7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Ignas Zalieckas

Sisteminė socialinė neteisybė

Pokalbis su režisiere Anna Smolar

Režisierė Anna Smolar, Sorbonos universitete Paryžiuje baigusi literatūros studijas, šiuo metu gyvena ir kuria Lenkijoje. Dirbo režisierių Krystiano Lupos, Jacques’o Lassalle’o ir Andrzejaus Seweryno asistente, bendradarbiavo su kino režisiere Agnieszka Holland. Sukūrė tokius spektaklius kaip „Žydų aktoriai“ (Žydų teatras Varšuvoje, 2015), „Dibukas“ (Lenkų teatras Bydgoščiuje, 2015), „Poilsio centras“ („Komuna Warszawa“, 2017), „Kaubojai“ (Juliuszo Osterwos teatras Liubline, 2019), „Edžio pabaiga“(„Teatr Studio“ Varšuvoje, 2020) ir kt.. 2017 m. šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ ji vedė kūrybines dirbtuves, o 2018 m. šiame festivalyje įvyko pjesės „Henrietta Lacks“ skaitymas.

Anna Smolar. D. Matvejevo nuotr.
Anna Smolar. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Henrietta Lacks“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Henrietta Lacks“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Henrietta Lacks“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Henrietta Lacks“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio  „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Edžio pabaiga“. B. Warzecha nuotr.
Scena iš spektaklio „Edžio pabaiga“. B. Warzecha nuotr.
Scena iš spektaklio „Edžio pabaiga“. B. Warzecha nuotr.
Scena iš spektaklio „Edžio pabaiga“. B. Warzecha nuotr.
Scena iš spektaklio „Dibukas“. M Stolarska nuotr.
Scena iš spektaklio „Dibukas“. M Stolarska nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Šiuolaikinis cirkas užkutens širdį ar protą?

Festivalis „Helium“

Pagaliau tradiciniai klounados požymiai – paradoksas, nonsensas, šmaikštumas, komiškumas – tapo visaverčiais ir net būtinais meninio, kūrybinio mąstymo bruožais. Tokia mintis šmėkštelėjo apžvelgiant rugsėjo 6–11 d. Vilniuje vykusio tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Helium“ programą. Trys belgų, vienas švedų ir vienas lietuvių pasirodymas – tai mano asmeninis festivalio peržiūrų rezultatas.

Scena iš spektaklio „Bitbybit“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Bitbybit“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Breast in Peace“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Breast in Peace“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Breast in Peace“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Breast in Peace“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Breast in Peace“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Breast in Peace“. D. Putino nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Būdai susidoroti su tikrove

„Scilė nori būti žmogumi“ Vilniaus mažajame teatre

Skaitydama Paulinos Pukytės tekstus, kartais stebėdamasi klausiu savęs, kaip visa tai, iš ko konstruoja savo kūrinius, ji prisiverčia perskaityti. Pasirodo, iš tiesų kažkur vis dar egzistuoja straipsniai „Kaip suvilioti vyrą“, žmonės rašo kvailus komentarus, papūstalūpės influencerės renka sekėjus, o komercinės televizijos rodo absurdiškas laidas žiūrimiausiu eterio laiku. Kadangi renkuosi tai ignoruoti, mano tikrovėje egzistuoja moterys kūrėjos, knygos, kuriose homoseksualumas funkcionuoja kaip nieko nestebinanti norma, o žmonės stengiasi kurti santykius, nevaidindami ir nežaisdami žaidimų.

Elžbieta Latėnaitė ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Arvydas Dapšys spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Arvydas Dapšys spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė, Arvydas Dapšys ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė, Arvydas Dapšys ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Agnė Šataitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Agnė Šataitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Ignas Zalieckas

Mūsų santykis su technologijomis

Pokalbis su Tammara Leites

Tammara Leites, gimusi ir augusi Urugvajuje, dabar gyvena Ženevoje. Turėdama programavimo, grafinio dizaino ir vizualinės komunikacijos išsilavinimą, įgijo žiniasklaidos dizaino magistro laipsnį Ženevos aukštojoje meno ir dizaino mokykloje HEAD. Domėdamasi technologijų ir visuomenės santykiu ji siekia kurti projektus, suartinančius pomėgius ir kūrybingumą, bei apmąstyti, ką reiškia būti su technologijomis susietu žmogumi. Šių metų festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje bus rodomas jos kartu su Simonu Sennu sukurtas spektaklis-paskaita „dSimon“ (2021).

Tammara Leites spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Nuo pokalbių iki pojūčių

„ConTempo“ festivalio įspūdžiai

Nuo 2019 m. rugpjūtį Kaune vykstantis tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ žiūrovams siūlo intensyvią ir įvairiapusę programą. Nuosekli festivalio komunikacija apie būsimus pasirodymus prasideda dar pavasarį: tada sužinai ir jau žinomų užsienio kūrėjų, ir intriguojančias dar nepažintų menininkų pavardes bei imi žymėtis, ką būtinai norėsi pamatyti. O ištikus vasarai supranti, kad pirminio plano laikytis nepavyks.

Pasirodymas „Bal Trap“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Bal Trap“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Bal Trap“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Bal Trap“. M. Plepio nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (VII)

Kaip ir jaunųjų „Žuvėdrą“ Oskaro Koršunovo teatre, Lauros Kutkaitės spektaklį „Sirenų tyla“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre taip pat galima laikyti manifestu. Režisierė surinko moterų kūrėjų komandą ir pasirinko #metoo judėjimo iškeltas temas. Šį spektaklį norisi lyginti su Annos Smolar „Sulėtintai“ – Kutkaitės kūrinys teatrališkesnis, suteikiantis aktorėms progą kurti tarsi iš nieko, užsiimti gryna teatro magija, patirti metamorfozes.

Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė, Gerda Čiuraitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė, Gerda Čiuraitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Jelena Orlova ir Viktorija Aliukonė-Mirošnikova pjesės „Prisiekusios mergelės“ eskize. I. Juodytės nuotr.
Jelena Orlova ir Viktorija Aliukonė-Mirošnikova pjesės „Prisiekusios mergelės“ eskize. I. Juodytės nuotr.
Inga Maškarina, Viktorija Aliukonė-Mirošnikova ir Liuda Gnatenko pjesės „Prisiekusios mergelės“ eskize. I. Juodytės nuotr.
Inga Maškarina, Viktorija Aliukonė-Mirošnikova ir Liuda Gnatenko pjesės „Prisiekusios mergelės“ eskize. I. Juodytės nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. N. Žgank nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio  „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Dėdė Vania“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Dėdė Vania“. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 334  >>> Archyvas