Skelbiami Nacionalinių architektūros apdovanojimų nominantai

Aplinkos ministerija kartu su Kultūros ministerija paskelbė projektų, pretenduojančių į šių metų aukščiausius valstybinius architektūros įvertinimus Lietuvoje, sąrašą. Iš 125 pateiktų paraiškų komisija atrinko 35 projektus, kurie varžysis devyniose kategorijose dėl Nacionalinių architektūros apdovanojimų. Be to, vienam projektui bus skirtas Didysis prizas, teikiamas geriausiam per pastaruosius dvejus metus realizuotam architektūros darbui. Jis bus renkamas iš visų kategorijų nugalėtojų.

„Džiaugiamės, kad architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai Lietuvoje sukuria išskirtinės kokybės pastatų, jų kompleksų, viešųjų erdvių, urbanistinio vystymo koncepcijų, randa veiksnius kultūros paveldo atgaivinimo būdus“, – sako komisijos pirmininkas, architektas, VILNIUS TECH docentas Liutauras Nekrošius.

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai atspindi aktualias aplinkos tendencijas šalyje. Kai kuriose kategorijose matyti itin didelė konkurencija – gyvenamosios architektūros kategorijoje konkursui buvo pateiktas net 41 projektas.

„Tuo pačiu, kai kuriose srityse norėtųsi aktyvesnio dalyvavimo – pavyzdžiui, tvarių inovacijų kategorijoje šiemet turime vos 5 kandidatus. Tai rodo, jog tvarumo tematika vis dar laukia proveržio architektūros praktikoje“, – pastebi L. Nekrošius.

Aplinkos ministras Povilas Poderskis pabrėžia, kad Nacionaliniai architektūros apdovanojimai – tai daugiau nei pripažinimas: „Nacionaliniai architektūros apdovanojimai – tai ne tik profesinis įvertinimas, bet ir svarbus žvilgsnis į tai, kaip architektūra formuoja mūsų kasdienę aplinką. Šiais apdovanojimais siekiame atkreipti dėmesį į geriausius praktinius pavyzdžius ir paskatinti platesnį visuomenės dialogą apie architektūros reikšmę šalies kultūrai ir ateičiai.“

Savo ruožtu kultūros ministras Šarūnas Birutis atkreipia dėmesį į tai, kad architektūra – svarbi žmogaus aplinkos formavimo dalis. „Tai rodo architektūros kultūrinę svarbą – ji saugo istorijos ženklus ir kuria dabarties tapatybę. Nacionaliniai architektūros apdovanojimai leidžia išryškinti darbus, kurie išsiskiria ne tik profesine meistryste, bet ir kultūriniu jautrumu bei atsakomybe aplinkai, kurioje gyvename.“

Konkursui pateiktas paraiškas vertino specialiai šiems apdovanojimams suburta komisija, kurios narius delegavo pagrindinės architektūros organizacijos – Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga – bei aukštosios mokyklos: Vilniaus dailės akademija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas. 2025 metų komisijos nariai: Liutauras Nekrošius, Tomas Lapė, Saulius Motieka, Irena Kliobavičiūtė, Saulius Misevičius, Dovilė Ivanauskienė, Marius Pranas Šaliamoras, Aušra Mlinkauskienė, Daiva Gasiūnienė.

„Svarbu, kad architektūros vystymas būtų grindžiamas ne tik menine išraiška, bet ir mokslu, socialiniu atsakingumu, bendruomenių poreikiais. Džiugu, kad teorijos kategorijoje kaskart sulaukiame vis daugiau paraiškų – tai ženklas apie mūsų aplinką kuriančių profesijų brandą“, – teigia L. Nekrošius.

Kad būtų užtikrintas vertinimo objektyvumas, komisijos nariai visą mėnesį lankys į trumpąjį nominantų sąrašą patekusius projektus gyvai. Vertinimas remiasi Nacionalinių architektūros apdovanojimų nuostatuose numatytomis vertybėmis: architektūros kokybė, estetika, tvarumas, atvirumas, bendruomeniškumas, vietos pajautimas, inovatyvumas, taip pat Architektūros įstatyme įtvirtintais kriterijais.

„Ypač džiugina projektai, kurių iniciatoriai – patys architektai ar bendruomenės. Tokie atvejai rodo augantį pilietinį aktyvumą ir profesinę atsakomybę“, – komentuoja L. Nekrošius.

Nominantų sąrašas

Gyvenamosios architektūros kūrinys

• Daugiabutis gyvenamasis namas V. Putvinskio gatvėje, Kaune („G. Natkevičius ir partneriai“)
• Daugiabutis namas Baltajame skersgatvyje, Vilniuje („Sprik“)
• Gyvenamasis namas Gaižėnuose (Vytautas Baltus)
• Vila O  Trakų rajone („YCL studio“)
• Vila Pramonės gatvėje, Naujojoje Vilnioje („Case Studio for Architecture“)

Komercinės architektūros kūrinys

• Verslo centras „Artery“ Konstitucijos prospekte, Vilniuje („Archinova“ ir „Studio Libeskind“)
• Gamybos, sandėliavimo, administracinis pastatas Vismaliukų gatvėje, Vilniuje („Stupak architektų biuras“)
• Biurų pastatas „Sanitex“ Raudondvario plente, Kaune („G. Natkevičius ir partneriai“)

Konversija

• Galerija Kraštų kaime, Rokiškio rajone („bagdonaite studio“)
• KTU „M-Lab“ Studentų gatvėje, Kaune („G. Janulytės-Bernotienės studija“)
• Mokykla „Herojus“, Kaune („G. Natkevičius ir partneriai“)
• Pietinio Kiemas Gardino gatvėje, Šiauliuose („AFTER PARTY architecture“ ir „Siena“)
• ISM universitetas (Vilniaus centrinis paštas) Gedimino prospekte, Vilniuje („A2SM architektai“ ir „Senojo miesto architektai“)

Kultūrinės ir socialinės architektūros kūrinys

• Mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala“ Karaliaus Mindaugo prospekte, Kaune („SMAR Architecture Studio“ ir „G. Natkevičius ir partneriai“)
• Muziejus „Stasys Museum“ Respublikos gatvėje, Panevėžyje („IMPLMNT architects“)
• Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas Rodūnios kelyje, Vilniuje („Vilniaus architektūros studija“)

Kultūros paveldo objekto atnaujinimas

• Istorinės sodybos rekonstrukcija į kūrybiškumo centrą „Pragiedruliai“ Ukmergės gatvėje, Panevėžyje („PUPA/Life Over Space“)
• Kauno rotušės rekonstrukcija ir miesto muziejaus ekspozicija Rotušės aikštėje, Kaune („Processoffice“)
• Pilininko namo rekonstrukcija ir pritaikymas muziejinei veiklai Arsenalo gatvėje, Vilniuje („Aplan“ ir „Processoffice“)
• Sapiegų rūmų kapitalinio remonto projektas, L. Sapiegos gatvėje, Vilniuje („Projektavimo ir restauravimo institutas“)
• „Sinodas“ Pylimo gatvėje, Vilniuje („Senamiesčio projektai“)

Tvarios inovacijos architektūroje

• Keliaujančios architektūros dirbtuvės („Architektūros fondas“)
• „Minijos 181” Minijos gatvėje, Klaipėdoje („NERBAU“)
• Namas Žvėryne, Vilniuje („INBLUM architects“)
• Senovinių automobilių ekspozicija Klaipėdoje („Studio ALTITUDES“)
• Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras  („Studio GA“, MAMA architects“, Inžinerinė mintis”)

Urbanistikos kūrinys

• Kauno krantinių atgimimas („VILNIUS TECH Urbanistikos katedra“)
• Plungės istorinės dalies urbanistinė vizija („PUPA/Life Over Space“)
• „Vilkpėdė 2080“ („DO ARCHITECTS“)

Už architektūros teoriją ir sklaidą

• „Architektūra kaip galvosūkis“ (Audrius Ambrasas ir leidykla „LAPAS“)
• „Betono architektūros apsaugos gairės“ (Aušra Černauskienė )
• „Jonas Mulokas: architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje“ (autorių kolektyvas,  „KTU“, leidykla „LAPAS“)

Viešoji erdvė

• Liuteronų sodas Vilniaus evangelikų senųjų kapinių teritorijoje („Vilniaus vystymo kompanija“)
• Skaistakalnio parko  Panevėžyje atgimimas („PUPA /Life Over Space“)
• Tauro kalno pėsčiųjų viadukas („Vilniaus vystymo kompanija“)

Apdovanojimų ceremonija – birželio 30 dieną

Iškilminga Nacionalinių architektūros apdovanojimų ceremonija vyks birželio 30 d., Tarptautinės architektų dienos išvakarėse, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Renginį tiesiogiai transliuos LRT Plius.

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai (NAA) – tai kas dvejus metus teikiami valstybiniai apdovanojimai, kuriuos organizuoja Aplinkos ir Kultūros ministerijos. Šių apdovanojimų tikslas – skatinti aukštos kokybės architektūrą, darnų teritorijų planavimą ir visuomenės sąmoningumą apie aplinkos formavimo svarbą.

Daugiau informacijos – www.naapdovanojimai.lt