7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kronika

Kristupas Antanaitis

Lietuvių autorių muzika ir poezija Čikagoje

Spalio 3–10 dienomis JAV, Čikagoje skambėjo lietuvių autorių muzika ir poezija. Čia lankėsi kamerinis ansamblis „Vilniaus arsenalas“ (fleitininkė Laima Šulskutė, altininkas Rolandas Romoslauskas, pianistas Sergejus Okruško), kontrabosininkas Oliveris Ramonas, perkusininkas Saulius Auglys, aktorius Andrius Bialobžeskis bei kūrinio „Apie žvėris ir žmones. Muzikėčios pagal Kristijoną Donelaitį“ autorius kompozitorius Antanas Kučinskas. „Muzikėčios“ buvo atliktos Lietuvių Dailės muziejuje – galerijoje „Siela“ Lemonte, Čikagoje. Į 6-ojo muziejaus sezono atidarymo proga surengtą koncertą susirinkusi pilnutėlė salė emocingai reagavo ir labai šiltai priėmė šiuolaikiškai interpretuojamas K. Donelaičio pasakėčias – melodeklamacija perteikiamas Andriaus Bialobžeskio, palydimas šmaikščios, charakteringos, anot paprastų klausytojų „avangardiškos“ A. Kučinsko muzikos.

„Muzikėčių“ atlikimo akimirka. Asmeninio archyvo nuotr.
„Muzikėčių“ atlikimo akimirka. Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvos atlikėjai Čikagoje. Organizatorių nuotr.
Lietuvos atlikėjai Čikagoje. Organizatorių nuotr.
AV17 inf.

Grupinė Lietuvos skulptorių paroda „Infuzija” meno ir muzikos festivalyje „Zemlika“ (Latvija)

Spalio 18 – 20 d. galerija (AV17)  meno ir muzikos festivalyje „Zemlika“ pristato grupinę Lietuvos skulptorių parodą „Infuzija”.
Jau devintus metus skaičiuojantis Durbės mieste, Latvijoje vykstantis festivalis „Zemlika” pristato platų muzikos, vizualiųjų menų bei teatro atlikėjų spektrą. Festivalis kasmet suburia įvairius šiuolaikinius atlikėjus, menininkus ir muzikantus iš viso pasaulio bei pasižymi kruopščiai atrinkta meno ir muzikos programa. Pastarojoje galima atrasti tiek tradicines folkloro, tiek šiuolaikiškas praktikas tyrinėjančių autorių pasirodymų. Į festivalio programą taip pat įtrauktos meno ir muzikos dirbtuvės, seminarai, atviros paskaitos, filmų programos bei teatro pasirodymai. Meno programoje pristatomi žymiausi Latvijos menininkai, kurie reprezentuoja šalį svarbiausiuose šiuolaikinio meno renginiuose pasaulyje: Kaspars Podnieks, Liepaja New Media School, Ieva Saulite & Co, Atis Jakobsons ir kt.


Galerija (AV17) festivalyje „Zemlika” dalyvaus jau trečiąjį kartą. Šiais metais jungtinėje parodoje susitinka: Nerijus Erminas, Jonas Aničas, Marija Šnipaitė, Rafal Piesliak, Tauras Kensminas, Algis Kasparavičius, Rimantas Milkintas ir Marius Skudžinskas. Grupinė šių autorių skulptūros, objektų bei instaliacijų paroda „Infuzija“ pristato skirtingų technikų ir koncepcijų darbus, siekiant supažindinti festivalio dalyvius ir žiūrovus su Lietuvos skulptūrinio objekto formų įvairove. Pristatomi autoriai yra skirtingų kartų, keli jų –Tauras Kensminas ar Jonas Aničas – neseniai baigę Vilniaus dailės akademiją, o Rimantas Milkintas, Nerijus ir Andrius Erminai, Algis Kasparavičius bei kiti – Lietuvos meno scenoje įsitvirtinę, gerai žinomi menininkai. Autorių kūrybą vienija konceptualumas ir nuolatinės naujų išraiškos formų skulptūros mene paieškos. Pristatomi menininkų kūriniai apima platų temų lauką: nuo socialinio, politinio šiandienos konteksto iki subjektyvių, tarpžmogiškų, egzistencinių temų bei grynai formalių aspektų, susijusių su skulptūros kūrinio formos ir tūrių konstravimo problemomis. Tad ši paroda kviečia lankytojus ne tik estetiškai patirti kūrinius, bet ir padiskutuoti apie šiuolaikinės Lietuvos skulptūros tendencijas ir skulptūrinio objekto galimybių įvairovę.


(AV17) galerija, įkurta 2011 metais, yra viena iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių galerijų, pristatanti išskirtinai šiuolaikinio objekto, skulptūros ir instaliacijos meną. Galerija bendradarbiauja su gerai žinomais konceptualiosios skulptūros kūrėjais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, taip pat nemažą dėmesį skiria perspektyvių jaunų menininkų kūrybiniams ieškojimams pristatyti. Neapsiribodama parodomis ekspozicinėse erdvėse, (AV17) galerija yra atvira naujoms bendradarbiavimo galimybėms bei ieško kūrybiškų būdų ir netradicinių lokacijų pristatyti šiuolaikinį meną. Ne tik galerijoje, bet ir už jos ribų, vystoma edukacinė veikla apima neformalius susitikimus su menininkais, kūrybines dirbtuves, paskaitas ir kitus renginius skirtus šiuolaikinio meno pristatymui plačiajai visuomenei.

 

Nerijus Erminas, Perlai. 2014 m.
Nerijus Erminas, Perlai. 2014 m.
Rengėjų inf.

Baltijos šalių menininkai siekia 11-ojo Jaunojo tapytojo prizo

Šiemet jau 11-ąjį kartą bus išrinktas konkurso Jaunojo tapytojo prizas (Young Painter Prize, YPP) laimėtojas. Organizatoriai sulaukė 72 konkurso kriterijus atitinkančių paraiškų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos tapytojų. Lapkričio 8-ąją Vilniuje, VDA parodų salėje „Titanikas“, bus atidaryta 20 finalininkų paroda ir paskelbtas geriausias šių metų jaunasis tapytojas.

Pasak konkurso organizatorių, Jaunojo tapytojo prizas jau vienuolika metų yra jaunosios Baltijos šalių menininkų kartos tapybos metraštininkas ir platforma būti pastebėtiems jauniesiems talentams iš Lietuvos, Latvijos ar Estijos.

Jaunojo tapytojo prizo organizatorės, menotyrininkės Julijos Dailidėnaitės, teigimu, kiekvieni jos „kalendoriniai“ metai prasideda ir baigiasi šiuo projektu.

„Šiandien sunku patikėti, kad jau perkopėme dešimtmetį. Atsigręžus atgal ir susumavus visus konkurso metu įvykusius atradimus, pasiekimus ir įvykius, įžvelgiu šio projekto vertę. Matau didelę prasmę ir toliau plėtoti bei plėsti šio projekto ribas. Jaunojo tapytojo prizas tapo atspirties tašku daugeliui jaunųjų tapytojų, tarp kurių pirmųjų metų laimėtojas Andrius Zakarauskas, Zane Tuča iš Latvijos, Aleksejus Gordinas iš Estijos, Jolanta Kyzikaitė, Jonas Jurcikas, Rosanda Sorakaitė, Linas Jusonis, Adomas Danusevičius ir kiti. Jie sėkmingai kuria iki šiol“, – sako J. Dailidėnaitė.

Pasak projekto iniciatoriaus, tapytojo Vilmanto Marcinkevičiaus, pats maloniausias momentas yra suvokti, kad kūryba yra realesnė už amžino variklio idėją.

„Kūryba – nesibaigianti. Tai labai ryžtingai parodo jaunoji menininkų karta. Jaunieji Baltijos šalių kūrėjai tapybos priemonėmis žengia įvairiausiais keliais, tačiau matome, kad atsigręžiama į figūratyvą, žmogaus būsenas ir išgyvenimus, žmogų supančią aplinką ir situacijas, animacijos ir  kompiuterinių žaidimų atėjimą į tapybą, koduojamos meno istorijos pavyzdžių citatos. Tai labai pozityvūs ženklai tapybos ateičiai“, – pabrėžia V. Marcinkevičius.

Šiais metais geriausiam tapytojui atiteks beveik 5 000 Eur vertės prizas, kurį sudaro dviejų mėnesių rezidencija SomoS meno centre Berlyne, piniginis prizas bei galimybė surengti personalinę parodą sostinės „Pamėnkalnio“ galerijoje. Vienas svarbiausių akcentų – konkurso nugalėtojo kūrinys papildys Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinės dailės galerijos tapybos fondus, kuriuose jau yra saugomi ir visų dešimties ankstesnių Jaunojo tapytojo prizo laimėtojų darbai.

Tęsiant itin sėkmingą pernykštę patirtį, papildomus prizus įsteigė projekto Jaunojo tapytojo prizas draugai – kūrybinė agentūra „Autoriai“ ir šiuolaikinio meno galerija „The Rooster“. Kūrybinė agentūra „Autoriai“, glaudžiai bendradarbiaujanti su Baltijos jūros regiono menininkais, skirs „Special Mention“ piniginį prizą. Jo laimėtoją rinks specialiai suformuota tarpdisciplininė žiuri. O galerija „The Rooster“, dirbanti išskirtinai su pradedančiaisias ir jaunaisiais kūrėjais, vienam iš projekto finalininkų skirs paskatinamąją premiją „The Rooster Open“.

Šių metų projekto vertinimo komisijoje – vienų svarbiausių Lietuvoje meno fondų „Lewben Art Foundation“ ir Lietuvos išeivijos dailės fondų įkūrėjas ir valdytojas, Jungtinės Karalystės TATE muziejaus komiteto, atsakingo už meno kūrinių įsigijimą iš Rusijos ir Rytų Europos (REEAC), narys Vilius Kavaliauskas; viena ryškiausių Estijos tapytojų, hiperrealistė Maarit Murka; Lietuvos dailės muziejaus direktorius, buvęs Vilniaus dailės akademijos prorektorius bei buvęs Lietuvos kultūros ministras Arūnas Gelūnas; vizualaus meno kūrėjas, kuratorius, rezidencijų centro SomoS Berlyne steigėjas ir vadovas Paulus Fugers bei meno kritikė ir kuratorė iš Latvijos Šelda Pukite.

Vienas svarbiausių projekto Jaunojo tapytojo prizas tikslų – sudaryti galimybę visuomenei susipažinti su jaunųjų menininkų kūryba, o tikslinei auditorijai Lietuvoje ir užsienyje – meno kolekcininkams, meno vadybininkams ir kuratoriams – atrasti naujus talentus Baltijos šalyse. Šio tikslo siekdami, kaip ir kiekvienais metais, projekto organizatoriai suburia tarptautinę vertinimo komisiją, kurią sudaro įvairių sričių meno profesionalai: galerininkai, kolekcininkai, menotyrininkai, menininkai ir kuratoriai.

Projekto Jaunojo tapytojo prizas mecenatai: Mindaugas Raila, Nicolas Ortiz, Dali van Rooij Rakutyte, „Lewben Art Foundation“ bei „Bajorunas / Sarnoff Foundation“.

 

LDS inf.

Iškilminga LDS Auksinių ženkliukų įteikimo šventė: dėmesys tekstilei, grafikai bei tapybai

Spalio 15 dieną, antradienį, 17:30 Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) vyks iškilminga Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Auksinių ženkliukų įteikimo šventė. Tai bene reikšmingiausias LDS renginys, kasmet rengiamas sąjungos įkūrimo proga. Šiemet Sąjungai – jau 84 metai.


LDS Tarybos sprendimu nutarta LDS Auksinių ženkliukų apdovanojimus skirti tekstilininkei Almyrai Weigel (Bartkevičiūtei), grafikei Irmai Balakauskaitei ir tapytojui Romualdui Balinskui. Auksinius ženkliukus teiks LDS pirmininkė Edita Utarienė. Laureatus renginyje pristatys menotyrininkė dr. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, LDS Vilniaus grafikų skyriaus pirmininkas Kazimieras Paškauskas, tapytoja Arūnė Tornau.


Renginio metu išvysite kūrybinį bendrą Kauno šokio teatro „Aura“ ir tekstilininkės Almyros Weigel (Bartkevičiūtės) pasirodymą „Sotus“. Po to kviesime svečius apžiūrėti šiemet Auksiniais ženkliukais apdovanotųjų kūrybos parodą LDS būstinėje (Vokiečių g. 4, Vilnius).


LDS auksinis ženkliukas Nr. 61 bus įteiktas tekstilininkei Almyrai Weigel (Bartkevičiūtei) už individualų požiūrį į medžiagą, eksperimentinę kūrėjos dvasią ir lietuviškos tekstilės meno sklaidą užsienyje. Tekstilininkė nuolat išbando naujas technikas, eksperimentuoja jomis, ieškodama tinkamiausių būdų savo meninei saviraiškai. Vokietijoje gyvenanti dailininkė inicijuoja projektus, puoselėjančius Lietuvos, Vokietijos ir kitų šalių menininkų ryšius. Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė vertina, jog „menininkės Almyros Weigel erdviniai objektai, sukurti derinant tradicines ir netradicines medžiagas, griauna nusistovėjusius meninius bei kultūrinius stereotipus, kviečia diskusijai, svarstymui apie pakitusį šiuolaikinį pasaulį, kūrybos sampratą, iššūkius, kylančius šiandienos kasdienybėje.“


LDS auksinis ženkliukas Nr. 62 atiteks grafikei Irmai Balakauskaitei už autentišką, atmosferišką estetiką, egzistencinį turinį ir menų sinergiją. Menininkės kūryba pagrįsta eksperimentavimu skirtingomis meninėmis formomis ir medžiagomis. Ji kuria tapybą, grafiką, skulptūrą, objektus. Dailėtyrininkė Rita Mikučionytė pastebi: „Menininkė drąsiai peržengia įprastas atskirų meno šakų ribas, kaskart išbandydama ir saviškai įveikdama pasirinktų ar gautų medžiagų pasipriešinimą“. Kūrėja atsisako ir tradicinių priemonių – tapo glaistais ir klijais, peiliu formuodama drobės paviršių, grafikos kūriniams taip pat naudoja įvairias neįprastas medžiagas ir įrankius. Jos kūrybos temos: asmeninis egzistencinis būvis, dvasinės-emocinės būsenos, tarpasmeniniai santykiai, ryšys su aplinka.


LDS auksinis ženkliukas Nr. 63 atiteko tapytojui Romualui Balinskui už inovatyvius plastinės kalbos ieškojimus bei talpių ir universalių temų plėtojimą. Menotyrininkas Vidas Poškus autorių pavadino „cikliškuoju“ tapytoju – R. Balinskas tapo ciklais. Jo tapyba pasižymi stilistine ir temine įvairove. Kūrybos kelio pradžioje mėgtos simboliškos, siurrealistiškos vienafigūrės kompozicijos. R. Balinskui kūryboje svarbus santykis tarp žmonių – vyro ir moters, vaiko ir tėvų, senjorų ir jaunimo, dvasios ir kūno ir t. t. Menininkas tvirtina: „Man tapyba labiau ritualas, svarbu, kaip tas ritualas atliekamas, kokia jo intencija ir tikslas. Kai tik pajuntu, kad jau vergauju, konstruodamas kažką, kas ne mano, stengiuosi iš tų spąstų ištrūkti. [...] Žinau tik tiek, kad mano paveiksluose niekada nebus vietos prievartai, smurtui, gašlumui, pataikavimui, apsimestiniam pasaulio gelbėjimui, melui, pompastikai […]. Bus graudulio ir juoko, išgalvotų personažų, gal klounados, paradoksų, „neišvaizdaus“ tapymo ir to, ko dar nežinau, bet norėsiu, kad būtų.“


Kauno šokio teatras „Aura“ – pirmasis šiuolaikinio šokio teatras Lietuvoje, tęsiantis ir vystantis Lietuvos šiuolaikinio šokio tradicijas. Teatras dažnai kuria bendrus projektus su muzikantais, dailininkais, fotografais, kitais šiuolaikinio meno kūrėjais. Vieną jų išvysite LDS Auksinių ženkliukų įteikimo šventėje.


Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS) yra savanoriška kūrybinė organizacija, vienijanti profesionalius dailininkus ir dailėtyrininkus. LDS skatina ir propaguoja sąjungos narių kūrybą, gina jų autorines teises, savarankiškai ir kartu su valstybinėmis institucijomis, kūrybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis rengia ir dalyvauja ruošiant profesionalaus dailės meno projektus, kūrybines programas. Šiuo metu Lietuvos dailininkų sąjunga vienija 1464 narius.
Šiemetinių Auksinių ženkliukų laureatų kūrybos paroda LDS būstinėje (Vokiečių g. 4, Vilnius) veiks iki lapkričio 15 dienos.
 

 

Rengėjų inf.

„Burning Man“ dvasia dvelkiantis renginys

Apie susibūrimą „Burning Man“ yra girdėję daugelis, tačiau kas yra „Decompression“ ir kuo gi jis susijęs su garsiuoju renginiu dykumoje?


Dalyvavimą „Burning Man“ daugelis apibūdina, kaip neeilinę patirtį – tai tam tikra kultūra bei gyvenimo būdas, kurie palieka ilgalaikį įspaudą. „Decompression“ - renginys, kurio metu trumpam atkuriama kūrėjų festivalio dvasia ir šie sugrįžę iš Nevados dykumos su ryškiomis patirtimis gali dar kartą pasinerti į kelias dienas, pilnas įsitraukimo, atsidavimo, dalinimosi, muzikos, meno, dirbtuvių bei įspūdingų dekoracijų. Taip pat, tai ir galimybė, tiems kurie nebuvo  „Burning Man“ patirti jo kultūrą, „išgyventi“ 10 principų, kuriais vadovaujantis buriasi ši bendruomenė (dar vadinama burners).
Tokio tipo oficialūs Burning Man renginiai vyksta visame pasaulyje, skirtingose šalyse bei skirtingu metu. Lietuvos „Decompression“ renginys su ugningu pavadinimu „Reflections of Fireflies“ vyks jau po kelių savaičių, spalio 19-20 d.


„Burning Man“ bendruomenė Lietuvoje
Į įspūdingą laikiną miestą, kurį kasmet Juodojo Akmens Dykumoje įkuria dešimtys tūkstančių „Burning Man“ bendruomenės narių atkeliauja ir nemažai Lietuvių. Daugelis čia važiuoja nebe pirmą kartą vedami noro patirti stiprių emocijų pliūpsnį, pasinerti į bendruomeniškas veiklas, dovanoti, bet nesitikėti atlygio, bei pajusti, kad esi priimamas toks, koks esi.


Šią vasarą, po oficialia „Burning Man“ vėliavą buvo surengtas ir pirmasis „Baltic Burn” susibūrimas. Jis gerokai išsiplėtė už Lietuvos ribų ir pritraukė žmonių iš 18-kos valstybių. Renginyje, kaip ir per patį „Burning Man“ vadovautasi tais pačiais 10 principų. Čia necirkuliavo pinigai ir nevyko jokia prekyba, o kiekvienas šio įvykio dalyvis tapo ir jo kūrėju: kažkas vedė užsiėmimus, kažkas darbavosi kaip savanoris prižiūrint degančias skulptūras, kažkas rūpinosi muzika, o kažkas tiesiog pamainomis budėjo prie vartų ar virtuvės laužo. Vienas svarbiausių ir esminių renginio elementų – dalyvių įsitraukimas, sukuriantis ypatingą, bendruomenišką, atvirą ir žmogiško ryšio nestokojančią erdvę. Erdvę, kuri buvo „švari” ne tik nuo reklamos, bet ir šiukšlių, mat dar vienas iš renginio principų ragina „nepalikti pėdsako” – tai yra, po savęs nepalikti jokių atliekų ar įrodymo, kad čia būta žmogaus.

„Lithuania Decompression: Reflections of Fireflies“
Spalio 19-20 d. vyksiantis renginys nėra eilinis vakarėlis – kiekvienas dalyvis taip pat ir renginio bendrakūrėjas. Už renginio neslypi jokia renginių organizavimo įmonė, atvirkščiai – savanoriškai jį kuria visa bendruomenė. Tarp jau numatytų veiklų – žiedų gamyba, refleksologijos pradžiamokslis, žvakių ir vaško figūrų formavimo dirbtuvės, kakavos ceremonija, Dj ir muzikos scena bei pokalbiai apie „Burning Man“ patirtis. Be įsitraukimo į jau numatytus pristatymus, dirbtuves ir pasirodymus, renginio dalyviai skatinami pagalvoti apie savo prisidėjimą, savo pomėgių bei atradimų pasidalinimą su kitais.


Renginio vieta yra netoli Vilniaus, tačiau iki paskutinės minutės bus laikoma paslaptyje – tai jau tapo tradicija. Bilietai prekyboje tik iki spalio 7 d.
Daugiau informacijos apie renginį: http://decompression.degantiszmogus.lt/

 

LKC inf.

Lietuva – Liuksemburgo „CinEast“ kino festivalio šalis viešnia

Spalio 3–20 d. Liuksemburge vykstančio Centrinės ir Rytų Europos kinui skirto festivalio „CinEast“ dėmesio centre – Lietuva. Specialioje šalį pristatančioje programoje bus parodyti septyni, įvairių žanrų lietuvių filmai, autoriai susitiks su žiūrovais, Lietuvos pristatymą lydės paroda ir muzikos atlikėjų pasirodymas.

Kadras iš filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“
Kadras iš filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“

Mirė garsi dainininkė Gražina Apanavičiūtė

Eidama 80-uosius, mirė buvusi lietuvių operos primadona Gražina Apanavičiūtė.

 

Dainininkė gimė 1940 m. balandžio 5 d. Kybartuose. 1969 m. baigė LTSR konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), dėstytojos Aleksandros Staškevičiūtės klasę. 1986-1991 m. pati dėstė šioje Lietuvos muzikų rengimo kalvėje.

Gražina Apanavičiūtė (Elizabetė) operoje „Don Karlas“. LNOBT archyvo nuotr.
Gražina Apanavičiūtė (Elizabetė) operoje „Don Karlas“. LNOBT archyvo nuotr.
Gražina Apanavičiūtė. O .Pajėdaitės nuotr.
Gražina Apanavičiūtė. O .Pajėdaitės nuotr.
Gražina Apanavičiūtė (Valdovė). V. Barkausko operoje „Legenda apie meilę“. LNOBT archyvo nuotr.
Gražina Apanavičiūtė (Valdovė). V. Barkausko operoje „Legenda apie meilę“. LNOBT archyvo nuotr.
LKI inf.

Anykščiuose skambės legendinės Antano Baranausko eilės, išverstos į 12 kalbų

Spalio 3-6 dienomis Anykščiuose susirinks unikali tarptautinė bendruomenė, kurios bendrinė kalba yra lietuvių – į dešimtąjį kartą rengiamą Lietuvos literatūros vertėjų seminarą suvažiuos 25 profesionalai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Estijos, Sakartvelo, Bulgarijos, Čekijos.
Seminaras organizuojamas kas dvejus metus nuo 1999 m. Vertėjai rinkosi Nidoje, Birštone, Druskininkuose, Kėdainiuose, Dubingiuose, šiemet jų sulauks Antano Baranausko apdainuotieji Anykščiai (beje, nuolatinės seminaro dalyvės Carmen Caro Dugo išverstas „Anykščių šilelis“ 2017 m. išleistas Ispanijoje).


Seminaro metu vertėjai tradiciškai susipažįsta su naujausiais Lietuvos rašytojų kūriniais, susitinka su jų autoriais, klausosi specialistų parengtų paskaitų, dalyvauja dalykinėse diskusijose, dalijasi profesine patirtimi. Šiemet vertėjai gilinsis į ryškiausias pastarųjų dvejų metų šiuolaikinės Lietuvos autorių prozos, poezijos tendencijas, susipažins su naujausia lietuvių vaikų literatūra, kalbos norminimo problemomis. Taip pat vyks susitikimas su Lietuvos leidyklų atstovais, „Anykščių šilelio“ vertimo dirbtuvės. Paskaitas seminaro dalyviams skaitys literatūrologės Jūratė Čerškutė, Eglė Baliutavičiūtė, Virginija Cibarauskė, kalbininkė Loreta Vaicekauskienė, vertėjai susipažins su rašytojais Jurga Vile, Benu Bėrantu, Vytautu V. Landsbergiu.


Spalio 4 d. Anykščių menų inkubatoriuje rengiamas viešas trumposios prozos autorių Jurgos Tumasonytės ir Dainos Opolskaitės vakaras, kurį moderuos J. Čerškutė. Vertėjai tradiciškai susipažins su miestu, jo istorijomis ir legendomis.


Pasak seminarą organizuojančio Lietuvos kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės, ji Vertėjų seminarus asmeniškai skaičiuoja nuo 2002 metų: „Tuomet teko garbė organizuoti vieną iš pirmųjų seminarų Nidoje. Iki pat dešimtojo seminaro išliko tas pats šiltas bendrystės jausmas, nes Lietuvos literatūros vertėjai yra savotiška šeima, kuriuos vienija tas pats idėjinis noras prakalbinti Lietuvos rašytojų kūrinius sava kalba ir taip suteikti galimybę verčiamiems tekstams gyventi jau ne vieną, bet kelis gyvenimus. Lietuvos kultūros instituto organizuojami vertėjų seminarai yra labai reikalinga galimybė vertėjams iš įvairių šalių susitikti, sužinoti Lietuvos literatūros gyvenimo naujienas, galų gale – tiesiog pabendrauti lietuviškai.“


Lituanitas
Lietuvos literatūros vertėjas į vokiečių kalbą austras Corneliusas Hellis (jo vertimų sąraše – Undinės Radzevičiūtės, Giedros Radvilavičiūtės, Rimvydo Stankevičiaus, Renatos Šerelytės ir kitų autorių kūryba) prisimena ir 1999-ųjų – pirmąjį – vertėjų seminarą Nidoje: „Tada buvau labai susijaudinęs, nes nežinojau, kas manęs laukia, ir buvau Nidoje pirmą kartą. Prisimenu, kad mane labai džiugino, kad susirinkome iš tiek šalių ir galime laisvai vienas su kitu šnekėti lietuviškai, kad lietuvių kalba mūsų seminaruose tampa tarptautinė kalba. Visi mane suprato ir aš supratau visus. Tik kolegos iš Vokietijos negalėjau suprasti. Vėliau, kai buvome dviese, kalbėjome vokiškai, bet jo vis tiek beveik nesupratau – ar lietuviškai ar vokiškai, jis visada kalbėjo su stipriu saksonišku akcentu“.


Ne tik A. Baranausko poemą, bet ir Kristijono Donelaičio „Metus“ bei ne vieną būsimą Lietuvos literatūros klasiką ispanų skaitytojams pristačiusi Carmen Caro Dugo prisimena savo pirmąjį vertėjų seminarą 2011-aisiais: „Tuomet dar buvau mažai vertusi, bet man seminaras padarė įspūdį tuo, kad turėjau galimybę skirti tiek laiko mąstyti apie vertimo veiklą, apie savo asmeninius planus, kalbėti su kitais kolegomis... Paprastai man vertimo veikla yra laisvalaikio arba vasaros užsiėmimas, todėl kažkur pasitraukti, bendrauti su kitais vertėjais, su rašytojais, buvo labai naudinga“.


Kaip ir visi 2017-ųjų metų seminaro Dubingiuose dalyviai, Carmen niekada nepamirš nuotykio su įklimpusiu dumble autobusu, kurį pavyko išvaduoti tik bendromis vertėjų, poetų, dramaturgų, Lietuvos kultūros instituto darbuotojų ir iš gretimo kaimo atvairuoto traktoriaus pastangomis. Tame seminare C. Caro Dugo turėjo dar vieną dilemą: „Dubingiuose mes su Margarita Santos sprendėme „konfliktą“ prie ežero: abi buvome pradėjusios versti Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“ ir reikėjo priimti sprendimą, kas vers iki pabaigos... Draugiškai nusprendėme versti kartu ir šiuo metu tai darome sėkmingai.  Pirmą kartą turiu „porininkę-redaktorę“, kuri skaito mano vertimą, mes komentuojame vienos kitos tekstus, tai yra labai gera patirtis“, –  dalijosi C. Caro Dugo.
Vertėjas, baltistas Pietras Dinis prisimena dar sovietmečio pabaigoje „Lietuvos TSR rašytojų sąjungos“ rengtus vertėjų suvažiavimus, kai užsieniečiams buvo galima judėti tik 28 km. nuo sostinės ir su specialiu leidimu... Daugybės šiuolaikinių Lietuvos poetų ir prozininkų vertimus publikavęs P. Dinis yra įsitikinęs, kad reguliarūs literatūros vertėjų susitikimai Lietuvoje suformavo profesinę bendruomenę: „Tai yra savotiškas priklausymo jausmas, jį pavadinčiau „mūsų bendroji lituanitas“, –  teigė vertėjas.


Seminaro išvakarėse - apdovanojimai
Prieš išvykdami į Anykščius spalio 3 d. vertėjai paminės profesinę šventę Šv. Jeronimo premijos teikimo iškilmėse sostinėje, Kultūros ministerijoje. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos teikiama kasmetinė premija šiemet atiteks Nanai Devidzė už gausų, įvairų ir profesionalų lietuvių literatūros vertimo darbą, už dešimtmečius trunkantį jos populiarinimą Sakartvele, už nuopelnus plėtojant lietuvių ir kartvelų literatūrų, kultūrų ryšius. N. Devidzės dėka kartvelų kalba išleista Lietuvių poezijos antologija (2 tomai), Vaikų lietuvių poezijos ir folkloro antologija, Šiuolaikinės lietuvių prozos antologija, Jaunųjų lietuvių poetų kūrybos antologija, Romualdo Granausko apsakymų rinktinė „Jaučio aukojimas“, Bitės Vilimaitės, Jurgos Ivanauskaitės, Sauliaus Tomo Kondroto, Birutės Jonuškaitės, Renatos Šerelytės apsakymai, Antano Vienuolio „Kaukazo legendos“, Vlado Braziūno eilėraščių rinkinys „Dienos atsivertimas“, Herkaus Kunčiaus esė „Kaukazo belaisvis“.


Kas dvejus metus teikiamas Lietuvos kultūros instituto įsteigtas garbės raštas aktyviausiam lietuvių literatūros vertėjui į užsienio kalbas. Šiemet juo bus pagerbti vertėjas į lenkų kalbą Kamilis Pecela ir vertėjas į anglų kalbą Rimas Uzgiris. Per pastaruosius dvejus metus Lenkijoje išleistos net 6 K. Pecelos išverstos knygos: „Vilnius 1900-2016. Architektūros gidas“ (sudarytojos Marija Drėmaitė, Rūta Leitanaitė, Julija Reklaitė), „Kaunas 1918-2015. Architektūros gidas“ (sud. J. Reklaitė), Herkaus Kunčiaus „Lietuviškos apybraižos“, Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“, Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“, Giedrės Milerytės-Japertienės „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje, 1945-1990 m.“, taip pat – 2 periodikoje publikuoti Dalios Staponkutės ir Tomo Venclovos vertimai.


Antrasis Lietuvos kultūros instituto diplomas skiriamas vertėjui, poetui, redaktoriui Rimui Uzgiriui už 5 Lietuvos autorių poezijos vertimus ir gausybę prozos, poezijos, kritikos straipsnių vertimų leidiniui „The Vilnius Review“ į anglų kalbą. Per paskutiniuosius dvejus metus išleistos jo verstos Juditos Vaičiūnaitės, Aušros Kaziliūnaitės, Mariaus Buroko, Gintaro Grajausko ir Naujosios Baltijos poezijos autorių rinktinės.


Šiuo simboliniu apdovanojimu siekiama pagerbti vertėjus, kurie atlieka daugiausia kokybiškų vertimų, vaisingai bendradarbiauja su savo šalių leidėjais, kartu su Lietuvos kultūros institutu skaitytojams pristato grožinę ir humanitarinę Lietuvos literatūrą. Prieš ketverius metus Institutas garbės raštu apdovanojo slovėnų vertėją ir poetą Klemeną Piską, prieš dvejus – austrą C. Hellį.

 

  < PUSLAPIS IŠ 320  >>> Archyvas