Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ spektaklis „Su(si)tikimas“
Stebėdama „Low Air“ ir Laurynos Liepaitės darbą „Su(si)tikimas“, susitikau su daug kuo. Neslėpsiu – užtruko, kol sutikau juos, esančius prieš akis, rato viduryje. Pirmiausia į susitikimą atėjo praeities būtybės, vis dar klegančios viduje. Susitikau su Silvia Calderoni („MDLSX“, rež. Enrico Casagrande ir Daniela Nicolò (Italija), „Sirenos ’17“) ir prisiminiau, kaip stipriai jos padedama pajutau lytiškumo problematiką ir kūno melą – akivaizdžią oda užklotą anatomiją ir slaptą nenuspėjamą tos anatomijos gyvenimą.








„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai tik dar viena istorinė pjesė, tačiau ji kelia egzistencinius klausimus, joje dera lokalios tautinės ir bendražmogiškos problemos, žmogaus ir Dievo kryžkelių susikirtimas. Ir pirmą kartą scenoje matome šv. Kazimierą“, – intriguoja režisierius Gytis Padegimas, kalbėdamas apie naujausią premjerą „Vėjas gluosniuose“, kurią publika išvys jau gruodžio 7, 9 ir 23 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre.
Kas bendro tarp renesansinės gražuolės, rašytojos su skarele ir tarybinės herojės? Jos trys, pasikvietusios dar būrį draugių, veržiasi ant scenos, kad papasakotų visiems, ką reiškia būti moterimi Lietuvoje. Šalyje, kurios galva – moteris, kur žurnalas „Tik vyrams“ vis dar tyčiojasi iš emancipacijos, kur tarpukariu organizuotas mados teismas ir moteriai mylėti moterį buvo geriausia apsimetus vyru, kur romantiška meilė greitai nuvesdavo į blogąją istorijos pusę, kur vienoms pirmųjų Europoje suteikta teisė balsuoti, kur žibutės daigams vis dar sunku įsitvirtinti ir pražysti, o aktorės vis dar reikalingiausios vaidinti jaunoms mylimosioms arba jų motinoms.
Savaitgalį, gruodžio 8 ir 9 dienomis Stalo teatras kviečia į spektaklio „Sibiro haiku“ premjeras Vilniuje. Spektaklis šeimai sukurtas pagal Jurgos Vilės tekstus to paties pavadinimo knygoje. Nors dešimtmečio berniuko lūpomis atskleidžiamas skaudus daugelio lietuvių likimas, spektaklis šviesus, jame daug dėmesio skiriama žmogaus dvasinės laisvės bei kūrybiškumo temai.
„Madam Rubinštein“ Lietuvos rusų dramos teatre
Dėl ribos tarp meno ir kičo vis rečiau ginčijamasi bei svarstoma, ar verta analizuoti pramoginius kūrinius. Retkarčiais virsdami antropologais apie komercinį nacionalinį kiną rašo kino kritikai, bet teatro kritikai, priešingai, už „Domino“ „neužsikabino“, gailėdami savo laiko, ir tai, mano nuomone, teisinga.








Valstybinio jaunimo teatro spektaklis „Raudona“
Dažno kūrėjo norisi paklausti: ar jums rūpi teatras, ar jūs pats teatre? Tačiau nei vienas, nei kitas atsakymas netiktų Valentinui Masalskiui. Tiksliau, netiktų vienas be kito. Nes Masalskio spektakliuose visuomet svarbus kūrėjo ir kūrinio dialogas, kūrėjo dvikova su pačiu savimi.





Spektaklio „Raudona“ premjera
Paskui Valentiną Masalskį teko važiuoti į Kauną. Vilniuje dėl užimtumo naujausio Jaunimo teatro spektaklio „Raudona“ pažiūrėti negalėjau, bet net savaip nudžiugau, kad jį teks pamatyti Masalskio „gimtuosiuose“ namuose, ir dar Rūtos salėje.





2018 m. gruodžio 8 d., šeštadienį, 16 val. Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT) žiūrovų laukia antrajame LRDT Klubo renginyje – pjesės „Škura / Шкура“ skaityme ir susitikime su dramaturge Aliona Ivanyushenko iš Minsko, Baltarusijos. Renginys nemokamas, pjesės skaitymas ir diskusija vyks rusų kalba LRDT Erdvėje A - Z.
Spektaklis vaikams
Vaiko teisių apsaugos reforma, pradėta dar liepą, susiduria su tam tikrais įgyvendinimo sunkumais. Tad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia įstatymų pakeitimus, o šie sukelia aršias diskusijas apie fizinio ir psichologinio smurto prieš vaikus tolerancijos ribas. Galima ilgai pasakoti apie spektaklių vaikams įtaką jų raidai bei pasaulio pažinimui ar pagalbą įsitvirtinant visuomenėje, misiją žadinti smalsumą, ugdyti kūrybiškumą. Šiandien auklėjamąją funkciją vis dažniau perima spektaklių vaikams kūrėjai, atsakingiau kalbantys apie tai, kas dabar patiems atrodo svarbu, ką patys norėjo išgirsti, išmokti, suvokti dar būdami vaikai. Tad muzikinius, didaktinius ar katalikiškos moralės ugdymo spektaklius vaikams pamažu keičia socialines ir psichologines vaiką užgriūvančias problemas aktualizuojantys spektakliai.





Gruodžio 2 d. sukako 30 metų, kai Lietuvos akademinio dramos teatro Mažojoje salėje pasirodė Rimo Tumino spektaklio „Čia nebus mirties“ premjera, laikoma neoficialia Vilniaus mažojo teatro pradžia. Šia proga gruodžio 9 d. 15 val. Vilniaus mažasis teatras kviečia į renginį, skirtą prisiminti šį visai lietuvių teatro istorijai reikšmingą įvykį. Teatro scenoje bus rodomas spektaklio „Čia nebus mirties“ vaizdo įrašas, o po peržiūros prisiminimais dalinsis spektaklyje vaidinę ir jį kartu su režisieriumi Rimu Tuminu ir rašytoju Valdu Kukulu jį kūrę aktoriai: Genutė Ciplinskaitė, Inga Burneikaitė, Arvydas Dapšys, Larisa Kalpokaitė ir kiti.