Liepos 31 – rugpjūčio 21 dienomis jau keturioliktą vasarą iš eilės Palangos miesto gyventojus ir svečius kvies muzikos festivalis „Pasaulio balsai“. Turiningomis koncertų programomis, iškiliais Lietuvos ir užsienio atlikėjais garsėjantis pajūrio kultūros reiškinys šiemet klausytojus suburs į devynis koncertus. Jau tradicija tapo ir tai, kad kasmet festivalis turi dedikaciją, kuri jungia kultūrinius, muzikinius, istorinius įvykius ir koncertines programas, pačius dalyvius. Itin prasminga, kad šiemet dedikacija ir tapo JUNGTYS, kurios festivalyje svarbios daugeliu aspektų. Apie jas plačiau kalbėjo festivalio meno vadovė Asta Krikščiūnaitė: „Meno ir kultūros gyvybingas judėjimas šiandien kaip niekada įgavo milžinišką prasmę – jų kuriama emocinė ir paguodžianti galia viršija įprastas bendravimo formas, suartina žmones, suteikia papildomo įkvėpimo ir atveria duris naujai gimstančioms istorijoms, jungtims. Todėl muzika, menas turi būti su mumis, jungti, telkti, teikti viltį ar net kalbėti už tuos, kurių jau nebėra kartu.“
Anykščiai Lietuvoje išsiskiria tuo, kad čia kiekvieną savaitgalį užsukę svečiai kaskart randa originalių, nekasdienių renginių, veiklų ar vietų gamtoje. Gyventojų dėmesys aplinkai – čia taip pat išskirtinis. Pasak anykštėnų, rūpintis gamta, skirti laiko menui juos įpareigoja pirmasis Lietuvos ekologas – poetas, vyskupas Antanas Baranauskas, sukūręs „Anykščių šilelį“.
Jeano-Marco Luisados koncerto įspūdžiai
Liepos 16 d., kai Lietuvoje lietaus gūsius keitė malonūs orai, Paliesiaus dvaro „Pasagos“ kamerinėje salėje prabangų visais atžvilgiais – kūrinių kokybės, jautrios, rafinuotos interpretacijos, atlikėjo asmenybės žavesio – rečitalį gausiai susirinkusiems beveik nuolatiniams klausytojams surengė Jeanas-Marcas Luisada. Ne kartą čia grojęs pianistas šiam pasirodymui parengė visai kitokią programą. Prie pasaulio fortepijoninės muzikos šedevrų interpretacijos jis prijungė įvairių laikotarpių kino filmų kadrus, rodomus ant didelio balto ekrano, ir apie tai pasakojo. Renginį maestro skyrė savo tėvams, dėl kurių meilės ir dėmesio jis pamėgo kiną ir sukaupė nemažą filmų archyvą. Prieš kiekvieno kūrinio atlikimą pianistas labai šiltai ir jautriai papasakojo jo pamėgtų filmų turinį, pasidalijo mintimis, kas juose įkvepia muzikos interpretacijai. Pianistui talkino pianistas ir dailininkas Viktoras Paukštelis, buvęs jo auklėtinis Paryžiuje, – vertė į lietuvių kalbą pagrindines mintis, o skambinant vartė natas, nors maestro grojo mintinai. Kai J.-M. Luisada koncertuoja Paliesiaus dvare, visada šalia jo matome ir šį talentingą atlikėją.
Kristupo vasaros festivalis prasideda vilniečių pamėgtu koncertų ciklu „Kristupo piknikai“. Tradiciškai jie vyks prie didžiojo Bernardinų sodo fontano, kur kiekvieną vakarą, nuo pirmadienio (liepos 11 d.) iki penktadienio (liepos 15 d.), liesis gamtos įkvėpta muzika, atliekama jaunų muzikos profesionalų.
Liepos 14 d. Lietuvos klausytojų lauks unikali proga susipažinti su 50 metų gyvuojančiu senosios muzikos ansambliu „Huelgas“ (Belgija). Viduramžių ir Renesanso epochų muzika skambės Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje, taip organiškai leisdama klausytojams patirti to laikmečio architektūros ir polifonijos dermę bei gelmes. Koncertas nemokamas.
Šeštadienį, liepos 9-ąją, Pradžios koncertu Nidoje atidarytas visą savaitę vyksiantis XXVI tarptautinis Thomo Manno festivalis, kurio programoje šiemet – netoli 30-ies renginių. Koncertus, parodas, filmų peržiūras bei intelektualų diskusijas šiemet jungia kaimynystės tema.
Liepos 8 d. Pažaislio muzikos festivalio publikai skirta dar viena iki šiol negirdėtų kūrinių programa – „Svečiai iš Lenkijos“. Prieš šešiolika metų Ščecino jaunųjų menininkų įkurtas styginių kamerinis orkestras „Baltic Neopolis Orchestra“ Kauno filharmonijoje pristatys savo šalies muzikinę kultūrą reprezentuojančius kūrinius kameriniam orkestrui ir solistams. Šis jaunatviškas kolektyvas neseniai pelnė „Fryderyk“ apdovanojimą geriausio kamerinės muzikos albumo kategorijoje.
Teatralizuotos Stanisƚawo Moniuszko „Namų dainos“ skambėjo „Arbatvakaryje“
Birželio 22-osios vakarą Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus svetainėje išvydome nuotaikingą muzikinį spektaklį, kupiną intrigos, jaukumo, malonaus bendravimo, šiltos arbatos ir šviežių skanėstų. Teatras „Arbatvakariai“ klausytojus nukėlė į XIX a. viduryje–XX a. pradžioje Vilniuje lietuvių rengtų slaptų susibūrimų laiką bei nuotaiką. Tokiuose muzikos vakaruose skambėdavo lietuviškos dainos, lietuviškas žodis, būdavo šokami tautiniai šokiai, vykdavo bendravimas bei užsimegzdavo naujos pažintys. Smagu, kad ir šio vakaro metu viskas vyko panašiai. Renginio pradžioje namo-muziejaus direktorė Jolanta Paškevičienė pasidžiaugė, kad į muzikinius vakarus susirenka vis daugiau nuolatinės publikos, – tai buvo jaučiama ir dabar sėdint tarp klausytojų: svetainė dūzgė nuo kalbų, buvo girdimos panašios frazės, kaip „jūsų veidas atrodo matytas, turbūt jau buvome čia susitikę“.








Vilniaus festivalio baigiamajame koncerte – smuikininkė Maria Dueñas ir dirigentas Charles’is Dutoit
Vos paskelbus Vilniaus festivalio programą, tarp išvardytų pripažintų puikių muzikantų didžiausią susidomėjimą ir muzikantišką jaudulį kėlė du vardai – Thomas Hampsonas ir Charles’is Dutoit. Tačiau abiejų menininkų koncertai buvo suplanuoti festivalio pabaigoje, tad teko ilgokai jų palaukti. Emocijas kaitinęs laukimas ir lūkesčiai galiausiai buvo viršyti su kaupu. Abu koncertai suteikė didžiulę dozę teigiamų emocijų ir produktyvių minčių apie muzikos kūrinį bei jo atlikimą, arba interpretaciją.







