7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Ignas Zalieckas

Dramaturgija yra mąstymo būdas

Pokalbis su dramaturgu Matu Vildžiumi

Pagal dramaturgo Mato Vildžiaus pjeses sukurti tokie spektakliai kaip „Y: Alisa“ (rež. Agnija Leonova, Oskaro Koršunovo teatras, 2018), „Sapiens“ (rež. Leonova, Juozo Miltinio dramos teatras, 2019), „Mamos sūnus“ (rež. Loreta Vaskova, „Atviras ratas“, 2020), „Iš kūno ir kraujo“ (rež. Uršulė Bartoševičiūtė, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2020), „Pasakų parkas“ (rež. Gediminas Rimeika, Meno ir mokslo laboratorija, 2022) ir kt.

Matas Vildžius. Asmeninio archyvo nuotr.
Matas Vildžius. Asmeninio archyvo nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Valentinas Novopolskis spektaklyje „Y: Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Valentinas Novopolskis spektaklyje „Y: Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Judita Urnikytė ir Gabrielius Zapalskis spektaklyje „Mamos sūnus“. D. Putino nuotr.
Judita Urnikytė ir Gabrielius Zapalskis spektaklyje „Mamos sūnus“. D. Putino nuotr.
„Pasakų parkas“. MMLAB nuotr.
„Pasakų parkas“. MMLAB nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (X)

Tavo vertingų įžvalgų apie dramaturgiją kontekste dar labiau nuvilia spektaklis „Tinder Dates“ (rež. Gabrielė Tuminaitė, Stasas Žirkovas ir Kirilas Glušajevas, Vilniaus mažasis teatras, VMT). Dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė kartu su kūrybine grupe kūrė pjesę remdamasi įvairiomis su pažinčių programėle „Tinder“ susijusiomis istorijomis. Mane nustebino, kokie stereotipiniai personažai veikia pjesėje. Galėtum pamanyti, kad tinderiu naudojasi tik „marozai“, „fyfos“, „krikščionys moksliukai“ ir „provincijos mokytojos“, o kur intelektualai, LGBT+ bendruomenės nariai, vyresni asmenys ir kt.?

Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Šarūnas Januškevičius ir Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Tinder Dates“. D. Putino nuotr.
Šarūnas Januškevičius ir Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Tinder Dates“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „(A)pollonia“. S. Okołowicz („Nowy Teatr“) nuotr.
Scena iš spektaklio „(A)pollonia“. S. Okołowicz („Nowy Teatr“) nuotr.
Scena iš spektaklio „(A)pollonia“. S. Okołowicz („Nowy Teatr“) nuotr.
Scena iš spektaklio „(A)pollonia“. S. Okołowicz („Nowy Teatr“) nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Donatas Želvys ir Aurelijus Pocius „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Donatas Želvys ir Aurelijus Pocius „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Toli nuo teatro

„Erinijos“ Jaunimo teatre

Teatras – negailestingas menas. Kaip ir žmogus, jis kartais gali būti neteisingai suprastas. Ukrainiečių režisierius, žinomas Europos kino kūrėjas Sergejus Loznica – ypatingos erudicijos menininkas. Jo pasiryžimas priimti Jaunimo teatro pasiūlymą inscenizuoti Jonathano Littello romaną „Gero linkinčiosios“ („Les Bienveillantes“) tapo iššūkiu ne tik teatrui ir režisieriui, bet ir visai kultūrinei bendruomenei. Prancūzų kalba parašyto kūrinio autoriaus seneliai – žydai, XIX a. pabaigoje iš Rusijos atvykę į Jungtines Amerikos Valstijas; pats rašytojas turi Amerikos ir Prancūzijos pilietybę.

Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Donatas Želvys, Vytautas Kaniušonis ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Donatas Želvys, Vytautas Kaniušonis ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Donatas Želvys ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Donatas Želvys ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Dainius Gavenonis ir Donatas Želvys spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Dainius Gavenonis ir Donatas Želvys spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Donatas Želvys ir Vytautas Kaniušonis spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Donatas Želvys ir Vytautas Kaniušonis spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.

Įsimintiniausi 2022 m. teatro ir šokio įvykiai

Drįstu teigti, kad man labiausiai įsiminė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus 70-mečiui skirtas šventinis koncertas. Įspūdį padarė ir mokinių koncertas, ir tai, kad pasveikinti jubiliato atvyko berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“. Tikrai nesitikėjau, jog bendras dviejų skirtingų kolektyvų (dainos ir šokio) atliktas kūrinys padarys tokį įspūdį, dar kartą įrodantį, kad tikras, iš širdies atliekamas menas gali atsakyti į bet kokius, mums visiems rūpimus klausimus.

Scena iš spektaklio „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
„Puikus naujas kūnas“ (festivalis NOA (Naujosios operos akcija). M. Aleksos nuotr.
„Puikus naujas kūnas“ (festivalis NOA (Naujosios operos akcija). M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas operoje-balete „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas operoje-balete „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Nejaukos slėnis“ (festivalis „Sirenos“). D.Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nejaukos slėnis“ (festivalis „Sirenos“). D.Matvejevo nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“ (festivalis „Sirenos“). D. Matvejevo nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“ (festivalis „Sirenos“). D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Atradimų erdvė

Pokalbis su prodiusere Ana Ablamonova

Prodiuserė Ana Ablamonova 2008 m. įkūrė prodiuserinę kompaniją „Operomanija“, plėtojančią naująjį muzikos teatrą ir skatinančią įvairių meno sričių kūrėjų bendradarbiavimą. Organizacija įgyvendino per penkiasdešimt naujų šiuolaikinių operų ir multidisciplininio meno projektų. Tarp jų – šiuolaikinė opera „Geros dienos!“ (autorės Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė ir Rugilė Barzdžiukaitė, 2013), barokinio teatro triukšmų mašinų performansas „Blogi orai“ (aut. Arturas Bumšteinas, 2017), komiksų opera „Alfa“ (aut. Albertas Navickas, Dr. GoraParasit, Gabrielė Labanauskaitė, 2018), garso patirtis Vilniaus gete „Glaistas“ (aut. Rimantas Ribačiauskas, Mantas Jančiauskas, Jūra Elena Šedytė, Andrius Šiurys, 2019), muzikiniai paveikslėliai iš Lietuvos televizijos archyvų „Radvila Darius, Vytauto“ (aut. Karolis Kaupinis, 2020) ir kt.

Ana Ablamonova. M. Endriuškos nuotr.
Ana Ablamonova. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Geros dienos!“. K. Serulevičiaus nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Geros dienos!“. K. Serulevičiaus nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Geros dienos!“. K. Serulevičiaus nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Geros dienos!“. K. Serulevičiaus nuotr.
Barokinio teatro triukšmų mašinų performansas „Blogi orai“. M. Aleksos nuotr.
Barokinio teatro triukšmų mašinų performansas „Blogi orai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Brikė ir Nora Petročenko komiksų operoje „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Brikė ir Nora Petročenko komiksų operoje „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 334  >>> Archyvas