Apdovanoti ryškiausių 2024 m. muzikologijos darbų autoriai
Birželio 5 d. Sapiegų rūmuose Vilniuje vyko tradiciniai kasmetiniai Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) organizuojami Geriausių muzikologijos darbų konkurso apdovanojimai, kurių metu buvo paskelbti ir apdovanoti ryškiausių 2024 m. muzikologijos darbų autoriai, laureatams įteiktos Vytauto Landsbergio, Onos Narbutienės ir Lietuvos kompozitorių sąjungos premijos. Renginyje skambėjo sveikinimo žodžiai, kolegos skaitė specialiai šiai progai sukurtas laudacijas laureatams, renginį vedė LKS Muzikologų sekcijos pirmininkė Rima Povilionienė.
„Pradiniame sąraše šiemet turėjome net 25 pozicijas: nuo solidžių mokslinių monografijų iki grožinių biografinių apybraižų ir net komiksų! Skaitėme, gilinomės, diskutavome – galima sakyti, porai mėnesių buvome įkūrę slaptą muzikologinių knygų skaitymo draugiją, kurios atmosferą ir intensyvumą linkėčiau patirti kiekvienam kolegai“ – iškilmėje kalbėjo vertinimo komisijos pirmininkė, muzikologė Eglė Gudžinskaitė.
Onos Narbutienės premija skirta a.a. Rūtai Žarskienei už skambią folklorinės ir istorinės atminties refleksiją knygoje „Pučiamųjų instrumentų ansambliai ir orkestrai tradicinėje Lietuvos kultūroje“. Po netikėtos autorės mirties šią knygą užbaigė ir leidybai parengė jos kolegė bei bendražygė Austė Nakienė, kuri renginyje ir priėmė laureatės diplomą. „Monumentali, dvidešimt mokslinės veiklos metų apvainikavusi iškilios etnomuzikologės, ilgametės Lietuvių tautosakos archyvo vadovės dr. Rūtos Žarskienės (1964–2023) monografija pirmą kartą įvairiapusiškai atskleidžia varinių pučiamųjų instrumentų ansamblių ir orkestrų istorinę raidą ir vaidmenį tradicinėje Lietuvos kultūroje nuo ankstyviausių šaltinių iki šių dienų. Svariausia, išsamiausia yra antroji monografijos dalis, skirta Žemaitijai: nuo 2004 m. ekspedicijose fiksuojant nuo seno tęsiamas muzikavimo tradicijas ir jų kaitą, autorei pavyko atrasti ir ištirti daug naujų reikšmingų triūbavimo aspektų, puoselėjant liaudiškąjį pamaldumą“ – laudacijoje sakė etnomuzikologė Gaila Kirdienė.
Vytauto Landsbergio premija skirta Juditai Žukienei, Gabrieliui Simui Sapiegai ir Eglei Šeduikytei-Korienei už sklandžią ištakų ir įtakų santaką Lietuvos muzikos ir teatro akademijos išleistoje monografijoje „Valstybinė muzikos mokykla Kaune (1920–1933)“. „Ši knyga turėtų gulėti ant kiekvieno muzikologo darbo stalo, nes tai mūsų visų – atlikėjų, kompozitorių, muzikos pedagogų – pradžių pradžia, pažymėta Lietuvos valstybingumo ženklu“ – laureatams skirtoje laudacijoje sakė muzikologė Danutė Petrauskaitė. Beje, už šios knygos dizainą ir maketą grafikos menininkas Vilmantas Žumbys buvo apdovanotas šių metų Knygų mugėje vykusiuose Knygos meno konkurso apdovanojimuose, Mokslinių knygų ir vadovėlių grupėje.
Lietuvos kompozitorių sąjungos premija įteikta Gintui Kraptavičiui už atvirą ir žaismingą eksperimentinės lietuvių muzikos epochos dokumentavimą knygoje „Žaidimai, arba Lietuvos eksperimentinės muzikos fragmentai“. Muzikologė Rūta Gaidamavičiūtė iškilmėje atkreipė dėmesį, kad ši premija skiriama tuo pačiu ir „už drąsą žaisti gyvenime ir kūryboje, už atvirumą ir nepagražintą autoportretą, už užfiksuotus praėjusio laiko pėdsakus, už ansambliškumą (pristatant ne tik autoriaus, bet ir kitų tuo metu veikusių kūrybinius nuotykius), galiausiai – už pirminių šaltinių išsaugojimą ir taiklumą jais operuojant“.
Apie konkursą:
Tradiciškai kasmetiniu tapusį Geriausių muzikologijos darbų konkursą prieš pora dešimtmečių (2004) inicijavo Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija. Konkurso metu svarstomi per praėjusius kalendorinius metus viešai paskelbti Lietuvos muzikologijos darbai (knygos, CD rinkiniai, televizijos ar radijo laidų ciklai ir kt.), muzikologinė lituanika. Konkurso tikslai – skatinti Lietuvos muzikologinę mintį, jos sklaidą viešumoje, sudaryti sąlygas visuomenei plačiau susipažinti su Lietuvos muzikologų darbais. Muzikologijos darbus apdovanojimams gali teikti LKS Muzikologų sekcija, LKS bendruomenės nariai, autoriai, visuomenė. Už geriausius muzikologijos darbus (teorinės ir taikomosios muzikologijos darbus, tarpdalykinius bei muzikos interpretacijos tyrinėjimus, muzikos istoriką, lietuvių muzikinės kultūros tyrinėjimus ir populiarinimą, muzikos kritiką ir žurnalistiką) autoriams skiriamos trys premijos. 2007 m. premijoms suteikti iškilių Lietuvos muzikologų bendruomenės autoritetų Onos Narbutienės (1930–2007) ir Vytauto Landsbergio vardai, nuo 2015 m. teikiamos ir Lietuvos kompozitorių sąjungos premijos. Premijų steigėjai – Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Vytauto Landsbergio fondas, LKS veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Konkursui pateiktus darbus vertina dešimties ekspertų komisija, sudaryta iš kompetentingų Lietuvos muzikologų, kompozitorių, atlikėjų, kitų sričių menininkų ir mokslininkų. Vertinant darbus, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: darbų originalumą, reikšmę, tarptautiškumą, tarpdalykiškumą, inovatyvumą, aktualumą, sklaidos rezonansą.
Šiais metais pateiktus muzikologijos darbus vertino ir kovo–gegužės mėn. darbavosi dešimties ekspertų komisija – tai muzikologės Eglė Gudžinskaitė (pirmininkė), Rūta Gaidamavičiūtė ir Živilė Tamaševičienė, etnomuzikologė ir dainininkė Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė, etnomuzikologas Eirimas Velička, kompozitoriai Andrius Maslekovas ir Martinš Vilumš, kultūrologas Jurijus Dobriakovas bei pianistai Marta Finkelštein ir Daumantas Kirilauskas.
