Prasidėjęs festivalis „Muzikos ruduo“ ir kiti kontekstai
Atrodo, kad meninės veiklos rėmimo ypatumai Lietuvoje lėmė tai, jog ruduo tapo pačiu aktyviausiu laikotarpiu, kai metus brandintus žiedus praskleidžia festivaliai. Vienas jų – „Muzikos ruduo“.







Spalio 23 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre rengiamas ypatingas festivalio „Gaida 2024“ renginys. Tai sceninis muzikinis-poetinis performansas „Susitaikymai“, kurio vienas iš idėjos autorių – neprilygstamas šviesaus atminimo rašytojas Rolandas Rastauskas. Į kūrybinę komandą susibūrė Lietuvos improvizacinės muzikos grandai Tomas Kutavičius (fortepijonas), Petras Vyšniauskas (saksofonai), Arkadij Gotesman (perkusija), vienas ryškiausių Lietuvos aktorių Darius Meškauskas bei videomenininkė Aurelija Maknytė. Renginys nemokamas, bet būtina išankstinė registracija: https://shorturl.at/f1i4D
Silvijos Vaitkevičiūtės ir Eglės Kižytės-Ramonienės koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje
Pirmąjį spalio sekmadienį nuskaidrino Kauno valstybinės filharmonijos Mažojoje salėje vykęs kamerinės muzikos koncertas „Moterų pašnekesiai“, kuriame skambėjo opusai smuiko ir fortepijono duetui. Programa įdomi ir intriguojanti, sudaryta iš moterų kompozitorių kūrinių bei kūrinių, dedikuotų moterims. Jų sukūrimo ir dedikacijų aplinkybės įvairios, o kūrinius puikiai atliko ir intriguojančias istorijas gyvai papasakojo smuikininkė Silvija Vaitkevičiūtė ir pianistė Eglė Kižytė-Ramonienė.
Lapkričio mėnesį į Kauną tradiciškai sugrįžta šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“, o kartu su juo – ne tik klausytojams gerai pažįstami, Lietuvos muzikos pasaulyje įsitvirtinę, bet ir nauji kūrėjai. Penkias dienas truksiančiame festivalyje – elektroninės ir kamerinės muzikos skambesiai, sutartinės, šokio ir muzikos sinergija bei kokybiškas turinys, kviečiantis iš arti pajausti šiuolaikinės muzikos bei netikėčiausių jos formų pulsą.
Įpusėjęs šiuolaikinės lietuvių muzikos festivalis „Muzikos ruduo“ šių metų programą užbaigs aukščiausios kokybės ženklu pažymėtais pasirodymais bei visuomenę suklusti priversiančiomis temomis.
Šiais metais festivalis „Muzikos ruduo“ dėmesį atkreipia į globalius Pasaulio iššūkius bei kviečia juos išgirsti Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūriniuose – apmąstyti tiek pačias grėsmes, tiek mūsų atsaką į jas. Abejingų nepalikusiuose festivalio koncertuose publika jau spėjo išgirsti, kaip ansamblio „Synaesthesis“ programoje skamba kasdienė fragmentacija tarp skaitmeninio ir gyvo pasaulių.
Rudens festivaliams įsibėgėjant, naujas programas rengia jau daug metų Lietuvos šiuolaikinę muziką puoselėjantis kolektyvas „LENsemble“ (Lietuvos ansamblių tinklas). Jau šią savaitę, spalio 10 d. 19 val., Energetikos ir technikos muziejuje nuskambės festivalio „Muzikos ruduo“ koncertas „Ant ribos“, kuriame nuskambės net trys premjeros, o programa nagrinėja ribos tarp žmogaus ir gamtos temas. Tuo tarpu spalio 20-ąją 19 val. „LENsemble“ debiutuos dar viename Lietuvos kultūrinę erdvę reprezentuojančiame festivalyje „Vilnius Jazz“. Čia bus pristatytas olandų kompozitoriaus Louis Andriessen muzikinis portretas. Ateinančius koncertus aptarėme kartu su „LENsemble“ meno vadovu, dirigentu ir kompozitoriumi Vykintu Baltaku.
„Grieždama smuiku visada šiek tiek šoku“, – sako barokinio smuiko atlikėja ir istorinių šokių šokėja Mojca Gal. Spalio 12 d. ji viešės Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vykstančiame tarptautiniame edukaciniame Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalyje. Iš Slovėnijos kilusi išskirtinė menininkė kartu su scenos kolegomis Thysu Grobelniku (klavesinas) ir Beatriče Baltrušaityte (pasakotoja) surengs interaktyvų koncertą šeimoms su vaikais „Užburtas miškas“. Jame bus istorinės muzikos, Baroko šokių ir gamtos kerų. Artėjant koncertui pakalbinau atlikėją apie jos profesijas, o jų yra bent keturios!
Jau visai netrukus, nuo spalio 19 d., prasidės 34-asis tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida 2024“. Šiemet festivalis klausia – ar kada bandėte ieškoti „Duende“, kas tai? Festivalis savo koncertų programose pakvies atrasti „Duendę“ – tą paslaptingą, galingą jėgą, stipriai paveikiančią žmogaus vidų ir sukeliančią katarsį.
Kompozitorius Feliksas Bajoras devyniasdešimtmetį pasitinka aktyviai – redaguodamas senus ir kurdamas naujus kūrinius. Du iš šią solidžią sukaktį minėsiančių koncertų vyks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje spalio 12 ir 13 dienomis. Skambės ne tik jau gerai žinomi kompozitoriaus kūriniai, bet ir įvyks nemažai premjerų – tai „Arkos“ simfoniniam orkestrui, Koncerto smuikui ir orkestrui naujos versijos premjera bei „Raitymas“ smuikui solo. Spalio 12 d. koncerte dalyvaus Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno, choras „Vilnius“, žymus lenkų smuikininkas Januszas Wawrowskis ir vienas aktyviausių Lietuvos akordeonininkų Tadas Motiečius. Spalio 13 d. kamerinius kūrinius atliks Jokūbas Švambaris (smuikas) ir kompozitoriaus dukra Gabrielė Agilė Bajoraitė (fortepijonas).
„Medynės 2024“ dešimties metų veiklos sukaktį pasitinka rudens spalvų šėlsmo nugairintoje Marijampolėje. Unikalus, nestokojantis netikėtumų kamerinės muzikos gurmanams, festivalis spalio 12 d. – lapkričio 9 d. maloniai kviečia muzikos mylėtojus, miesto gyventojus ir jo svečius į kamerinę kokybiškos ir profesionalios muzikos šventę „Įgarsintos legendos”. Klausimas – kur esti riba tarp įgarsintos istorijos, legendos ar pasakos, šiais metais taps ypač svarbus. Muzikiniai šaltiniai, menantys praeities epochų dvelksmą, tampa ne mažiau svarbūs už tekstus, pasakojančius praeities šimtmečių istorijas, apipintas legendomis, mistika, atspindinčias žmonių jausenas, išgyvenimus, kasdienybę ir svajones. Festivalyje klausytojai turės galimybę išgirsti penkias muzikines inspiracijas, kupinas netikėtų tembrinių, harmoninių derinių, atliekamų ne tik mediniais aerofonais, bet ir juos palydinčiais balsais – šias istorijas įgarsinančiais.