7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Ignas Zalieckas

Kodėl nepasinaudojus visomis priemonėmis

Pokalbis su režisieriumi Łukaszu Twarkowskiu

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre lenkų režisierius Łukaszas Twarkowskis sukūrė spektaklius „Lokis“ (2017) ir „Respublika“ (2020). Įvairias medijas jungiančiame, vizualiame „Lokyje“, naudojant įvykio atkūrimo (reenactment) metodą, grįžtama į lemtingą Marie Trintignant ir Bertrandʼo Cantat naktį Vilniuje. O šešias valandas trunkančiame pasirodyme „Respublika“ žiūrovai gali laisvai klaidžioti Kino klasterio erdvėse ir šokti pagal reivo muziką kartu su aktoriais,  kurie dalijasi patirto eksperimento apie ryšį tarp individo, bendruomenės, gamtos ir ekonomikos patirtimi.

Łukaszas Twarkowskis. T. Ivanausko nuotr.
Łukaszas Twarkowskis. T. Ivanausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rasa Samuolytė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rasa Samuolytė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Ula Liagaitė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Ula Liagaitė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rytis Saladžius ir Augustė Pociūtė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rytis Saladžius ir Augustė Pociūtė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Aistė Šivytė

Festivalis su kabliuku

Tarptautinis teatro festivalis vaikams ir jaunimui „Kitoks“

Sausio 10–15 d. „Menų spaustuvėje“ vyko vaikų ir jaunimo teatro festivalis „Kitoks“. Jame pristatyti Lietuvos bei užsienio kūrėjų spektakliai, kūrybinių dirbtuvių rezultatai, vyko edukaciniai užsiėmimai. Šiame straipsnyje – apie tris užsienio kūrėjų darbus: „Dazzlemaze“, „Promise me“ ir „Désordre & Dérangement“.

Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Ignas Zalieckas

Suprasti scenografijos idėją per mažiau nei minutę

Pokalbis su scenografu Mariumi Nekrošiumi

Marius Nekrošius sukūrė scenografiją daugeliui režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklių. Taip pat Sauliaus Varno darbams bei Árpádo Schillingo spektakliui „Didis blogis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2015), Érico Lacascade’o „Balkonui“ (Jaunimo teatras, 2019), Adomo Juškos „Don Kichotui“ (Jaunimo teatras, 2021), Ievos Kaniušaitės „Mamai“ (Jaunimo teatras, 2021) ir kt.

Marius Nekrošius. D. Matvejevo nuotr.
Marius Nekrošius. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Don Kichotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Don Kichotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Don Kichotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Don Kichotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Jungtuvės“. K. Bieliński nuotr.
Scena iš spektaklio „Jungtuvės“. K. Bieliński nuotr.
Scena iš spektaklio „Jungtuvės“. K. Bieliński nuotr.
Scena iš spektaklio „Jungtuvės“. K. Bieliński nuotr.
Scena iš spektaklio „Kalės vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kalės vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Pasivaikščiojimai po baltą popieriaus lapą

Rolando Kazlo spektaklis pagal Roberto Walserio apsakymą

Mieli pasivaikščiojimai, net ir visai trumpučiai, dažniausiai knibždėte knibžda įvaizdžių ir gyvų eilėraščių, burtų ir gamtos grožybių. (Robert Walser)

Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. M. Vitėno nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. M. Vitėno nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. M. Vitėno nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasivaikščiojimas“. L. Trimonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasivaikščiojimas“. L. Trimonio nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. Organizatorių nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. Organizatorių nuotr.
Audronis Rūkas ir Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. M. Vitėno nuotr.
Audronis Rūkas ir Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. M. Vitėno nuotr.
Audronis Rūkas ir Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. M. Vitėno nuotr.
Audronis Rūkas ir Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. M. Vitėno nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. L. Trimonio nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. L. Trimonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasivaikščiojimas“. L. Trimonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasivaikščiojimas“. L. Trimonio nuotr.
Aistė Šivytė

Puoselėti magnolijas

Eglės Švedkauskaitės spektaklis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Šiais laikais labiau negu bet kada anksčiau justi, kad progresas tapo viena iš pagrindinių visuomenės vertybių. Esame vertinami ir nejučia vertiname kitus pagal darbingumo lygį, pasiekimus, užimamas pozicijas, o jei atrodo, kad nesugebame padaryti tiek, kiek padaro kiti, jaučiamės „neišsipildę“, netgi nenormalūs. Tokioje aplinkoje senas, lėtas, nerangus kūnas pasidaro nereikalingas, o nebegalintis savimi pasirūpinti žmogus tampa dar ir našta: atsiduria globos namuose arba užgula artimųjų pečius.

Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Stilinga kairė

Antano Obcarsko spektaklis „Kas nužudė mano tėvą“

Režisieriaus Antano Obcarsko spektakliai „Voicekas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2018), „Alisa“ (LNDT, 2020), „Batsiuviai“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2020) ir naujausias „Kas nužudė mano tėvą“ (LNDT, 2021) – stilingi, šiuolaikiški, persmelkti didmiesčio elegancijos ir vis ryškėjančios kairiosios minties. Pirmuosius spektaklius kūręs su dramaturgu Laurynu Adomaičiu (su juo stato ir būsimą spektaklį „Boksas“: eskizas parodytas 2021 m. šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“), ketvirtam savo pastatymui Obcarskas pasirinko Lietuvoje mažai žinomą, pasaulyje išgarsėjusį dvidešimt devynerių metų rašytoją Édouardą Louis, turintį neeilinę biografiją.

Gediminas Rimeika spektaklyje „Kas nužudė mano tėvą“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Kas nužudė mano tėvą“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Kas nužudė mano tėvą“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Kas nužudė mano tėvą“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Kas nužudė mano tėvą“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Kas nužudė mano tėvą“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Kas nužudė mano tėvą“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Kas nužudė mano tėvą“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Kas nužudė mano tėvą“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Kas nužudė mano tėvą“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Kas nužudė mano tėvą“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Kas nužudė mano tėvą“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Kas nužudė mano tėvą“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Kas nužudė mano tėvą“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Kas nužudė mano tėvą“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Kas nužudė mano tėvą“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Dvipusis zoologijos sodas

Artūro Areimos teatro filmas-spektaklis „Našlės“

Artūro Areimos teatro (AAT) trupės pasirinkimas naują spektaklį kurti pagal Sławomiro Mrożeko tragikomediją „Našlės“ šiek tiek nestandartinis, atsižvelgiant į kelerių pastarųjų metų režisieriaus išbandytą dramaturginę medžiagą – individo išgyvenimus šių dienų pasaulyje tyrinėjančią Falko Richterio dramaturgiją bei tokių provokuojančių šiuolaikinių dramos meistrų kaip Markas Ravenhillas ir Heineris Mülleris tekstus. Dar viena AAT tendencija – vokiečių dramaturgijos inscenizacijų gausa. Tad lenkų dramaturgo Mrożeko vieno veiksmo pjesė apie klastingas našles šiame kontekste išsiskiria.

Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė filme-spektaklyje „Našlės“. AAT nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė filme-spektaklyje „Našlės“. AAT nuotr.
Justė Buslavičiūtė filme-spektaklyje „Našlės“. AAT nuotr.
Justė Buslavičiūtė filme-spektaklyje „Našlės“. AAT nuotr.
Rokas Petrauskas filme-spektaklyje „Našlės“. AAT nuotr.
Rokas Petrauskas filme-spektaklyje „Našlės“. AAT nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė filme-spektaklyje „Našlės“. AAT nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė filme-spektaklyje „Našlės“. AAT nuotr.
Tomas Rinkūnas filme-spektaklyje „Našlės“. AAT nuotr.
Tomas Rinkūnas filme-spektaklyje „Našlės“. AAT nuotr.
Filmas-spektaklis „Našlės“. AAT nuotr.
Filmas-spektaklis „Našlės“. AAT nuotr.
Filmas-spektaklis „Našlės“. AAT nuotr.
Filmas-spektaklis „Našlės“. AAT nuotr.
Filmas-spektaklis „Našlės“. AAT nuotr.
Filmas-spektaklis „Našlės“. AAT nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Tarp globalių ir asmeninių klausimų

„Kvėpavimas“ Kauno miesto kameriniame teatre

Jaunosios kartos režisierė Agnija Leonova, pakeitusi britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesės „Plaučiai“ pavadinimą į dinamiškesnį daiktavardį „Kvėpavimas“, kviečia žiūrovus intymioje Kauno miesto kamerinio teatro Mažojoje salėje pažvelgti į dviejų žmonių santykių kasdienybę, prisodrintą globalių problemų. Lietuvos teatro scenoje ši Macmillano pjesė statoma pirmą kartą, bet prieš keletą metų režisierius Kirilas Glušajevas ėmėsi šio dramaturgo pjesės „Nuostabūs dalykai“, analizuojančios ne mažiau nūdienai svarbias problemas – gyvenimo iššūkius, depresiją. Spektaklis interaktyvus, žiūrovas kviečiamas įsitraukti į aktoriaus Martyno Nedzinsko kuriamą ir improvizuojamą istoriją.

Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 334  >>> Archyvas