Teatro anonsai
Ignas Zalieckas
Sisteminė socialinė neteisybė
Pokalbis su režisiere Anna Smolar
Režisierė Anna Smolar, Sorbonos universitete Paryžiuje baigusi literatūros studijas, šiuo metu gyvena ir kuria Lenkijoje. Dirbo režisierių Krystiano Lupos, Jacques’o Lassalle’o ir Andrzejaus Seweryno asistente, bendradarbiavo su kino režisiere Agnieszka Holland. Sukūrė tokius spektaklius kaip „Žydų aktoriai“ (Žydų teatras Varšuvoje, 2015), „Dibukas“ (Lenkų teatras Bydgoščiuje, 2015), „Poilsio centras“ („Komuna Warszawa“, 2017), „Kaubojai“ (Juliuszo Osterwos teatras Liubline, 2019), „Edžio pabaiga“(„Teatr Studio“ Varšuvoje, 2020) ir kt.. 2017 m. šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ ji vedė kūrybines dirbtuves, o 2018 m. šiame festivalyje įvyko pjesės „Henrietta Lacks“ skaitymas.
Ingrida Ragelskienė
Šiuolaikinis cirkas užkutens širdį ar protą?
Festivalis „Helium“
Pagaliau tradiciniai klounados požymiai – paradoksas, nonsensas, šmaikštumas, komiškumas – tapo visaverčiais ir net būtinais meninio, kūrybinio mąstymo bruožais. Tokia mintis šmėkštelėjo apžvelgiant rugsėjo 6–11 d. Vilniuje vykusio tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Helium“ programą. Trys belgų, vienas švedų ir vienas lietuvių pasirodymas – tai mano asmeninis festivalio peržiūrų rezultatas.
Ieva Tumanovičiūtė
Būdai susidoroti su tikrove
„Scilė nori būti žmogumi“ Vilniaus mažajame teatre
Skaitydama Paulinos Pukytės tekstus, kartais stebėdamasi klausiu savęs, kaip visa tai, iš ko konstruoja savo kūrinius, ji prisiverčia perskaityti. Pasirodo, iš tiesų kažkur vis dar egzistuoja straipsniai „Kaip suvilioti vyrą“, žmonės rašo kvailus komentarus, papūstalūpės influencerės renka sekėjus, o komercinės televizijos rodo absurdiškas laidas žiūrimiausiu eterio laiku. Kadangi renkuosi tai ignoruoti, mano tikrovėje egzistuoja moterys kūrėjos, knygos, kuriose homoseksualumas funkcionuoja kaip nieko nestebinanti norma, o žmonės stengiasi kurti santykius, nevaidindami ir nežaisdami žaidimų.
NKDT inf.
NKDT „Welcome“ sezonas tęsiamas grandiozine „Doriano“ premjera, Ukrainos kultūros palaikymu, prancūziška dvasia ir žinomų Lietuvos teatro kūrėjų darbais
Ignas Zalieckas
Mūsų santykis su technologijomis
Pokalbis su Tammara Leites
Tammara Leites, gimusi ir augusi Urugvajuje, dabar gyvena Ženevoje. Turėdama programavimo, grafinio dizaino ir vizualinės komunikacijos išsilavinimą, įgijo žiniasklaidos dizaino magistro laipsnį Ženevos aukštojoje meno ir dizaino mokykloje HEAD. Domėdamasi technologijų ir visuomenės santykiu ji siekia kurti projektus, suartinančius pomėgius ir kūrybingumą, bei apmąstyti, ką reiškia būti su technologijomis susietu žmogumi. Šių metų festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje bus rodomas jos kartu su Simonu Sennu sukurtas spektaklis-paskaita „dSimon“ (2021).
Miglė Munderzbakaitė
Nuo pokalbių iki pojūčių
„ConTempo“ festivalio įspūdžiai
Nuo 2019 m. rugpjūtį Kaune vykstantis tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ žiūrovams siūlo intensyvią ir įvairiapusę programą. Nuosekli festivalio komunikacija apie būsimus pasirodymus prasideda dar pavasarį: tada sužinai ir jau žinomų užsienio kūrėjų, ir intriguojančias dar nepažintų menininkų pavardes bei imi žymėtis, ką būtinai norėsi pamatyti. O ištikus vasarai supranti, kad pirminio plano laikytis nepavyks.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė
Iš mūsų vaidybų
Laiškai apie teatrą (VII)
Kaip ir jaunųjų „Žuvėdrą“ Oskaro Koršunovo teatre, Lauros Kutkaitės spektaklį „Sirenų tyla“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre taip pat galima laikyti manifestu. Režisierė surinko moterų kūrėjų komandą ir pasirinko #metoo judėjimo iškeltas temas. Šį spektaklį norisi lyginti su Annos Smolar „Sulėtintai“ – Kutkaitės kūrinys teatrališkesnis, suteikiantis aktorėms progą kurti tarsi iš nieko, užsiimti gryna teatro magija, patirti metamorfozes.
