Ruduo – nuostabus metas, sužimbantis įvairiausiomis spalvomis. Paliesiaus dvare rudenį taip pat pasitinkame spalvingai, keliaudami per įvairiausius muzikos žanrus ir stilius. Sezoną pradėsime tarptautinio pripažinimo sulaukusio pianisto Fiorenzo Pascalucci koncertu „Baroque and neobaroque“, kuriame skambės klasikinių ir modernių kompozitorių kūriniai. Vėliau pakviesime artimiau susipažinti su Armėnijos muzikos kultūra: į solo dainuojančios Aitanos koncertą. Latvijos pianistas Georgijus Osokinas padovanos klausytojams nuostabius Fryderyko Chopino kūrinius, o mėnesį užbaigsime džiazo pianisto Dmitrijaus Golovanovo solinio albumo „Heritage“ pristatymu.
Paskutinės vasaros savaitės ir artėjantis ruduo daugelio jausmus pamažu uždengia melancholijos skraiste , tačiau tik ne improvizacinės muzikos fanų. Ne vienerius metus, pasibaigusios vasaros atostogos jiems atneša puikių žinių. Šie metai ne išimtis – jau rugsėjo 1 -ąją „MAMA Studios“ erdvėje (A. Mickevičiaus g. 29, Vilnius) naująjį rudens sezoną vėl pradės „Improdimensijos” koncertų ciklas. Pirmajame sezono koncerte žiūrovai išvys pučiamųjų meistro Franko Gratkowskio kvarteto ir kompozitorės bei garso menininkės Gailės Griciūtės solo pasirodymus.
Rugpjūčio 31 d. Vilniuje, kultūros komplekse Sodas 2123 “Honeypaw” paruoš išskirtinį pasirodymą kartu su Agota Zdanavičūte.
Tarpdisciplininio meno kūrėja Jurgita Žvinklytė 2019 m. persikėlė į Kanadą, kur susipažino su muzikantu Matti Palonenu ir kartu subūrė grupę „Honeypaw“. Šio kūrybinio dueto pagrindinė tyrinėjimo sritis - lietuvių ir suomių muzikinis paveldas bei jų tarpusavio ryšiai. Jie ką tik įrašė savo antrąjį albumą, o Rugpjūtį pirmą kartą kartu atvyksta Lietuvą, kur koncertuos festivalyje „Mėnuo Juodaragis“, taip pat Utenoje ir Vilniuje.
Mintys po muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ premjeros
Įpusėjo 2022-ieji – Lietuvos karaimų metai (sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje). Tad pastaruoju metu pagausėję su karaimais susiję įvairūs projektai, renginiai, leidiniai ir t.t. suteikė ne vieną progą artimiau pažinti šią mažą garbingą tautą. Rugpjūčio 19-osios ir 20-osios vėlyvais vakarais įvykusi kompozitoriaus bei idėjos autoriaus Lino Rimšos ir ansamblio „Lietuva“ (vadovė Edita Katauskienė, meno vadovas Giedrius Svilainis) muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ premjera Trakų pilies kieme tapo bene svarbiausiu Karaimų metams skirtu renginiu. Grandiozinis sumanymas pasiteisino su kaupu. Nors spektaklio tema susijusi su Vytauto laikų istorija, jis užgauna itin aktualias stygas – sąžiningumo, garbės, orumo, ištikimybės kategorijas, šiandien jau gerokai devalvuojamas, karo ir meilės antitezę, o epizodas apie Krymą nusispalvina ir dar kitokiom asociacijom. Tai vienas labiausiai jaudinančių ir įspūdingiausių mano matytų renginių, nors, žinoma, visiško idealo nebūna ir negali būti, tad yra ir keli abejonę keliantys dalykai, bet apie juos vėliau.








„Kai kasdienybė man tapo iššūkiu, ėmiausi ritualų – taip gimė fortepijoninių miniatiūrų ambient EP „Simpler: Part I“, - teigia kompozitorius Darius Žičkus, kviesdamas netriukšmingos muzikos pagalba susikoncentruoti į paprastus dalykus šiandienos kompleksiškoje būtyje.
Operų vakaro Kristupo festivalyje įspūdžiai
Liepos–rugsėjo mėnesiais vilniečius džiuginantis Kristupo festivalis A. Mickevičiaus bibliotekos kieme siūlo labai įvairią programą, kurios pamatyti visos, žinoma, neįmanoma. Tačiau negaliu nepasidalyti įspūdžiu, kurį sukėlė rugpjūčio 9-osios vakarą vykęs renginys „Open air opera“, pažėręs ir premjerų, ir talentingų jaunų vardų, ir netikėtumų, ir įvairių pamąstymų.








Keletas įspūdžių iš Klaipėdos festivalio
Rugpjūčio 1–7 dienomis Klaipėdos elinge vyko jau antras Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) organizuojamas Klaipėdos festivalis, pakeitęs 1998–2020 m. rengtą „Muzikinį rugpjūtį pajūryje“. Festivalis pradėtas rugpjūčio 1-ąją įvykusia Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pasauline premjera (renginys skirtas Klaipėdos miesto 770 metų jubiliejui), o rugpjūčio 5 ir 6 dienomis Klaipėdos elinge publika mėgavosi festivalio vizitine kortele – Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“, rodyta paskutinį kartą. Šis pastatymas, apie kurį ne kartą rašyta ir šio laikraščio puslapiuose, šiemet sulaukė itin daug gerbėjų iš įvairių šalių – Latvijos, Italijos, Vokietijos, Danijos, Belgijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Čekijos, Izraelio ir netgi Panamos, Kataro ir Taivano! Pasaulyje veikia daug Wagnerio operų gerbėjų klubų. Jų nariai entuziastingai keliauja po įvairias šalis, kolekcionuodami išskirtinių šio kompozitoriaus operų pastatymų įspūdžius. Juos labai sudomino KVMT „Skrajojantis olandas“, transliuotas „OperaVision“ platformoje, tad šiemet kai kurie nusprendė tai pamatyti gyvai.




XXVI tarptautiniame Thomo Manno festivalyje Nidoje apsilankius
Tarp gausybės vasaros kultūros renginių neabejotiną kokybės svorį išlaiko Thomo Manno festivalis Nidoje, kasmet liepos mėnesį kviečiantis į akademinės muzikos koncertus, intelektualų diskusijas, rytinius skaitymus, naktines filmų peržiūras, dailės parodas. Kaip žinome, Thomo Manno kultūros centro rengiamas festivalis neturi nieko bendra su poilsinio atostogų renginio formatu. 26-erių metų tradiciją skaičiuojantis savaitės trukmės intelektualų ir menininkų koncentratas yra tapęs vienu reikšmingiausių ir kokybiškiausių kultūros forumų, kurio gerai apmąstyta tematika, programos, svečių įžvalgos skamba drąsiai ir aktualiai. Humanistinių vertybių ir kultūros kaip atsvaros brutaliai jėgai svarbą visuomet pabrėžia festivalio globėjas, Neringos garbės pilietis, prezidentas Valdas Adamkus, kurio sveikinimo žodį pradžios koncerte, prezidentui šįkart negalėjus atvykti, perskaitė Neringos meras Darius Jasaitis, giminingas mintis išsakė Vokietijos ambasadorius Matthias Sonnas, apsilankęs beveik visuose renginiuose, Thomo Manno kultūros centro direktorė Lina Motuzienė.








Kaip ir kasmet rugpjūčio antroje pusėje į Kretingą sugrįžta jau tradiciniu tapęs, šiemet jau šeštasis Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis. Jo meno vadovas Rodrigo Calveyra sako, kad šio festivalio pagrindinė misija – pasaulyje garsinti itin vertingą istorinį instrumentą – seniausius Lietuvos vargonus (1680 m.), kuriais muzikuoti kviečiami geriausi pasaulio senosios muzikos ansambliai ir solistai. Tai bene vienintelis festivalis visoje Europoje, kur tokių garsių senosios muzikos atlikėjų publika gali klausytis nemokamuose koncertuose.
Rudenį sostinės melomanų laukia neeilinis įvykis. Spalio 20 d. vienas garsiausių šių laikų smuikininkų Gidonas Kremeris koncertuos Vilniuje su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Koncertas vyks Nacionalinėje filharmonijoje. Koncerto programoje – legendinio JAV kompozitoriaus Philipo Glasso dvigubo koncerto premjera Lietuvoje.