Mintys po Hansjacobo Staemmlerio rečitalio bei Klaipėdos kamerinio orkestro ir solistų koncertų 4-ajame muzikos festivalyje „Žaižaruojančių žiežirbų žaismas“
Vilniaus senoji architektūra turi keistą gebėjimą išjudinti erdvę. Vaikščiojant senamiesčiu atrodo, kad miestas nuolat slysta iš vienos būsenos į kitą: šviesa keičia fasadų ritmą, gatvės netikėtai susiaurėja, perspektyvos išnyksta dar nespėjus jų aprėpti. Todėl Vilnius taip stipriai patiriamas ne žvilgsniu, o judėjimu. Panašiai veikia ir Johanno Sebastiano Bacho „Goldbergo variacijos“ – muzika, kuri ne tiek plėtoja dramatinį veiksmą, kiek pamažu įtraukia į savitą vidinės tvarkos ir kintančio laiko patyrimą.




Įsivaizduojama M.K. Čiurlionio opera „Jūratė“ nuo rudens skambės dviejų teatrų repertuaruose: rugsėjo 11 ir 12 dienomis spektaklis bus rodomas Vilniaus senajame teatre, o rugsėjo 23 ir 24 dienomis išplauks ir įsikurs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“.
Vienos dienos festivalyje, birželio 27-ąją vyksiančiame Lietuvos operos ir baleto teatre (LNOBT), jaunieji kūrėjai pristatys savo parengtas šiuolaikines Wolfgango A. Mozarto operos „Figaro vedybos“ antrojo veiksmo finalo interpretacijas. Viena kūrėjų komanda operos veiksmą perkelia į drabužinę, kita – į teismo salę.
Gegužės 23 d. Nacionalinėje filharmonijoje laukiama chorų šventės – su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) solidžią chorinės muzikos programą „Dainuojanti Baltijos galia“ atliks garsūs Šveicarijos ir Lietuvos chorai. Scenon žengs Ciuricho koncertinis choras (vadovas ir dirigentas André Fischer) ir valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas). Programą diriguos maestro André Fischeris (Šveicarija).
Kartais džiazas primena kvėpavimą, kartais – miesto triukšmą, o kartais skamba tarsi signalas iš kitos planetos. Tokia įvairi, nenuspėjama ir hipnotizuojanti šiemet bus 25-ojo festivalio „Vilnius Mama Jazz“ programa. Gegužės 22–24 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pasirodys ryškūs šiuolaikinio džiazo vardai, elektronikos ir improvizacijos eksperimentatoriai bei aktualiausi Lietuvos džiazo kūrėjai.
Birželio 19 ir 20 dienomis Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio pastoralinės operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Šis pastatymas – Vilniaus miesto šiuolaikinio muzikos teatro kompanijos „Operomanija“ ir Vilniaus senojo teatro koprodukcija. Dviejų veiksmų operą stato režisierius Paulius Markevičius, o muzikinei interpretacijai vadovauja vienas ryškiausių pasaulio baroko muzikos autoritetų – legendinis britų klavesinininkas ir dirigentas Trevoras Pinnockas.
Pokalbis su klavesinininku bei choro dirigentu Vilimu Norkūnu ir dainininku Giedriumi Prunskumi
Daugeliui muzikų Martynas Liudvikas Rėza (1776, Karvaičiai–1840, Karaliaučius) pirmiausia yra pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio „Dainos, oder littauische Volkslieder“ sudarytojas ir autorius. Be to, kad Rėza svarbus kaip folklorininkas ir lietuvių raštijos darbuotojas, jis buvo ir evangelikų liuteronų kunigas, filosofijos daktaras, Lietuvių kalbos seminaro direktorius Karaliaučiaus universitete ir net universiteto prorektorius.




Lietuvos kamerinis orkestras, Barry Douglas ir Sergejus Krylovas Nacionalinėje filharmonijoje
1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas pasiūlė įsteigti Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB). Manyta, kad sujungus ekonominius ir kitokius valstybių interesus pakiltų gyvenimo lygis ir būtų žengtas pirmas žingsnis vieningesnės ir socialiai teisingesnės Europos link. Toji pirminė bendrija galiausiai tapo šiandienos Europos Sąjunga. „Organizuotos ir aktyvios Europos indėlis į civilizaciją yra būtinas norint išlaikyti taikius santykius tarp valstybių.







Į LNOBT sugrįžo populiarioji Georges’o Bizet opera
Puikiai prisimenu „Karmen“ premjerą ir puikų Ievos Prudnikovaitės debiutą, kuriuo labai džiaugiausi. Tada, vėlų 2009-ųjų rudenį, naujai pastatytą spektaklį recenzavau. Išliko ne tik recenzija, bet ir gausūs užrašai, daryti spektaklio metu. Man šis „Karmen“ pastatymas tuomet padarė gerą įspūdį, nepaisant aplink nugirstų kritiškų balsų apie „tamsų, keistą spektaklį“.








Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, 37-ojo sezono pabaigos koncertuose gegužės 13 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir gegužės 14, 15 d. LVSO koncertų salėje kviečia išgirsti kompozitoriaus Laimio Vilkončiaus roko operą „Eglė“. „Mano nuomone, tai neabejotinai viena geriausių roko operų Lietuvos istorijoje“, – sako maestro G. Rinkevičius.