Birželio 5 d. Sapiegų rūmuose Vilniuje vyko tradiciniai kasmetiniai Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) organizuojami Geriausių muzikologijos darbų konkurso apdovanojimai, kurių metu buvo paskelbti ir apdovanoti ryškiausių 2024 m. muzikologijos darbų autoriai, laureatams įteiktos Vytauto Landsbergio, Onos Narbutienės ir Lietuvos kompozitorių sąjungos premijos. Renginyje skambėjo sveikinimo žodžiai, kolegos skaitė specialiai šiai progai sukurtas laudacijas laureatams, renginį vedė LKS Muzikologų sekcijos pirmininkė Rima Povilionienė.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras su giliu liūdesiu praneša, kad eidamas 74-uosius mirė lietuvių operos baritonas Arvydas Markauskas, LNOBT scenoje dainavęs nuo 1979 iki 2015 metų.
Ar galima suderinti kūrybinį darbą, bendradarbiavimą su muziejumi ir vakarinius pasivaikščiojimus prie jūros? Taip – jei nuspręsite vystyti savo projektus Lietuvos nacionalinio muziejaus rezidencijų erdvėje „Kūrybatorija“, įsikūrusioje Jono Šliūpo muziejuje, vos už 200 metrų nuo kopų ir Baltijos jūros (Vytauto g. 23A, Palangoje). Ši specializuota rezidencijų erdvė sukurta būtent tiems, kurie ieško ne tik stalo darbui, bet ir įkvėpimo už lango.
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. birželio 1 dieną, eidamas devyniasdešimt antruosius gyvenimo metus, mirė žymus vertėjas, kalbininkas Alfonsas Tekorius.
Baigiantis pavasariui vizualaus meno bendruomenė trečiąkart susibūrė į šventinę Meno kritikos apdovanojimų ceremoniją. Gegužės 29 d. Vilniuje buvo įvertintos geriausios praėjusių metų meno kritikos iniciatyvos – jų autorėms ir autoriams įteiktos piniginės premijos bei menininkės Mortos Jonynaitės sukurtos juostos. Taip pat įteikta MO muziejaus įsteigta Jaunos kritikos stipendija bei pirmą kartą įteikti neformalios vizualaus meno kritikos mokyklos „Krituliai“ baigimo diplomai.
Sostinės viešosios erdvės pelno ne tik miestiečių pripažinimą – jų kokybę ir architektūrinę vertę aukštai įvertino ir profesionalų bendruomenė. 2025 m. Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose viešųjų erdvių kategorijoje nominuoti du Vilniaus vystymo kompanijos projektuotojų komandos sukurti projektai: Tauro kalno pėsčiųjų viadukas ir Liuteronų sodas. Šie projektai įgyvendinti 2024 m. ir jais jau noriai ir aktyviai naudojasi vilniečiai.
Aplinkos ministerija kartu su Kultūros ministerija paskelbė projektų, pretenduojančių į šių metų aukščiausius valstybinius architektūros įvertinimus Lietuvoje, sąrašą. Iš 125 pateiktų paraiškų komisija atrinko 35 projektus, kurie varžysis devyniose kategorijose dėl Nacionalinių architektūros apdovanojimų. Be to, vienam projektui bus skirtas Didysis prizas, teikiamas geriausiam per pastaruosius dvejus metus realizuotam architektūros darbui. Jis bus renkamas iš visų kategorijų nugalėtojų.
Vieno ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų Kęstučio Zapkaus dovana Nacionaliniam M.K. Čiurlionio dailės muziejui ypač simboliška – ji įteikiama švenčiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų. Anot menininko, šią mintį sustiprino neseniai lankytas M.K. Čiurlionio 150-mečio minėjimo vakaras Kolumbijos universitete, kuriame išgirdo, jog kompozitorius Olivier Messiaenas domėjosi Čiurlioniu. Būtent šis kontekstas įkvėpė Zapkų padovanoti muziejui savo kūrinį „Quartet on Turangalila“ (2020), skirtą Messiaeno simfonijai.