7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzikos anonsai

Laima Slepkovaitė

„V“ yra Vilnius, „J“ yra jazz

Įspūdžiai iš festivalio

Reikia atgauti kvapą. Intensyvus, daugiagarsis ir daugiažodis, ilgas ir dosnus keistybių buvo šių metų „Vilnius Jazz“. Galbūt festivalio žinutės nesugulė į vientisą ir akivaizdų naratyvą, bet iškėlė klaustukų, šauktukų, daugtaškių ir šypsnių, nublokšdamos į netikėtas kūrybines erdves.

Kondo Tatsuo ir Kobayashi Takefumi. D. Klovienės nuot.
Kondo Tatsuo ir Kobayashi Takefumi. D. Klovienės nuot.
Otomo Yoshihide bigbendas. D. Klovienės nuotr.
Otomo Yoshihide bigbendas. D. Klovienės nuotr.
„Spence-Buck Duo“: Alisteris Spence’as ir Tony Buckas. D. Klovienės nuotr.
„Spence-Buck Duo“: Alisteris Spence’as ir Tony Buckas. D. Klovienės nuotr.
Delphine Joussein. D. Klovienės nuotr.
Delphine Joussein. D. Klovienės nuotr.
Rafaëlle Rinaudo. D. Klovienės nuotr.
Rafaëlle Rinaudo. D. Klovienės nuotr.
Aruán Ortiz. D. Klovienės nuotr.
Aruán Ortiz. D. Klovienės nuotr.
Alister Spence. D. Klovienės nuotr.
Alister Spence. D. Klovienės nuotr.
Amirtha Kidambi. D. Klovienės nuotr.
Amirtha Kidambi. D. Klovienės nuotr.
Julijus Grickevičius

Vienintelis Salomėjos bučinys

„Pakartojimo nebus“ – legendinė Asmik Grigorian Salomėja Vilniuje

Rugpjūtį paskelbus apie Richardo Strausso operos „Salomėja“ koncertinę versiją LVSO koncertų salėje, antrą kartą kartoti nereikėjo. Užteko vienintelės pavardės – Asmik Grigorian, ir bilietai buvo akimirksniu iššluoti. Visa sudėtis pasivijo vėliau. Nestabdė ir ekonominis aspektas: suprantama, juk kuriant tokius įvykius publika turi tapti įvykio dalininke. Nes pakartojimo nebus.

Asmik Grigorian (Salomėja) ir Kostas Smoriginas (Johananas). G. Jauniškio nuotr.
Asmik Grigorian (Salomėja) ir Kostas Smoriginas (Johananas). G. Jauniškio nuotr.
Johnas Daszakas (Erodas), Ieva Prudnikovaitė (Erodiada). G. Jauniškio nuotr.
Johnas Daszakas (Erodas), Ieva Prudnikovaitė (Erodiada). G. Jauniškio nuotr.
Asmik Grigoran (Salomėja), Nojus Žalys (Vergas). G. Jauniškio nuotr.
Asmik Grigoran (Salomėja), Nojus Žalys (Vergas). G. Jauniškio nuotr.
Asmik Grigoran (Salomėja). G. Jauniškio nuotr.
Asmik Grigoran (Salomėja). G. Jauniškio nuotr.
Asmik Grigoran (Salomėja), Daniel Jenz (Narabotas). G. Jauniškio nuotr.
Asmik Grigoran (Salomėja), Daniel Jenz (Narabotas). G. Jauniškio nuotr.
„Salomėja“. G. Jauniškio nuotr.
„Salomėja“. G. Jauniškio nuotr.
Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
„Gaidos“ inf.

Britų ir prancūzų elektroninės muzikos grandų koncertuose – ir lietuvių bei vokiečių kūrėjų premjeros

Paskutinį spalio savaitgalį aktualios muzikos festivalis „Gaida 2024“ Vilniuje rengia išskirtinius elektroninės muzikos grandų pasirodymus šiuolaikinės kultūros erdvėje „Kablys+Kultūra“. Spalio 25 d. čia koncertuos ilgai lauktas britų elektroninės muzikos atlikėjas Rival Consoles, o spalio 26 d. – prancūzų elektroninės muzikos meistras Franck Vigroux, jau pamėgtas lietuvių publikos iš ankstesnių jo pasirodymų, tarp kurių buvo ir įspūdingas teatrinis projektas festivalyje „Sirenos“. Negana to, prieš kiekvieną iš šių koncertų festivalis pasiūlys publikai intriguojančias keleto kitų įdomių menininkų premjeras: prieš Rival Consoles gyvą pasirodymą surengs lietuviai El Chico Fuendre – nuskambės audiovizualinis kūrinys „Ragas for City Dwellers“, o prieš Franck Vigroux pasirodys vokiečių elektroninės muzikos kūrėjas Philipp Henkel, kuris atveža vieną naujausių savo projektų „GRID“.

Franck Vigroux ir Antoine Schmitt. Q. Chevrier nuotr.
Franck Vigroux ir Antoine Schmitt. Q. Chevrier nuotr.
Ieva Bačiulytė

Kompozitorius Feliksas Bajoras: „Tai, kad švenčiu jubiliejų – Gintaro Rinkevičiaus nuopelnas“

Su kompozitoriumi Feliksu Bajoru susitinkame jo namuose Žvėryne, kai pro langą žėri rudeninių lapų auksas, o ant stalo garuoja naminė svarainių arbata. Didžiulės puokštės primena apie ką tik praėjusį kompozitoriaus 90-ies metų jubiliejų – šia proga Felikso Bajoro muzika spalį skamba visose didžiausiose Lietuvos scenose. Spalio 25-ąją LVSO koncertų salėje laukia dar vienas svarbus kompozitoriaus jubiliejui skirtas koncertas – šįsyk jo muziką interpretuos maestro Gintaras Rinkevičius su savo vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Prieš koncertą nuo 18.00 val. LVSO koncertų salėje klausytojų lauks susitikimas su F. Bajoru, kurį ves muzikologė Jūratė Katinaitė.

Feliksas Bajoras. A. Baltėno nuotr.
Feliksas Bajoras. A. Baltėno nuotr.
MKČ namų inf.

„Dialogai su Čiurlioniu“ – svečiuose išskirtinai ryški ir spalvinga pianistė Marina Baranova

Pristatome koncertų ciklo „Dialogai su Čiurlioniu“ 2024 metų sezono uždarymo atlikėją, pianistę Mariną Baranovą, kurią vienintelį vakarą, spalio 24 d. 18 val., galėsime išgirsti M.K. Čiurlionio namuose – skambės jos „dialogas“ su Čiurlioniu.

Marina Baranova. Organizatorių nuotr.
Marina Baranova. Organizatorių nuotr.
Vilniaus festivalių inf.

Jau šį ketvirtadienį Vilniuje – garsusis Hamburgo simfoninis orkestras

Spalio 24 d. išskirtiniam pasirodymui į Lietuvą atvyksta Europos ir pasaulio orkestrų elitui priklausantis Hamburgo simfoninis orkestras, kuriam diriguos jo meno vadovas, vienas žymiausių šių laikų dirigentų Sylvain Cambreling. Šis orkestro pasirodymas – ne koncertinio turo ar tarptautinių gastrolių dalis, o ypatingas vienetinis koncertas, kuriam orkestras specialiai atskrenda į Vilnių. Beveik septynis dešimtmečius gyvuojantis Hamburgo simfoninis orkestras spalio 24-ąją ruošiasi Vilnių paversti viena iš Europos muzikinių sostinių. Naujoje LVSO koncertų salėje rengiamas koncertas unikalus dar ir tuo, jog kartu su orkestru skambins pasaulinio garso pianistas Pierre-Laurent Aimard – antroje dalyje prancūzų fortepijono virtuozas su Hamburgo simfoniniu orkestru atliks XX a. muzikos grando Bélos Bartóko Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 – vieną virtuoziškiausių fortepijoninių opusų muzikos istorijoje.

Hamburgo simfoninis orkestras. Organizatorių nuotr.
Hamburgo simfoninis orkestras. Organizatorių nuotr.
LMTA inf.

Balio Dvariono 120-metis suskambės LMTA simfoninio orkestro koncertuose

Šiais metais minime iškilaus Lietuvos kompozitoriaus, pianisto, dirigento ir pedagogo Balio Dvariono 120-ąsias gimimo metines. Visos sudedamosios B. Dvariono kūrybinio gyvenimo dalys yra labai svarbios, tačiau istoriškai susiklosto, kad daugiau kalbame apie B. Dvarioną kaip apie kompozitorių. „Muzika turi kvepėti“, – sakė kompozitorius. Nepaprasta jo kūrybos romantinė raiška nereikalauja pastangų klausytis, o natūraliai besiskleidžianti muzikos tėkmė, harmoninės spalvos ir išraiškinga muzikos kalba – mėgstama ir atlikėjų, ir klausytojų. Muzika jam iš prigimties buvo visas gyvenimas.

LMTA simfoninio orkestro meno vadovas Martynas Staškus. D. Vyto nuotr.
LMTA simfoninio orkestro meno vadovas Martynas Staškus. D. Vyto nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Kur link skrieja erdvėlaivis?

Philipo Glasso operos „Kelionė“ premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre spalio 4 d. įvykusi Philipo Glasso operos „Kelionė“ premjera įeis į Lietuvos teatro istoriją kaip pirmoji Lietuvoje šio kompozitoriaus, laikomo vienu žymiausių pasaulyje, pastatyta opera. Kitų žanrų Glasso muzika Lietuvoje skambėjo nesyk, bet su jo scenos veikalu susiduriame pirmą kartą. Pastatyti naują nežinomą veikalą – atsakingas uždavinys. Norėdamas šiam darbui sutelkti kuo stipresnes menines pajėgas, teatras paskelbė atvirą tarptautinį konkursą. Ir ką gi, į konkursą atsiliepė per keturiasdešimt kūrėjų iš Lietuvos ir užsienio, pateikusių labai įvairių pasiūlymų. Operos siužetas apima kelis labai nutolusius skirtingus laikotarpius – nuo ledynmečio iki būsimos tolimos ateities, tad potencialūs statytojai turėjo pasiūlyti itin sumanių sprendimų.

Aurimas Raulinavičius operoje „Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Aurimas Raulinavičius operoje „Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Kelionė“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Kelionė“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Kelionė“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Kelionė“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Andrius Apšega, Beata Ignatavičiūtė operoje „Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Andrius Apšega, Beata Ignatavičiūtė operoje „Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Kelionė“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Kelionė“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Šapalas, KVMT choras operoje „Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Šapalas, KVMT choras operoje „Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Lina Dambrauskaitė operoje „Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Lina Dambrauskaitė operoje „Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Joana Gedmintaitė, Šarūnas Šapalas operoje„Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Joana Gedmintaitė, Šarūnas Šapalas operoje„Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Kristupas Antanaitis

Operos namus prisimenant

Operos ir baleto teatro rūmų 50-mečiui. Amžininkų prisiminimai

Retas teatras pasaulyje per pastaruosius šimtą metų kraustėsi net kelis kartus. Antai dabar žinomo kaip Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pirmtakė Operos ir dramos vaidykla po pirmojo spektaklio 1920-ųjų gruodžio 31-ąją iki pat šių dienų keitė ne tik pavadinimus (jų būta net 12 – Lietuvos opera, Valstybės opera, Valstybės teatras ir kt.), pastatus, bet ir miestus. Operos ir dramos vaidykla savo veiklą pradėjo Kaune, pastate, kuris Lietuvai buvo itin svarbus – čia 1920 m. gegužės 15 d. įvyko pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis. Kelis kartus rekonstruotas pastatas tarsi gulbė puošė laikinąją Lietuvos sostinę iki baisiausios XX a. tragedijos, kuri ne tik sugriovė miestus, bet ir po įvairius pasaulio kampelius išblaškė daugybę talentingų menininkų.

Operos ir baleto teatro statyba. LLMA archyvo nuotr.
Operos ir baleto teatro statyba. LLMA archyvo nuotr.
Henriko Cipario scenografijos eskizas operai „Ave vita. 1974 m. H. Cipario asmeninio archyvo nuotr.
Henriko Cipario scenografijos eskizas operai „Ave vita. 1974 m. H. Cipario asmeninio archyvo nuotr.
J. Basanavičiaus gatvės teatro projektas. Fasadas. 1911 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskiu bibliotekos nuotr.
J. Basanavičiaus gatvės teatro projektas. Fasadas. 1911 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskiu bibliotekos nuotr.
Orkestro ložė senajame teatre. M. Plepio nuotr.
Orkestro ložė senajame teatre. M. Plepio nuotr.
Rūta Railaitė ir Jurijus Smoriginas balete „Baltaragio malūnas. R. Vilavičiaus nuotr.
Rūta Railaitė ir Jurijus Smoriginas balete „Baltaragio malūnas. R. Vilavičiaus nuotr.
Teatras J. Basanaviciaus g. Uzmūrytas įėjimas į ložes. M. Plepio nuotr.
Teatras J. Basanaviciaus g. Uzmūrytas įėjimas į ložes. M. Plepio nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Žmogiško netobulumo grožis

LNSO koncertas su Victorienu Vanoostenu ir Maximilianu Hornungu Nacionalinėje filharmonijoje

Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) pianistas ir dirigentas Victorienas Vanoostenas dirigavo ne pirmą kartą. Su mūsų Nacionaliniu simfoniniu maestro susipažino 2021 m., pakviestas į Mūzos Rubackytės organizuojamą Vilniaus fortepijono festivalį, ir diriguodamas LNSO atliko prancūzų muzikos programą, vėliau parengė įspūdingų romantinės muzikos koncertų. Vanoostenas prisipažįsta iškart susižavėjęs mūsų orkestro profesionalumu ir pamilęs Vilnių. Orkestrantai sako, kad simpatija ir pagarba abipusė.

Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Maximilianas Hornungas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Maximilianas Hornungas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Victorien Vanoosten. D. Matvejevo nuotr.
Victorien Vanoosten. D. Matvejevo nuotr.
Maximilianas Hornungas, Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Maximilianas Hornungas, Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 449  >>> Archyvas