Paroda atidaroma birželio 7 d., penktadienį, 14 val. Ignalinos krašto muziejuje (Ateities g. 43, Ignalina).
Atidaryme (birželio 7 d. 14val.) dalyvaus autorius, Visagino socialinės globos namų gyventojai ir visi, tie, kurie neabejingi menui ir socialinėms realijoms.
„Mes – Jūsų visuomenės nariai“ – tokiu pavadinimu ignalinietis menininkas, Visagino socialinės globos namų užimtumo specialistas J. Grunda pristato žmonių su proto ir psichikos negalia portretų parodą. Šie žmonės gyvena Visagino socialinės globos namuose.
Ekspozicijoje pristatomi 25 menininko J. Grundos kūriniai ir keletas Visagino socialinės globos namų gyventojo Konstantino Poltorackio darbų.
Parodos organizatorius – Visagino socialinės globos namai.
Paroda veiks iki birželio 15 dienos.
Birželio 14–15 d., minint Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse ekspozicijų ir parodų lankymas nemokamas.
Maloniai kviečiame apsilankyti!
Programa:
Birželio 14 d.
10–18 val. – Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus ekspozicijų (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ (Žirmūnų g. 1N) lankymas
Parodų „Lietuvos kariuomenė tragiško likimo fotografo akimis“ (Konferencijų salė, Aukų g. 2A) ir „Veržli, ambicinga ir pozityvi 100-mečio Lietuva!“ (Konferencijų salė, Žirmūnų g. 1F) apžiūrėjimas
Lankytojams bus atvira Tuskulėnų rimties parke esanti koplyčia-kolumbariumas (Žirmūnų g. 1F)
Įėjimas nemokamas
Birželio 15 d.
10–18 val. – Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus ekspozicijų (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ (Žirmūnų g. 1N) lankymas
Parodos „Lietuvos kariuomenė tragiško likimo fotografo akimis“ (Konferencijų salė, Aukų g. 2A) apžiūrėjimas
Įėjimas nemokamas
https://www.facebook.com/events/2194654550569965/
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas
Žirmūnų g. 1F, LT-09239 Vilnius
Tel. (8 5) 275 1223
www.genocid.lt
Birželio 7 d., penktadienį, nuo 10 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) vyks traptautinė mokslinė konferencija „Antano ir Jono Juškų kultūrinio palikimo retrospektyva: nauji požiūriai ir tyrimai“.
Konferencijos dalyvius sveikins Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas, Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, Seimo narys Robertas Šarknickas.
Konferencijos organizatoriai: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas.
Antanas (1819 m. birželio 16 d. Daujotuose, Raseinių r. – 1880 m. lapkričio 1 d. Kazanėje) ir Jonas (1815 m. birželio 8 d. Žarėnuose, Telšių r. – 1886 m. gegužės 11 d. Kazanėje) Juškos labiau žinomi kaip XIX a. antrosios pusės lietuvių tautosakos rinkėjai ir leidėjai. Tačiau ne mažiau svarbūs ir kitose srityse Juškų nuveikti darbai. Pasak kalbininko prof. Algirdo Sabaliausko, „kai mes kalbame apie brolius Juškas, jų nuopelnus, kartais net ir sunku pasakyti, kur baigiasi vieno darbas, o kur prasideda kito. Lietuvių kultūrai šie du nepaprasti broliai tai turbūt tas pats, kas vokiečiams broliai Grimai, latviams broliai Kaudzyčiai.“ Juškos buvo susipažinę su svarbiausia naujausiąja savo gyvenamojo meto lietuvių literatūra, ypač ta, kuri siejosi su Lietuvos istorija, lietuvių kalba, tautosaka ir etnografija.
Kunigas Antanas Juška lietuvių kalbos tyrimo baruose nuėjo kalbininko praktiko keliu – rinko žodynui medžiagą. Į lietuvių filologijos istoriją jis įėjo kaip vienas žymiausių XIX a. leksikografų ir nepralenkiamas liaudies dainų rinkėjas. Liaudies šnekamosios kalbos panaudojimas žodynui, jo gausi nauja medžiaga turėjo didžiulės reikšmės ne tik bendriesiems lietuvių kalbos tyrinėjimams, bet ir praktiniam kalbos darbui – visos tautos bendrinei kalbai kurti ir ugdyti.
Jonas Juška, turėjęs geresnį filologinį pasiruošimą, pasirinko tyrinėtojo teoretiko kelią. Jis – ne tik žodynų redaktorius, bet pirmasis profesionalus filologas, rašomosios lietuvių kalbos kūrėjas ir garsiosios Augusto Šleicherio gramatikos (1857 m.) recenzentas, buvo gerai susipažinęs su lietuvių tarmių ypatumais ir gana išsamiai juos aprašė.
Broliai Juškos galutinių savo darbo vaisių nesulaukė. Priešingai, amžinos klajonės, nesibaigiantys rūpesčiai dėl savo darbų ateities sutrumpino jų gyvenimą. Antanas prieš pat mirtį džiaugėsi išvydęs pirmąjį dainų tomą (1880 m.), o pirmieji jo garsiojo žodyno (1897 m.) puslapiai dienos šviesą išvydo jau po abiejų brolių mirties.
Konferencijoje, skirtoje brolių Juškų – Antano 200-osioms, Jono 204-osioms – gimimo metinėms, pranešimus skaitys filologai, istorikai, tautosakininkai, kultūrologai. Juškų veikla bus įvertinta nauju požiūriu, jų darbai aptariami, remiantis šiuolaikiniais analizės principais.
Renginys bus transliuojamos tiesiogiai internetu ir Seimo „YouTube“ paskyroje.
Daugiau informacijos ir registracija:
Seimo kanceliarijos patarėja Danguolė Stonytė
Tel.: (8 5) 239 6561, mob. 8 620 75 071, el. p. [email protected]
10-oji, jubiliejinė meno mugė „ArtVilnius‘19” šeštadienio vakarą tradiciškai svečius pakvietė į uždarymo renginį Šiuolaikinio meno centre. Renginio metu buvo paskelbta, kam atiteko žiūrovų simpatijų prizai.
Jau antrus metus iš eilės žiūrovai savo simpatijas atiduoda Vilniaus dailės akademijos galerijoms. Po praėjusių metu „ARgenTum“ sėkmės, šiais metais „Volfas Engelman“ nominacija „Žiūrovų rinktinė galerija“ atiteko VDA parodų salėms „Titanikas“, kurios pristatė jaunuosius menininkus Bon, Gailę Cijūnaitytę Nidą Kaniušą, Laurą Sabaliauskaitę ir Matą Sergijų Šatūną. „Titaniko“ pristatyta jaunoji menininkė Laura Sabaliauskaitė šiais metais „ArtVilnius‘19“ komisijos buvo išrinkta geriausia jaunąją mugės menininke.
Nominacija „Žiūrovų rinktinis menininkas“ atiteko Dusetų dailės galeriją atstovavusiam Remigijui Kriukui. Tai jau antrasis kartas, kuomet žiūrovai šį menininką išrenka geriausiu. „ArtVilnius‘17” menininkų duetas Remigijus Kriukas ir Indrė Stulgaitė-Kriukienė tapo „Žiūrovų rinktiniais menininkais“ ir „Volfas Engelman“ premijos laureatais.
„VDA parodų salės „Titanikas“ yra būsimų Lietuvos meno žvaigždžių kalvė. Jų pristatomi jaunieji menininkai jau ne kartą buvo komisijos išrinkti geriausiais: 2013 metais Jonas Aničas, o 2015 metais Petras Lincevičius paskelbti geriausias jaunaisiais menininkais, šiais metais Laura Sabaliauskaitė. Džiaugiamės, kad ir Dusetų galerija ir jos menininkai jau ne pirmą kartą yra pastebimi mugės lankytojų. Dusetų pavyzdys rodo, kad Lietuvoje profesionalus dailės gyvenimas vyksta ne tik didžiuosiuose, bet ir regionuose”, – šių metų žiūrovų pasirinkimą komentavo „ArtVilnius‘19” vadovė Diana Stomienė.
Šiemet geriausiomis „ArtVilnius‘19“ galerijomis tapo: „Bubenberg“ (Prancūzija), „Galerie Eric Mouchet“ (Prancūzija), „Galerie Thomas Bernard | Cortex Athletico“ (Prancūzija), „Kogo“ (Estija), „Māksla XO“ (Latvija), „The Rooster Gallery“ (Lietuva) ir „Titanikas. VDA parodų salės“ (Lietuva). Geriausiu „ArtVilnius‘19“ menininku pirmą kartą paskelbtas duetas – prancūzai Émilie Brout ir Maxime Marion, kuriuos pristato Prancūzijos galerija „22,48 m²“. Geriausia „ArtVilnius‘19“ skulptūra/instaliacija paskelbtas #FocusFrance dalyvės Elsa Philippe darbas. Meno mugės mecenatas advokatų kontora „Cobalt“, kaip ir kasmet, geriausią „ArtVilnius‘19“ jaunąjį menininką (iki 35 m.) apdovanojo 2000 eurų premija. Apdovanojimas atiteko Laurai Sabaliauskaitei, kurią pristato „Titanikas. VDA parodų salės“.
Nugalėtojus išrinko vertinimo komisija: komisijos pirmininkas, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, menotyrininkė dr. Raminta Jurėnaitė, „Lewben Group“ ir „Lewben Art Foundation“ valdybų pirmininkas Vilius Kavaliauskas, MO muziejaus kuratorė Ugnė Paberžytė ir Estijos šiuolaikinio meno plėtros centro, KAI meno centro ir šiuolaikinio meno bienalės „Tallinn Photomonth” projektų vadovė Kadri Laas.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba; Globoja Vilniaus miesto savivaldybė
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, edukacinių programų ciklas parodoje „Atminties popierius“ kviečia iš naujo atrasti gerai pažįstamą materiją. Popierius parodoje tampa vedliu į istoriją, atmintį ir bendruomeniškumą.
Birželio mėnesio edukacinė programa įvairi: nuo origamio iki mankštos. Popieriaus gamybos dirbtuvėse laukiame mėgstančių ramiai ir giliai pasinerti į kūrybą. O nuolat skubančius kviečiame smagiai praleisti pietų pertrauką – pamatyti, sužinoti, bendrauti ir kartu užkąsti.
KIAURAI POPIERIŲ! Ekskursija ir origamis parodoje
Parodoje susipažinsite su legendiniu Kauno popieriaus fabriku, gaminusiu lietuvišką produkciją kone 70 metų: nuo prieškario paso, sovietmečio mokyklinių sąsiuvinių iki laikinųjų pinigų „vagnorkių“. Buvusių fabriko darbuotojų pasakojimai atskleidžia gyvenimo sovietmečiu subtilybes. Parodoje masinės produkcijos gaminiai, žmonių asmeninės istorijos ir meno kūriniai jungiasi popieriuje ir kviečia kitaip pažvelgti į istoriją ir atmintį.
Sužinosite, kaip atsirado pats popierius, išbandysite popieriaus lankstymo meną – origamį. Išlankstysime žmogų, kurio istorija šioje parodoje ir yra svarbiausia.
Trukmė: 45 min.
Registracija tel. 8 645 03 248.
ATMINTIES MENIU. Mankšta ir priešpiečiai parodoje
Birželio trečiadieniais: 5, 12, 19, 26 d.; 12.00–13.00 val.
Nelengva vasarą likti mieste ir dirbti. Todėl muziejus siūlo vasarišką pietų pertrauką galerijoje. Mes pasitrauksime į pavėsį, paskui – dar toliau: į industrinę Kauno praeitį ir į garsųjį J. Janonio popieriaus fabriką. Parodoje „Atminties popierius“ sužinosite, kaip pietaudavo janoniečiai, koks buvo šio fabriko bendruomenės laisvalaikis, pramogos, tarpusavio santykiai ir vertybės.
Išmoksime „gamybinės mankštos“ pratimų – privalomos visuotinės mankštos pertraukėlės greitai tapo mėgstama fabriko tradicija.
Bendrausime ir vaišinsimės savo atsineštais priešpiečiais. Taip pat visada galima užsisakyti puikius dienos pietus galerijoje įsikūrusioje kavinėje „Kultūra“.
Į edukacinę programą būtina registruotis. Registruotis gali grupės ir pavieniai lankytojai. Tinka visoms amžiaus grupėms, ypač laukiami darbo kolektyvai.
Galima susitarti dėl jūsų kolektyvui patogesnio programos laiko tel. 8 645 03 248 arba el. paštu [email protected].
POPIERIAUS GAMYBOS DIRBTUVĖS
Birželio 6 d. ir 27 d.; 18.00–19.30 val.
Kviečiame eksperimentuoti – kūrybiškai perdirbti istorinį J. Janonio popieriaus fabriko rašomąjį popierių. Ištirpdytas vandenyje, jis taps mase, iš kurios dirbtuvių dalyviai savo rankomis pasems ir suformuos naują, asmeninį popieriaus lakštą. Nuo laiko gelstelėjusio fabrikinio popieriaus perdirbimas į naują individualų kūrinį – lyg savita atminties alchemija. Istorinės tiesos čia įgauna kitokį, suasmenintą pavidalą. Dirbtuvių metu ne tik iš senų prisiminimų kursime naujas istorijas, bet ir pasakosime paties popieriaus istoriją: atsiradimą, įvairovę ir įtaką mūsų gyvenimui.
Popieriaus gamyba gali pamokyti ir bendruomeniškumo: atskiri celiuliozės plaušeliai šiame procese neišvengiamai sukimba ir sudaro tvirtą darinį.
Trukmė – 1,5 val.
Didesnėms nei 7 žmonių grupėms, jei netinka siūlomas dirbtuvių laikas, kreiptis tel. 8 645 03 248 arba el. paštu [email protected].
ATMINTIES ORIGAMIS – POPIERIAUS LANKSTYMO DIRBTUVĖS
Birželio 11 d. 17.00–18.30 val.
Dirbtuvių vadovas Mindaugas Česnavičius popierių lanksto jau dvylika metų. Parodoje „Atminties popierius“ eksponuojamas originalus jo lankstinys – žmogus. Mindaugui padedant galėsite pasigaminti lygiai tokius pat popierinius žmogeliukus. Meistras atskleis origamio subtilybes – sužinosite, kaip lankstant naudoti vandenį.
Kartu išbandysime origamio stebuklą: paprasčiausias popieriaus lapas virs 3D objektu, o šlakelis vandens įkvėps gyvybę popieriniam žmogui.
Sužinosite šio japoniško meno atsiradimo legendas ir istoriją. Origamis – puiki mankšta kruopštumui, tikslumui, protui ir atminčiai.
Būtina registracija tel. 8 645 03248 arba el. paštu [email protected]. Prašome nurodyti dalyvių amžių ir skaičių.
Didesnėms nei 7 žmonių grupėms, jei netinka siūlomas dirbtuvių laikas, kreiptis: 8 645 03248 arba el. paštu [email protected]
Vienas didžiausių Italijoje Neapolio tarptautinis teatro festivalis birželio 8 d. pradės nuo režisieriaus Eimunto Nekrošiaus atminimo pagerbimo. Festivalį atidarys vienas paskutiniųjų režisieriaus spektaklių „Cinkas“, sukurtas Jaunimo teatre pagal Svetlanos Aleksijevič kūrybą. Svarbiu festivalio pradžios akcentu taps ir parodos „Eimunto Nekrošiaus meno fortas“ atidarymas.
Gegužės 23 d. (ketvirtadienį) Vilniaus dailės akademijos Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje ,,Židinys“ (Dominikonų g. 15, Vilnius) įvyko 9-asis ARS VIA meno ir kolekcinių vertybių aukcionas.
Gegužės 22–24 d. Lietuvoje viešėjo Kinijos filmų grupės korporacijos atstovai. Tai organizacija atsakinga už tarptautines koprodukcijas su Kinijos Liaudies Respublika. Pagrindinis svečių vizito tikslas – susipažinti su Lietuvos kino paslaugų infrastruktūra, veikiančia mokesčių lengvata kino gamybai, koprodukcijos sąlygomis ir galimybėmis. Vertintos galimybės pasirašyti dvišalę sutartį dėl bendradarbiavimo kino srityje.