Lietuvių autorių muzika ir poezija Čikagoje

Spalio 3–10 dienomis JAV, Čikagoje skambėjo lietuvių autorių muzika ir poezija. Čia lankėsi kamerinis ansamblis „Vilniaus arsenalas“ (fleitininkė Laima Šulskutė, altininkas Rolandas Romoslauskas, pianistas Sergejus Okruško), kontrabosininkas Oliveris Ramonas, perkusininkas Saulius Auglys, aktorius Andrius Bialobžeskis bei kūrinio „Apie žvėris ir žmones. Muzikėčios pagal Kristijoną Donelaitį“ autorius kompozitorius Antanas Kučinskas. „Muzikėčios“ buvo atliktos Lietuvių Dailės muziejuje – galerijoje „Siela“ Lemonte, Čikagoje. Į 6-ojo muziejaus sezono atidarymo proga surengtą koncertą susirinkusi pilnutėlė salė emocingai reagavo ir labai šiltai priėmė šiuolaikiškai interpretuojamas K. Donelaičio pasakėčias – melodeklamacija perteikiamas Andriaus Bialobžeskio, palydimas šmaikščios, charakteringos, anot paprastų klausytojų „avangardiškos“ A. Kučinsko muzikos. Šis teatrališkas kūrinys sukurtas 2014 m., minint K. Donelaičio 150-ąsias metines ir sėkmingai gyvuoja iki šiol, yra nuolat atliekamas įvairiuose koncertuose, festivaliuose. Tai ne taip dažnai atsitinka su naujais lietuvių kompozitorių kūriniais. Vien šiemet „Apie žvėris ir žmones. Muzikėčios pagal K. Donelaitį“ skambėjo Alytuje, Druskininkuose, Nidoje, Kaliningrade ir pastarąjį kartą – Čikagoje.

„Vilniaus arsenalo“ nariai spalio 6-tąją surengė savo ansamblio koncertą Čikagos „Market Parko“ Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Koncerte, pavadintame „Rudens divertismentu“, greta Wolfgango Amadeus Mozarto trio Es-dur (KV 407), Astoro Piazzollos „Tango siuitos“, „Oblivion“, „Angelo mirties“ ir žymiojo „Libertango“, buvo atlikti ansamblio inicijuoti Teisučio Makačino „Iš paraštės“ bei Antano Kučinsko „Vakaro muzika“. Henriko Radausko, Jono Strielkūno, Vytauto Mačernio, Henriko Nagio ir Alfonso Nyka-Niliūno eiles skaitė aktorius Andrius Bialobžeskis. Lietuvių autorių eilės, įterptos tarp kūrinių, abejingų nepaliko. Pakiliai nusiteikusi publika ovacijomis apdovanojo ir ansamblį, ir skaitovą.  

Žinia, JAV yra didžiausia ir svarbiausia lietuvių bendruomenė už Lietuvos ribų. Siekiant stiprinti išeivijos ir Lietuvos ryšį, tautinio tapatumo išlaikymą Lietuvos diasporoje, viena svarbiausių priemonių yra kultūra, lituanistinis ugdymas, sukuriantys pagrindą išeiviams jaustis tautos dalimi. Šiam tikslui įgyvendinti sukurta ir Lietuvos vyriausybės nuo 2012 m. vykdoma „Globalios Lietuvos“ programa, kurios finansinė parama leido surengti šias gastroles. Lietuvos kameriniai ansambliai ne taip dažnai lankosi už Europos ribų, tad tai buvo gera proga pristatyti Lietuvos muzikinį meną JAV klausytojams, o atlikėjams pademonstruoti savo profesionalumą.