Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad šiandien, gegužės 20 dieną, mirė geologas, rašytojas Vytautas Narbutas.
2025 metų Higashikawa fotografijos apdovanojimas paskirtas Arturui Valiaugai. Šiųmečio prizo komisija nusprendė apdovanojimą teikti Lietuvos autoriui. Iš daugiau nei trisdešimties fotografų, rekomenduotų festivalio kuratorei Lietuvos fotografijos specialistų, aštuonių Japonijos fotografijos ekspertų komisija apdovanojimui išrinko fotografą Arturą Valiaugą. Sprendimą nulėmė autoriaus projektai, nagrinėjantys identitetą ir tapatybės problematiką. 2013 metais „Kultūros meniu“ išleista autoriaus A. Valiaugos knyga „Apie ilgesio žemę“ minima kaip pagrindinis apdovanojimą lėmęs argumentas.
2024-aisiais įsteigtas Baltijos šiuolaikinės operos tinklas (Baltic Contemporary Opera Network, BCON) pirmuosius gyvavimo metus skyrė pažintiniams susitikimams: keturis kartus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje susibūrė šiuolaikiniu muzikos teatru besidomintys kūrėjai, prodiuseriai, meno kritikai ir analitikai. Susipažinus su kiekvienos šalies šiuolaikinės operos lauku, užmezgus ryšius, tinklo veikloje žengiama toliau: 2025–2027 m. planuojama surengti kūrybinių rezidencijų ciklą, kur tikimasi suburti tarptautines kūrėjų komandas, atrasti ir išgryninti būsimų kūrinių idėjas, o antrąjį projekto etapą užbaigti naujų šiuolaikinio muzikos teatro darbų premjeromis.
Vienoje iš „VVJ meno galerijos“ esamų erdvių kovo mėnesį pradėjo veikti atvira kūrybos studija „Balta drobė“. Tai eksperimentinė erdvė, kurioje 2025 metų pavasario ir rudens sezonais vienas po kito kurs penki menininkai ir menininkės (pirma projekto dalis vyks kovą–birželį, o antra – rugsėjį–gruodį). Menininkai, kurie atvers publikai savo darbo procesą, projekto metu pristatys savo darbo specifiką, atvirumą bandymams, kūrybines temas, galimybę drąsiai bandyti ir kurti stebint kitiems.
Gegužės 17 ir 27 dienomis, šeštadieniais, 14 val. kviečiame apsilankyti Arkos galerijoje ir sudalyvauti Lino Liandzbergio vedamose ekskursijose po savo personalinę tapybos parodą „(Ne)pažintinis“.
Lietuvos muziejai per pastaruosius dešimtmečius išgyveno reikšmingus pokyčius. Iš istorinės atminties saugyklų jie virto gyvomis, visuomenei atviromis erdvėmis, kurios reaguoja į šiandienos iššūkius ir aktualijas.
Praėjusią savaitę uostamiestyje vykęs Tarptautinis Klaipėdos violončelės festivalis įrodė, kad klasikinė muzika ir, kaip pasakytų šios muzikos mylėtojai, „rimtosios scenos“ pasididžiavimas – violončelė – gali tapti visa įtraukiančiu reiškiniu, kuriame susitinka ne tik melomanai, bet ir kitų meno sričių mylėtojai bei kūrėjai.
Savaitgalį netradicines spektakliui „Senjorų avilio“ erdves Vilniuje užvaldė išskirtinis meno projektas – postmodernistinė intraOpera „Ėriukėlis stiklo ragais“, kuri pakvietė pakeliauti menamu žmogaus kūnu. Šis reginys sutelkė gausų kūrėjų būrį, šalia kurių lygiaverčiais kūrėjais tapo negalią turintys žmonės.








Gegužės 13 d. Kompozitorių namuose buvo paskelbti Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių rinkimų nugalėtojai. Muzikos kūrėjams išdalintos šešios premijos ir klausytojų simpatijų prizas. Skelbiant laureatus, vienos kompozitorės pavardė nuskambėjo net tris kartus!