7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzikos anonsai

Monika Sokaitė

Kontrapunktai

Mintys po Hansjacobo Staemmlerio rečitalio bei Klaipėdos kamerinio orkestro ir solistų koncertų 4-ajame muzikos festivalyje „Žaižaruojančių žiežirbų žaismas“

Vilniaus senoji architektūra turi keistą gebėjimą išjudinti erdvę. Vaikščiojant senamiesčiu atrodo, kad miestas nuolat slysta iš vienos būsenos į kitą: šviesa keičia fasadų ritmą, gatvės netikėtai susiaurėja, perspektyvos išnyksta dar nespėjus jų aprėpti. Todėl Vilnius taip stipriai patiriamas ne žvilgsniu, o judėjimu. Panašiai veikia ir Johanno Sebastiano Bacho „Goldbergo variacijos“ – muzika, kuri ne tiek plėtoja dramatinį veiksmą, kiek pamažu įtraukia į savitą vidinės tvarkos ir kintančio laiko patyrimą.

Hansjacob Staemmler. U.H. Goehle nuotr.
Hansjacob Staemmler. U.H. Goehle nuotr.
Hansjacob Staemmler. U.H. Goehle nuotr.
Hansjacob Staemmler. U.H. Goehle nuotr.
Julija Andersson ir Klaipėdos kamerinis orkestras. U.H. Goehle nuotr.
Julija Andersson ir Klaipėdos kamerinis orkestras. U.H. Goehle nuotr.
Mindaugas Bačkus ir Klaipėdos kamerinis orkestras. U.H. Goehle nuotr.
Mindaugas Bačkus ir Klaipėdos kamerinis orkestras. U.H. Goehle nuotr.
Tomas Cinelis. U.H. Goehle nuotr.
Tomas Cinelis. U.H. Goehle nuotr.
Festivalio sumanytoja ir organizatorė Guoda Gedvilaitė. U.H.Goehle nuotr.
Festivalio sumanytoja ir organizatorė Guoda Gedvilaitė. U.H.Goehle nuotr.
Rengėjų inf.

Dvi „Jūratės“ Vilniaus ir Klaipėdos scenose

Įsivaizduojama M.K. Čiurlionio opera „Jūratė“ nuo rudens skambės dviejų teatrų repertuaruose: rugsėjo 11 ir 12 dienomis spektaklis bus rodomas Vilniaus senajame teatre, o rugsėjo 23 ir 24 dienomis išplauks ir įsikurs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“.

Scena iš operos „Jūratė“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš operos „Jūratė“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
LNOBT inf.

Nuo socialinių tinklų iki teismo salės: „Festivalyje X“ – šiuolaikinės „Figaro vedybos“

Vienos dienos festivalyje, birželio 27-ąją vyksiančiame Lietuvos operos ir baleto teatre (LNOBT), jaunieji kūrėjai pristatys savo parengtas šiuolaikines Wolfgango A. Mozarto operos „Figaro vedybos“ antrojo veiksmo finalo interpretacijas. Viena kūrėjų komanda operos veiksmą perkelia į drabužinę, kita – į teismo salę.

Gabrielė Česevičiūtė, Augustė Ilginytė, Gabrielė Tumaitė, Justas Sabastijanskas. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Česevičiūtė, Augustė Ilginytė, Gabrielė Tumaitė, Justas Sabastijanskas. M. Aleksos nuotr.
LNF inf.

Ciuricho ir Vilniaus chorų balsai susijungs koncerte „Dainuojanti Baltijos galia“

Gegužės 23 d. Nacionalinėje filharmonijoje laukiama chorų šventės – su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) solidžią chorinės muzikos programą „Dainuojanti Baltijos galia“ atliks garsūs Šveicarijos ir Lietuvos chorai. Scenon žengs Ciuricho koncertinis choras (vadovas ir dirigentas André Fischer) ir valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas). Programą diriguos maestro André Fischeris (Šveicarija).

André Fischer. M. Bumann nuotr.
André Fischer. M. Bumann nuotr.
Rengėjų inf.

25-asis „Vilnius Mama Jazz“ šią savaitę atvers duris į hipnotizuojančius garsynus

Kartais džiazas primena kvėpavimą, kartais – miesto triukšmą, o kartais skamba tarsi signalas iš kitos planetos. Tokia įvairi, nenuspėjama ir hipnotizuojanti šiemet bus 25-ojo festivalio „Vilnius Mama Jazz“ programa. Gegužės 22–24 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pasirodys ryškūs šiuolaikinio džiazo vardai, elektronikos ir improvizacijos eksperimentatoriai bei aktualiausi Lietuvos džiazo kūrėjai.

Vladimiras Tarasovas. D. Labučio nuotr.
Vladimiras Tarasovas. D. Labučio nuotr.
VST inf.

Vilniaus senajame teatre – Händelio operos „Acis ir Galatėja“ premjera su legendiniu Trevoru Pinnocku

Birželio 19 ir 20 dienomis Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio pastoralinės operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Šis pastatymas – Vilniaus miesto šiuolaikinio muzikos teatro kompanijos „Operomanija“ ir Vilniaus senojo teatro koprodukcija. Dviejų veiksmų operą stato režisierius Paulius Markevičius, o muzikinei interpretacijai vadovauja vienas ryškiausių pasaulio baroko muzikos autoritetų – legendinis britų klavesinininkas ir dirigentas Trevoras Pinnockas.

„Acis ir Galatėja“ repeticijos akimirka. T.Ragimovo nuotr.
„Acis ir Galatėja“ repeticijos akimirka. T.Ragimovo nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Liudviko Rėzos pėdomis

Pokalbis su klavesinininku bei choro dirigentu Vilimu Norkūnu ir dainininku Giedriumi Prunskumi

Daugeliui muzikų Martynas Liudvikas Rėza (1776, Karvaičiai–1840, Karaliaučius) pirmiausia yra pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio „Dainos, oder littauische Volkslieder“ sudarytojas ir autorius. Be to, kad Rėza svarbus kaip folklorininkas ir lietuvių raštijos darbuotojas, jis buvo ir evangelikų liuteronų kunigas, filosofijos daktaras, Lietuvių kalbos seminaro direktorius Karaliaučiaus universitete ir net universiteto prorektorius.

Giedrius Prunskus ir Vilimas Norkūnas Klaipėdos pilyje. K. Parmas nuotr.
Giedrius Prunskus ir Vilimas Norkūnas Klaipėdos pilyje. K. Parmas nuotr.
Vilimas Norkūnas ir Giedrius Prunskus Klaipėdos pilyje. K. Parmas nuotr.
Vilimas Norkūnas ir Giedrius Prunskus Klaipėdos pilyje. K. Parmas nuotr.
Giedrius Prunskus ir Vilimas Norkūnas 1850 m. Karaliaučiaus litografijos fone. DI interpretacija
Giedrius Prunskus ir Vilimas Norkūnas 1850 m. Karaliaučiaus litografijos fone. DI interpretacija
Vilimas Norkūnas Domšaičio galerijoje Klaipėdoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Vilimas Norkūnas Domšaičio galerijoje Klaipėdoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Reveransas Beethovenui ir Europai

Lietuvos kamerinis orkestras, Barry Douglas ir Sergejus Krylovas Nacionalinėje filharmonijoje

1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas pasiūlė įsteigti Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB). Manyta, kad sujungus ekonominius ir kitokius valstybių interesus pakiltų gyvenimo lygis ir būtų žengtas pirmas žingsnis vieningesnės ir socialiai teisingesnės Europos link. Toji pirminė bendrija galiausiai tapo šiandienos Europos Sąjunga. „Organizuotos ir aktyvios Europos indėlis į civilizaciją yra būtinas norint išlaikyti taikius santykius tarp valstybių.

Barry Douglas, dirigentas Sergejus Krylovas, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas, dirigentas Sergejus Krylovas, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas, dirigentas Sergejus Krylovas, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas, dirigentas Sergejus Krylovas, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas, Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas, Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Kas valdo Karmen?

Į LNOBT sugrįžo populiarioji Georges’o Bizet opera

Puikiai prisimenu „Karmen“ premjerą ir puikų Ievos Prudnikovaitės debiutą, kuriuo labai džiaugiausi. Tada, vėlų 2009-ųjų rudenį, naujai pastatytą spektaklį recenzavau. Išliko ne tik recenzija, bet ir gausūs užrašai, daryti spektaklio metu. Man šis „Karmen“ pastatymas tuomet padarė gerą įspūdį, nepaisant aplink nugirstų kritiškų balsų apie „tamsų, keistą spektaklį“.

Ieva Prudnikovaitė ir choras operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Prudnikovaitė ir choras operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Prudnikovaitė ir choras operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Prudnikovaitė ir choras operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Jean-François Borras operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Jean-François Borras operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Arūnas Malikėnas, Ieva Prudnikovaitė, Rafailas Karpis operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Arūnas Malikėnas, Ieva Prudnikovaitė, Rafailas Karpis operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Bontė (Mikaela) operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Bontė (Mikaela) operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Bonte operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Bonte operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Prudnikovaitė (Karmen) ir Jean-François Borras (Chozė) operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Prudnikovaitė (Karmen) ir Jean-François Borras (Chozė) operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Andrei Bondarenko (Eskamiljas) operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Andrei Bondarenko (Eskamiljas) operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Bačiulytė

LVSO sezono pabaigos koncertuose – viena geriausių lietuviškų roko operų „Eglė“

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, 37-ojo sezono pabaigos koncertuose gegužės 13 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir gegužės 14, 15 d. LVSO koncertų salėje kviečia išgirsti kompozitoriaus Laimio Vilkončiaus roko operą „Eglė“. „Mano nuomone, tai neabejotinai viena geriausių roko operų Lietuvos istorijoje“, – sako maestro G. Rinkevičius.

S. Lukoševičiaus nuotr.
S. Lukoševičiaus nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 449  >>> Archyvas