7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Marija Martinaitytė

Iš atgaivintų archyvų aidintys žvilgsniai

Eglės Švedkauskaitės performansas „Žiūrėdama viena į kitą“

Gėlės scenoje ar prie jos įprastai atsiranda tik po pasirodymų. Salėje, kurioje vyks Eglės Švedkauskaitės režisuotas performansas „Žiūrėdama viena į kitą“, jau guli laukinių gėlių šūsnis – joje galima įžvelgti nuorodas ir į kūrinį įkvėpusios menininkės Veronikos Šleivytės meilę gėlėms, ir į kartu su gėlėmis karikatūriškai asocijuojamą moteriškumą. Prasidėjus vyksmui gėlės lėtai išdalinamos žiūrovams, daugiausia žiūrovėms.

Justina Mykolaitytė ir Elžbieta Latėnaitė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Mykolaitytė ir Elžbieta Latėnaitė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Performansas „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Performansas „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Performansas „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Performansas „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Justina Mykolaitytė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Justina Mykolaitytė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Performansas „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Performansas „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Justina Mykolaitytė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Justina Mykolaitytė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Mykolaitytė ir Elžbieta Latėnaitė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Mykolaitytė ir Elžbieta Latėnaitė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Mykolaitytė, Eglė Gabrėnaitė ir Elžbieta Latėnaitė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Mykolaitytė, Eglė Gabrėnaitė ir Elžbieta Latėnaitė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.

Aktorių Ainio Storpirščio ir Gabijos Siurbytės duetas premjeroje „Plaučiai“

Du teatro scenoje pažįstami veidai – aktorius Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė – šių metų sausio 18 ir 19 dienomis kviečia į spektaklio premjerą „Plaučiai“, sukurtą italų režisieriaus Luco Vassos. Jautriai, drąsiai ir absurdiškai linksmai ant „Menų spaustuvės“ scenos aktoriai pristatys šiuolaikinę meilės istoriją, kuri aprėps ne tik asmeninius džiaugsmus ir sukrėtimus, bet kartu kvies transformuoti pasaulį ir kelti klausimus apie aktualius globalinius konfliktus.

Scena iš spektaklio „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Šivytė

Laiškas telefono signalui

Gildo Aleksos „Skambutis tėvui“

Daugybėje XIX–XX a. romanų galima susidurti su griežto, šalto tėvo portretu – autoritetingos, o gal labiau autoritarinės šeimos galvos, vaikus auklėjančios lyg savo pavaldinius, šykštint švelnesnio gesto ar žodžio. Jo rūpinimasis grubus ir formalus, net jei širdyje slepiasi nuoširdi meilė. Toks tėvas teko ir vienam žymiausių XX a. literatūros atstovų – Franzui Kafkai. Šis autorius mums paliko ne tik „Metamorfozę“ ar „Pilį“, bet ir labai svarbų dokumentą – adresato taip ir nepasiekusius laiškus tėvui.

Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Apie mūsų visuomenės problemas per film noir ir Disneilendo prizmę

„Planeta EGO“ Valstybiniame Šiaulių dramos teatre

Gruodžio pabaigą palydėjo išvyka į naują Nikolaso Darnstädto filmą-spektaklį „Planeta EGO“ Valstybiniame Šiaulių dramos teatre. Kino ir scenos kūrinys sukonstruotas iš vieno žymiausių XX a. modernizmo rašytojų Franzo Kafkos romanų „Pilis“ ir „Amerika“. Režisierius interpretuoja literatūrą, papildydamas ją savo idėjomis, kontekstais ir panardinamas į vizualiai efektingą reginį, jungiantį skirtingas medijas bei stilius.

Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Monika Šaltytė ir Gintarė Ramoškaitė filme-spektaklyje „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Monika Šaltytė ir Gintarė Ramoškaitė filme-spektaklyje „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Monika Šaltytė filme-spektaklyje „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Monika Šaltytė filme-spektaklyje „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.

Įsimintiniausi 2021 m. teatro ir šokio įvykiai

1. Prieštaringus jausmus sukėlęs slovėnų režisieriaus Tomi Janežičiaus spektaklio „Dėdė Vania“ Vilniaus mažajame teatre kūrybos procesas, kurio dalimi teko būti. Tai spektaklis, neabejotinai turėjęs potencialo tapti išskirtiniu kūriniu Lietuvos teatro kontekste. Šiaip ar taip, jis dosnus netikėtų vaidmenų, iš kurių visų pirma išskirčiau Ilonos Kvietkutės Sonią.

Indrė Patkauskaitė ir  Martynas Nedzinskas spektaklyje „Dėdė Vania“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Martynas Nedzinskas spektaklyje „Dėdė Vania“. D. Matvejevo nuotr.
Ilona Kvietkutė spektaklyje „Dėdė Vania“. D. Matvejevo nuotr.
Ilona Kvietkutė spektaklyje „Dėdė Vania“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. D. Matvejevo nuotr.
Paulius Pinigis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Paulius Pinigis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Valentinas Masalskis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Valentinas Masalskis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Opera-performansas „Saulė ir jūra“ E. Levin nuotr.
Opera-performansas „Saulė ir jūra“ E. Levin nuotr.
Nora Straukaitė spektaklyje „Jūra“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė spektaklyje „Jūra“. M. Aleksos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 334  >>> Archyvas