „Asmens kode“ į šiuos klausimus atsako kurdama savotišką žaidimą, kuriame žongliruoja savo kodu.  Nuo griežto sekimo skaitmenų sekomis iki intymaus dalinimosi asmeniniais gyvenimo faktais, šis spektaklis sudomins žiūrovus, kurie ieško intelektualinių ir kūrybinių iššūkių.

 

„Atlikėjos plastinė raiška savyje talpina prasmes, idėjas, turinį, kurį iššifruoti turime patys, pasitelkdami užuominas, nuojautas, asmenines patirtis. Sudėtinga šokio kalba neleidžia protui užmigti, nuolat jį budina, provokuoja.“ – recenzijoje pastebi menotyrininkė Agota Bričkutė. Matematinė choreografija žiūrovus kviečia išlaisvinti vaizduotę ir atrasti savo istoriją ten, kur niekada jos neieškotume - tarp asmens kodo skaitmenų.

„Asmens kodas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
„Asmens kodas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
LNDT inf

Netikėti Šalčininkų atradimai – naujame LNDT spektaklyje

„Ką žinote apie Lietuvos periferiją? Kada ten buvote? Ką girdėjote apie Šalčininkus ir Šalčininkų rajoną? Sakote, ten visi kalba lenkiškai ir valdo lenkų partija? Ten pasienis, taip pat ir kontrabanda? Daug baltarusių. Kas dar?“ – klausia naujo Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio kūrėjai.

 

Pirmasis 2018 metų LNDT spektaklis „Nežinoma žemė. Šalčia“ kvies trumpam nusikelti į daugybe mitų ir stereotipų apaugusį, pasienyje įsikūrusį Šalčininkų miestą. Spektaklio režisieriui Jonui Terteliui tai – ne pirmas bandymas atrasti periferijoje slypinčias autentiškas istorijas ir perkelti jas į sceną: jo kartu su kūrybine grupe praėjusį sezoną LNDT pristatytas spektaklis „Žalia pievelė“ atskleidė, kuo gyvena uždaromos Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai ir Visagino gyventojai. LNDT dokumentinio teatro debiutas „Žalia pievelė“ sulaukė labai palankių kritikų vertinimų ir gerų žiūrovų atsiliepimų. „Nežinoma žemė. Šalčia“ yra kuriamas panašiais principais, t. y. dramaturginė medžiaga renkama klausant autentiškų vietinių gyventojų pasakojimų, rengiant kūrybines dirbtuves su vietos bendruomene. Vis dėlto nuo „Žalios pievelės“ naujasis spektaklis skirsis tuo, kad scenoje bus ne pasakojamas istorijas išgyvenę žmonės, o aktoriai. Naujausioje LNDT premjeroje vaidins Gailė Butvilaitė (vaidinanti Eglę „Išvaryme“), Airida Gudaitė (šokėja, choreografė, apdovanota „Auksiniais scenos kryžiais“ už šokio spektaklius „Kelionė namo“ ir „Žaidimas baigtas“), Laurynas Jurgelis (vaidinanti Romeo spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“), Miglė Polikevičiūtė (vaidinanti Dorą ir Rachelką spektaklyje „Mūsų klasė“ bei Agniešką „Trijose seseryse“) ir Oskar Vygonovski (žinomas iš spektaklių „#beskambučio“ bei „Jelizaveta Bam“).

 

Rinkti medžiagą spektakliui režisierius Jonas Tertelis, tekstų kūrėjai Andrius Jevsejevas ir Eglė Vitkutė, scenografė Paulė Bocullaitė bei spektaklio vadybininkė Agnė Pulokaitė Šalčininkuose pradėjo 2017 metų rudenį. Į kvietimus ateiti į kūrybines dirbtuves, pasakoti apie savo miestą, šalčininkiečiai iš pradžių reagavo vangiai (lygiai taip pat kaip ir Visagine), tačiau pradėjus megzti tikslinius kontaktus, kūrybinis procesas įsibėgėjo.

Jonas Tertelis su „Žalios pievelės“ dalyviais. D. Matvejevo nuotr.
Jonas Tertelis su „Žalios pievelės“ dalyviais. D. Matvejevo nuotr.
„Apeirono“ teatro inf.

Dievu abejojantis „Delyras“ pirmą kartą atvyksta į Vilnių

Vasario 8 d. „Menų spaustuvėje“ pirmą kartą sostinės auditorijai bus rodomas naujausias kontroversiškais spektakliais pagarsėjusio „Apeirono“ teatro kūrinys „Delyras“. Jame kviečiama svarstyti religijos pamatų tvirtumą ir patikimumą.

 

Vienu radikaliausių, konceptualiausių ir gyviausių teatrų Lietuvoje tituluojamas „Apeirono“ teatras nusitaikydamas į krikščionybę ir šįkart drąsiai pasirinko spektaklio temą. Religija yra raktas, kuriuo nuo tamsiausių laikų žmogus mėgino rakinti paslaptingus ir jam nesuprantamus dalykus. Ir net jei šiuolaikinis pasaulio pažangos variklis yra mokslas – savaip viską aiškinanti religija vis dar išlaiko tvirtas pozicijas.

 

„Delyrą“ jo kūrėjos įvardija kaip kliedesių epopėją. Pavadinimui pasirinktas medicininis terminas nurodo sąmonės sutrikimo būseną, kuriai būdingi regos haliucinacijų antplūdžiai. Kliedesys šiuo atveju yra šio pasaulio įvykių interpretacija, o pastarųjų yra tiek pat, kiek žmonių. Kiekvienas pasaulį mato savaip dėl to sunku kalbėti apie objektvios realybės egzistavimą.

 „Delyras“. „Apeirono“ teatro nuotr.
„Delyras“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Stabdyti realybę, kurti realybę

„Broliai Liūtaširdžiai“ Valstybiniame jaunimo teatre

Kirsten Dehlholm, teatro „Hotel Pro Forma“ Kopenhagoje įkūrėja, Vilniuje dirba nebe pirmą kartą – prieš keletą metų Audronio Liugos kvietimu ji atvyko pristatyti savo spektaklio „Karo suma“ įrašo, vėliau Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatė spektaklį vaikams „Kosmosas+“, o dar po kurio laiko atvyko vesti kūrybinių dirbtuvių apie teatrą vaikams. Šių metų pradžioje Jaunimo teatre įvykusi premjera – pagal Astridos Lindgren apysaką „Broliai Liūtaširdžiai“ sukurtas spektaklis, labiausiai apeliuojantis į paauglių auditoriją. Pati kūrėja nelinkusi savo darbų skirstyti pagal amžiaus grupes, tačiau panašu, kad Lietuvoje jos dėka atsiras nauja žiūrovų karta, kuri teatrą vertins ne tik kaip žmogiškų santykių raiškos platformą, bet ir kaip erdvę, kurioje žmogaus ir medijų vaidmuo gali būti lygiavertis.

Scena iš spektaklio „Broliai Liūtaširdžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Broliai Liūtaširdžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Karolis Kasperavičius (Junatanas) ir Matas Dirginčius (Karlas). L. Vansevičienės nuotr.
Karolis Kasperavičius (Junatanas) ir Matas Dirginčius (Karlas). L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Broliai Liūtaširdžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Broliai Liūtaširdžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas (Hubertas). L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas (Hubertas). L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Broliai Liūtaširdžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Broliai Liūtaširdžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Štrichas Beno Šarkos sielos bakchanalijai

Vaidenimasis „Vabaliukai ir musytės negalvoja apie mirtį“ „si:said“ galerijoje

Sausio 19 diena, 19 valanda. Tik Klaipėdoje, pačiame centre, senamiestyje, galima aptikti Daržų gatvę ir duris į galeriją „si:said“. O čia jau stok į eilę, sumokėk duoklę įžūliam žibintininkui ir kibk ledėjančiais pirštais į ilgą virvę. Mintiju, ar galima apie Beno Šarkos vaidenimąsi „Vabaliukai ir musytės negalvoja apie mirtį“ rašyti vengiant metaforų, asociacijų ir tuščiažodžiavimo? Tą penktadienio vakarą stebint, kaip mes, likimo aukos arba aklieji ir keletas dešimčių šventųjų, klusniai įsitvėrę virvės, kilome laiptais, rinkomės, kur nutūpti pasienyje, su kuo susiremti pečiais, žodžiai virto vaizdiniais, universalia bendrystės kalba.

Kristina Švenčionytė ir Benas Šarka. Nuotrauka iš „Gliukų“ teatro archyvo
Kristina Švenčionytė ir Benas Šarka. Nuotrauka iš „Gliukų“ teatro archyvo
Kristina Švenčionytė ir Benas Šarka. Nuotrauka iš „Gliukų“ teatro archyvo
Kristina Švenčionytė ir Benas Šarka. Nuotrauka iš „Gliukų“ teatro archyvo
Benas Šarka, Kristina Švenčionytė ir Edmundas Gylys. Nuotrauka iš „Gliukų“ teatro archyvo
Benas Šarka, Kristina Švenčionytė ir Edmundas Gylys. Nuotrauka iš „Gliukų“ teatro archyvo
Daiva Šabasevičienė

Turėjau bėgti, nes dirbau krikščionims

Kalbamės su spektaklio „Dreamland“ dalyviu Zabi Ahmadi

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvykusi „Dreamland“ premjera tapo ne mažiau įdomiu įvykiu nei prieš pusmetį sukurta „Žalia pievelė“. Spektaklio kūrėjai Mantas Jančiauskas, Rimantas Ribačiauskas ir Kristina Savickienė analizuoja, iš kur ir kodėl į Lietuvą atvyksta pabėgėliai ir imigrantai, kokiomis sąlygomis jie gyvena ir ar nori čia likti. Kaip jų akimis atrodo Lietuva? Kaip mūsų akimis atrodo visko kare netekę žmonės? Ar esame pasiruošę didesniems migracijos į šalį, o ne iš jos srautams? Ar įmanoma tam pasiruošti?

Scena iš spektaklio „Dreamland“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dreamland“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dreamland“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dreamland“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dreamland“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dreamland“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dreamland“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dreamland“. D. Matvejevo nuotr.
Vija Kalvėnaitė

Pratiname prie suaugusiųjų pasaulio?

„Indėnukas Džo“ Vilniaus „Lėlės“ teatre

Mamos ir vaikai nėra įprasti žiūrovai. Mamoms labai rūpi, kad atžala, norint ją pakultūrinti, nebūtų bent jau traumuota. Antras, kuriam vienodai įdomios ir Literatų gatvės dedikacijos, ir Pilies gatvės prekeivių „katinėliai“ bei „nuogos tetutės“, gali turėti labai kintančių lūkesčių, kaip pamatyti ką nors blizgančio, stebuklingo, žvėrį. Dvigubų lūkesčių publika daro vaikišką spektaklį labai sudėtinga užduotimi, todėl dažnai ir filmai, ir spektakliai, ir animaciniai filmukai turi dvigubą struktūrą, stengiamasi laimėti ir suaugusiųjų simpatijas.

„Indėnukas Džo“. D. Matvejevo nuotr.
„Indėnukas Džo“. D. Matvejevo nuotr.
„Indėnukas Džo“. D. Matvejevo nuotr.
„Indėnukas Džo“. D. Matvejevo nuotr.
„Indėnukas Džo“. D. Matvejevo nuotr.
„Indėnukas Džo“. D. Matvejevo nuotr.
„Indėnukas Džo“. D. Matvejevo nuotr.
„Indėnukas Džo“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Kasdienybės didvyriams

Artėjant spektaklio „Nuostabūs dalykai“ premjerai

Vasario 11, 12 d. režisieriaus Kirilo Glušajevo ir aktoriaus Martyno Nedzinsko spektaklį „Nuostabūs dalykai“ pagal Duncano Macmillano pjesę pristatys vienintelis profesionalus improvizacijos teatras Lietuvoje „Kitas kampas“. „Nuostabūs dalykai“ – tai žaidimas, improvizacija, tai linksmiausia pjesė apie liūdesį arba pati linksmiausia drama. Taip galėčiau apibūdinti šią pjesę“ – sako režisierius Kirilas Glušajevas.

Kirilas Glušajevas. Nuotrauka iš teatro „Kitas kampas“ archyvo
Kirilas Glušajevas. Nuotrauka iš teatro „Kitas kampas“ archyvo
Klaipėdos dramos teatro inf.

Klaipėdos dramos teatre – Eimunto Nekrošiaus režisuota premjera

Klaipėdos dramos teatre (Teatro g. 2, Klaipėda) artėja visai Lietuvos bei uostamiesčio kultūrai svarbus įvykis: vasario 3, 4, 17 ir 18 dienomis čia publikai bus pristatyta pirmąsyk šiame teatre spektaklį statančio režisieriaus Eimunto Nekrošiaus premjera „Kalės vaikai“ pagal Sauliaus Šaltenio romaną. Spektaklio scenografas ir šviesų dailininkas Marius Nekrošius, kostiumų dailininkė Nadežda Gultiajeva, kompozitorius Antanas Jasenka. Spektaklyje vaidina Darius Meškauskas, Mikalojus Urbonas, Karolina Kontenytė, Edvardas Brazys, Regina Šaltenytė, Igoris Reklaitis, Vaidas Jočys, Donatas Švirėnas, Vidas Jakimauskas, Nijolė Sabulytė, Sigutė Gaudušytė.

E. Nekrošius Klaipėdos dramos teatre stato spektaklį pirmą kartą. Pasaulyje garsus režisierius uostamiesčio dramos teatre iki šiol nebuvo dirbęs.

Scena iš spektaklio repeticijos. Varpininkas Karvelis (Mikalojus Urbonas). Algirdo Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio repeticijos. Varpininkas Karvelis (Mikalojus Urbonas). Algirdo Kubaičio nuotr.
LNDT inf.

Tiesiogiai iš dramos vietos: „Versmė“ skelbia konkursą

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pradeda šių metų dramaturgijos festivalio „Versmė“ pirmąjį etapą ir skelbia dramaturgijos idėjų konkursą. Jaunieji autoriai ir scenos meno kūrėjai šiemet kviečiami burtis į kūrybines grupes ir pažinti dokumentinio teatro kūrimo specifiką. Norinčius dalyvauti konkurse Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia teikti paraiškas iki kovo 15 d., o festivalį šiemet pradeda šūkiu „Direct Drama“. 

„Versmės“ virsmas: iš nacionalinės į šiuolaikinę

Nuo 2005 m. LNDT vykdoma iniciatyva skatinti jaunųjų dramaturgų kūrybą  jau keliskart  keitė savo formą: prasidėjęs kaip pjesių konkursas ir vieši skaitymai, netrukus projektas virto intensyviu edukaciniu procesu ir net dramaturgijos festivaliu. Šiemet prie „Versmės“ prijungus Šiuolaikinės dramaturgijos skaitymus, kurie vykdavo kaip atskiras renginys, programoje numatoma ne tik skelbti idėjų konkursą ir tęsti edukacinę programą, bet ir kviesti žiūrovus į verstinių dokumentinio teatro tekstų  skaitymus.

Nuotrauka iš „Versmės“ kūrybinių dirbtuvių archyvo
Nuotrauka iš „Versmės“ kūrybinių dirbtuvių archyvo
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas