Jaunųjų scena
Pastaruoju metu įvyko nemažai jaunųjų (tai labiau kūrinio nuotaiką, o ne režisierių amžių apibūdinantis žodis) spektaklių premjerų, kuriose jau lyg ir turėtume pajusti, kuo gyvena arba dėl ko kankinasi toji ilgai laukta laisvės karta. Kadangi pati priklausau tai pačiai kartai ir mūsų laikas yra bendras, norisi pasidalinti keletu nejaukių klausimų, kurie kilo stebint šiuos teatro reiškinius. Ar dar yra kažkas, kas mus iš tiesų vestų iš proto, o ne vien keltų susidomėjimą ir nuobodulio genamą smalsulį? Kažkas, apie ką nekalbėti reikštų mirtinai užtrokšti, atsisakyti laisvės nuo primesto ir patogaus žinojimo, nuo išmoktų pozų, užmiršti savo paties nesuprantamą gyvenimą ir žmogišką galimybę jo tiesiog nesuprasti.
Įsimintiniausi 2018 m. teatro įvykiai
Man, kaip ir visai teatro bendruomenei, šie metai buvo netekčių metai. Žmonės palieka mus kasmet, tačiau šiemet tų praradimų tiek daug ir jie tokie skaudūs... Be šių skaudžių įspaudų, išliko ir ryškių teatrinių įspūdžių – tai Eimunto Nekrošiaus „Vėlinės“, Valentino Masalskio „Raudona“, Oskaro Koršunovo „Rusiškas romanas“, Kirilo Glušajevo ir Martyno Nedzinsko „Nuostabūs dalykai“.








Krzysztofo Warlikowskio kalba Europos Parlamente
Europos Parlamentas kasmet skiria savo literatūrinę premiją (Prix du livre européen). Šiemet premijos žiuri vadovavo lenkų teatro režisierius, Varšuvos Naujojo teatro (Nowy teatr) direktorius Krzysztofas Warlikowskis. Gruodžio 5 d. Europos Parlamento forume Briuselyje jis paskelbė žiuri verdiktą ir pasakė kalbą, kurios tema – drastiškas skaitymo mažėjimas Europoje.
Aktorės ir režisierės Birutės Mar bei bendraminčių įkurtas „Solo teatras“ kviečia drauge palydėti senuosius metus – jaukiai praleisti šventinius vakarus Vilniuje, Pranciškonų vienuolyne (buvusiuose Pranciškonų rūmuose) įsikūrusioje teatro MI salėje. (Trakų g.9/1).
Gruodžio 27 d. 19 val. įvyks poezijos ir muzikos improvizacijų vakaras „Tylos sodai“, jame skambės lietuvių poetų Just. Marcinkevičiaus, J. Strielkūno, D. Kajoko, R. Katinaitės-Lumpeckienės, M. Martinaičio, pačios Birutės Mar eilės, pritariant kompozitoriaus A. Kučinsko sukurtam garso takeliui. Dalyvaus birbynininkas, tarptautinių konkursų laureatas E. Ališauskas.
Gruodžio 28 d. 19 val. bus parodytas spektaklis „Unė“, Birutės Mar sukurtas pagal lietuvių prieškario aktorės, įspūdingos asmenybės Unės Babickaitės-Baye nesenstančius dienoraščius. 1932 metais, vaidindama Paryžiaus ir Londono teatruose, Unė dienoraštyje rašė: „Bet aš vis tiek tikiu – vieną dieną ateis mesijas – Teatro mesijas – paims botagą kaip anuomet Kristus ir kaip vis visus tuos komersantus iš meno šventyklos! Aš visada sau sakiau: artiste, sviaščenodeistvui, ili – ubiraisia von!“
Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) žiūrovai jau ne kartą matė spektakliuose vaidinantį aktorių Andrių Darelą, pažįstamą ir iš garsių rusų režisierių kino filmų. Jis dar nėra LRDT trupės narys, tad artimiau supažindiname su šiuo aktoriumi, režisieriumi, dramaturgu, neseniai su šeima iš Sibiro platybių persikėlusiu gyventi į Vilnių.
Nacionalinio Kauno dramos teatro bei Teatro fabriko konkursas „IDėja“ sugrįžta ir laukia šiuolaikiškų, kūrybiškų, inovatyvių ir drąsių menininkų. Konkurso siekiamybė – ieškoti naujų talentų, norinčių atskleisti savo kūrybinę tapatybę arba jau žinomiems jauniems kūrėjams suteikti galimybę realizuoti savo idėjas profesionalioje teatro scenoje ir performatyvaus meno pasaulyje palikti savo žymę!
Eidami į teatrą žmonės dažniausiai puikiai žino ko tikėtis. Jiems puikiai pažįstama antikinių, šekspyriškų, commedia dell’arte, realistinių pjesių forma. Praėjusio amžiaus gale ėmė atsirasti paveikūs dramaturgijos kūriniai, išeinantys už scenos ir teatro apskritai ribų, panaudojus naujausias technines galimybes. Dabar atėjo laikas sukurti lietuvišką pjesės formą – teatrų scenose pasirodo vis daugiau lietuviškos dramaturgijos kūrinių, o kalbas, jog Lietuvoje nėra dramaturgų keičia tautinės pjesės formos paieškos.
Klaipėdos dramos teatras pasiruošęs artėjančios šventėms, fojė žiūrovai žiūrovus pasitinka papuošta eglė. Šventei pasirengti padėjo ir aukštesnę negu 7 metrų eglę padovanojo teatro draugai klaipėdiečiai, ją papuošė Klaipėdos technologijų mokymo centro KP-12 grupės (kompiuterinio projektavimo operatoriai) mokiniai su reklamos mokytoja D. Kvekšaite. Tai vienas iš šimto Kalėdoms skirtų šios mokyklos gerų darbų. Mokinė K. Mažeikaitė pasiūlė idėją: „Praeities ir ateities Kalėdos teatre“ – puošti eglę nuotraukomis, rekvizitais iš spektaklių, taip pat žaislais; mokiniai ruošėsi, ieškojo medžiagų ir triūsė visą mėnesį. Tad dabar ant eglutės galima apžiūrėti įrėmintus aktorių portretus, akimirkas net iš 1956 m. spektaklio „Bekraitė“ (pagal A. Ostrovskį, rež. V. Limantas), „Šmėklų sonata“ (pagal A. Strindbergą, rež. G. Varnas, 2011), „Įnamis“ (pagal I. Turgenevą, rež. A. Lebeliūnas, 2009) ir daugelio kitų. Teatras labai džiaugiasi klaipėdiečių bendruomeniškumu ir kviečia žiūrovus pasigrožėti ne tik egle Teatro aikštėje, bet ir jo viduje.
Vilniaus „Menų spaustuvė“ sausio 12-20 dienomis jau devintą kartą pakvies į festivalį vaikams ir jaunimui KITOKS, kuriame šiemet pasirodys trupės iš Švedijos, Serbijos, Belgijos, Prancūzijos ir Ispanijos. Festivalio programoje – spektakliai, skirti įvairių amžiaus grupių žiūrovams nuo kūdikių iki paauglių. Šalia meninės KITOKIO’19 programos vyks ir du edukaciniai užsiėmimai: jaunųjų kritikų veikla ir seminaras „Tabu teatre vaikams“. „Džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko į festivalio programą įtraukti spektaklius, kuriuos jau senokai norėjau parodyti mūsų publikai. Dalyvauti festivalyje sutiko viena įdomiausiai šiuo metu kūdikiams kuriančių menininkų Europoje – Dalija Acin Thelander, kuri pristatys neįprastos trukmės ir formos projektą patiems mažiausiems. Keletą metų vyko ir spektaklių „Rankos“ (El Patio Teatro) bei „Tuščiagalvis“ (Tuning People & kinderenvandevilla) atvykimo planavimas. Šiųmetė programa – aukštos kokybės klasikos, tikro ir nuoširdaus teatro vaikams ir jaunimui derinys.“ – sako programos sudarytoja Jolita Balandytė.
Spektaklio „Y“ premjera Oskaro Koršunovo teatre
Jaunieji teatro kūrėjai eina koja kojon su realybe. Galbūt netgi bando žengti keletą žingsnių į priekį, stengdamiesi suvokti, kur gali nuvesti esama situacija. Spektaklyje „Y“ žmogiškuosius santykius per technologijų prizmę tiria jaunosios kartos režisierė Agnija Leonova.