7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LKI inf.

LKI inf.

Lietuviški bestseleriai pasiekia vis daugiau skaitytojų užsienyje

Šį pavasarį Lietuvos kultūros institutas sulaukė daugiau nei įprastai paraiškų išleisti Lietuvos autorių knygas užsienyje. Net 26-iems naujiems knygų vertimams ir 23-iems literatūros kūrinių ištraukų vertimams Institutas paskirstė beveik 75 tūkstančius eurų. Dar pusę tiek ketinama paskirstyti rudenį.
„Sakoma, kad žodžiais darbų nenudirbsi, bet būtent savo gimtosios kalbos žodžiais literatūros vertėjai padaro Lietuvos kultūrai tiesiog neįkainojamus darbus. Kiekvienas naujas mūsų autorių leidimas užsienyje yra pirmiausia vertėjų entuziazmo ir kantraus darbo rezultatas, todėl didžiuojamės galėdami ilgalaikėmis programos ir dėmesiu remti ir skatinti mūsų literatūros vertėjus“, – sako Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

LKI inf.

Atšaukiama ir Londono knygų mugė

Tarptautinių knygų mugių atšaukimų serija tęsiasi: Leipcigo knygų mugės pavyzdžiu trečiadienį pasekė ir tarptautinė Londono knygų mugė, kuri turėjo vykti kovo 10-12 dienomis. Šioje mugėje Lietuvos kultūros institutas planavo du Lietuvos renginius: savo kūrybą turėjo pristatyti knygų vaikams kūrėja Rasa Jančiauskaitė, Benas Bėrantas būtų pasidalijęs literatūros agento patirtimi. Lietuvos kultūros institutas kartu su Lietuvos leidėjų asociacija taip pat turėjo įrengti nacionalinį Lietuvos stendą, į mugę ketino vykti Lietuvos leidyklų atstovai.

LKI inf.

Šalčininkų, Daugpilio ir Valgos jaunimas leisis į alternatyvų Baltijos kelią

Spalio 23 dieną 16 val. Mo muziejuje Vilniuje prasideda tarptautinis projektas „EUNIC Baltictrip 2019“, kurio dalyviai –  24 jaunuoliai iš Šalčininkų, Daugpilio ir Valgos – leisis į bendrą savaitės trukmės kelionę, įsitrauks į specialistų vedamas edukacines ir kūrybines dirbtuves, diskusijas. Šalčininkuose jaunimas gilinsis į kultūros ir istorijos paveldo, Daugpilyje – pilietinio dalyvavimo, Valgoje – urbanistinio planavimo temas.
„Šią savaitę startuojantis projektas tarsi pratęsia Baltijos kelią ir driekiasi maršrutu, sujungiančiu Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasienio miestuose gyvenančius jaunuolius, – sako Lietuvos kultūros instituto Žinių ir komunikacijos projektų vadovė Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė. – Nuostabu, kad maršrutą per tris šalis nutiesti padėjo glaudi net 9 Baltijos šalyse veikiančių kultūros institutų partnerystė ir sėkmingas bendradarbiavimas su vietos institucijoms bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Lietuvoje esame ypač dėkingi profesionaliai „Heritas“ specialistų komandai ir Šalčininkų savivaldybei“.
Lenkijos instituto Lietuvoje direktorius ir EUNIC klasterio Lietuvoje vadovas Marcinas Łapczyńskis džiaugiasi pirmą kartą bendrai EUNIC klasterių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įgyvendinamu projektu. „Reikšminga, kad jis vykdomas ne sostinėse, o tokiuose daugiataučiuose ir daugiakultūriniuose miestuose kaip Šalčininkai, Daugpilis ir Valga. Čia gyvenantis jaunimas bus įtrauktas į kultūrines, socialines ir pilietines iniciatyvas, kviečiamas diskutuoti apie iššūkius ir problemas, su kuriais jauni žmonės susiduria ir kuriuos stengiasi įveikti, o taip pat kartu su ekspertais giliau pažvelgs į Europai svarbias paveldo, urbanistinio planavimo, aktyvaus įsitraukimo į viešąjį gyvenimą temas. Manome, kad lygiai taip pat svarbu, kad projekte dalyvaujantys jaunuoliai užmegs tarpusavio ryšius, sužinos daugiau apie naujus regionus“.
Susipažinę su kultūrinių palikimu Mo muziejaus parodoje „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“, jaunuoliai išvyks į Šalčininkus, kur dalyvaus unikalioje dviejų dienų kultūrinėje-edukacinėje programoje. Pasak programą sukūrusios „Heritas“ komandos vadovės Erikos Kielės, „projektui parengta programa yra skirta interaktyviai pažinčiai su Šalčininkų apylinkių kultūros paveldu – bus lankomasi įdomiausiuose paveldo objektuose – Paulavos Respublikoje, Jašiūnų dvare – ir juose atliekamos įvairios specialiai paruoštos praktinės užduotys. Dalyviams suteiksime progą pirmiausia patiems atrasti lankomas vietas ir suvokti kultūros paveldo daugiasluoksniškumą. Unikali programa leis projekto dalyviams susipažinti su Šalčininkų regiono specifika, suprasti vietos bendruomenių vaidmenį ir galimybes prisidėti prie paveldo išsaugojimo, skatins į paveldą žvelgti kūrybiškai, šiuolaikiškai ir atsakingai“.
Pirmąją užsiėmimų dieną projekto dalyviai susitiks su Šalčininkų savivaldybės atstovais, kurie pristatys šiame krašte puoselėjamą kultūros paveldą, lankysis Paulavos Respublikoje, kur jaunuolių laukia kūrybinės dirbtuvės „Kultūros paveldo asmenukės“, vėliau – Jašiūnų dvare leisis į interaktyvią autentiškų elementų, primenančių dvaro ryšius su Vilniaus universitetu ir Balinskių šeima, paiešką. Aktyvią dieną užbaigs dokumentinis Olgos Černovaitės filmas „Drugelio miestas“ ir diskusija apie skirtingų kultūrų gyvenimą vienoje šalyje. Penktadienį edukacinę programą Lietuvoje užtvirtins susitikimas su paveldo eksperte dr. Vilte Janušauskaite.
Iš Šalčininkų jaunuoliai pasuks į Daugpilį, vėliau – į Estijos pasienio miestą Valgą. Spalio 30 d. keliaujantis projektas finišuos Rygoje.
Projektą „EUNIC Baltictrip 2019“ įgyvendina Lietuvos kultūros institutas, Lenkijos institutas, Danijos kultūros institutas, Goethe institutas, Prancūzų institutas, Britų taryba, Balassi institutas, Estijos institutas, Latvijos institutas.
Projekto partneris Lietuvoje – Šalčininkų rajono savivaldybė.
Projektas finansuojamas EUNIC Global, Estijoje ir Latvijoje veikiančių Europos Komisijos atstovybių lėšomis.

Daugiau informacijos – Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė 8 640 32033, ruta.kaucikiene@lithuanianculture.lt

 

LKI inf.

Anykščiuose skambės legendinės Antano Baranausko eilės, išverstos į 12 kalbų

Spalio 3-6 dienomis Anykščiuose susirinks unikali tarptautinė bendruomenė, kurios bendrinė kalba yra lietuvių – į dešimtąjį kartą rengiamą Lietuvos literatūros vertėjų seminarą suvažiuos 25 profesionalai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Estijos, Sakartvelo, Bulgarijos, Čekijos.
Seminaras organizuojamas kas dvejus metus nuo 1999 m. Vertėjai rinkosi Nidoje, Birštone, Druskininkuose, Kėdainiuose, Dubingiuose, šiemet jų sulauks Antano Baranausko apdainuotieji Anykščiai (beje, nuolatinės seminaro dalyvės Carmen Caro Dugo išverstas „Anykščių šilelis“ 2017 m. išleistas Ispanijoje).


Seminaro metu vertėjai tradiciškai susipažįsta su naujausiais Lietuvos rašytojų kūriniais, susitinka su jų autoriais, klausosi specialistų parengtų paskaitų, dalyvauja dalykinėse diskusijose, dalijasi profesine patirtimi. Šiemet vertėjai gilinsis į ryškiausias pastarųjų dvejų metų šiuolaikinės Lietuvos autorių prozos, poezijos tendencijas, susipažins su naujausia lietuvių vaikų literatūra, kalbos norminimo problemomis. Taip pat vyks susitikimas su Lietuvos leidyklų atstovais, „Anykščių šilelio“ vertimo dirbtuvės. Paskaitas seminaro dalyviams skaitys literatūrologės Jūratė Čerškutė, Eglė Baliutavičiūtė, Virginija Cibarauskė, kalbininkė Loreta Vaicekauskienė, vertėjai susipažins su rašytojais Jurga Vile, Benu Bėrantu, Vytautu V. Landsbergiu.


Spalio 4 d. Anykščių menų inkubatoriuje rengiamas viešas trumposios prozos autorių Jurgos Tumasonytės ir Dainos Opolskaitės vakaras, kurį moderuos J. Čerškutė. Vertėjai tradiciškai susipažins su miestu, jo istorijomis ir legendomis.


Pasak seminarą organizuojančio Lietuvos kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės, ji Vertėjų seminarus asmeniškai skaičiuoja nuo 2002 metų: „Tuomet teko garbė organizuoti vieną iš pirmųjų seminarų Nidoje. Iki pat dešimtojo seminaro išliko tas pats šiltas bendrystės jausmas, nes Lietuvos literatūros vertėjai yra savotiška šeima, kuriuos vienija tas pats idėjinis noras prakalbinti Lietuvos rašytojų kūrinius sava kalba ir taip suteikti galimybę verčiamiems tekstams gyventi jau ne vieną, bet kelis gyvenimus. Lietuvos kultūros instituto organizuojami vertėjų seminarai yra labai reikalinga galimybė vertėjams iš įvairių šalių susitikti, sužinoti Lietuvos literatūros gyvenimo naujienas, galų gale – tiesiog pabendrauti lietuviškai.“


Lituanitas
Lietuvos literatūros vertėjas į vokiečių kalbą austras Corneliusas Hellis (jo vertimų sąraše – Undinės Radzevičiūtės, Giedros Radvilavičiūtės, Rimvydo Stankevičiaus, Renatos Šerelytės ir kitų autorių kūryba) prisimena ir 1999-ųjų – pirmąjį – vertėjų seminarą Nidoje: „Tada buvau labai susijaudinęs, nes nežinojau, kas manęs laukia, ir buvau Nidoje pirmą kartą. Prisimenu, kad mane labai džiugino, kad susirinkome iš tiek šalių ir galime laisvai vienas su kitu šnekėti lietuviškai, kad lietuvių kalba mūsų seminaruose tampa tarptautinė kalba. Visi mane suprato ir aš supratau visus. Tik kolegos iš Vokietijos negalėjau suprasti. Vėliau, kai buvome dviese, kalbėjome vokiškai, bet jo vis tiek beveik nesupratau – ar lietuviškai ar vokiškai, jis visada kalbėjo su stipriu saksonišku akcentu“.


Ne tik A. Baranausko poemą, bet ir Kristijono Donelaičio „Metus“ bei ne vieną būsimą Lietuvos literatūros klasiką ispanų skaitytojams pristačiusi Carmen Caro Dugo prisimena savo pirmąjį vertėjų seminarą 2011-aisiais: „Tuomet dar buvau mažai vertusi, bet man seminaras padarė įspūdį tuo, kad turėjau galimybę skirti tiek laiko mąstyti apie vertimo veiklą, apie savo asmeninius planus, kalbėti su kitais kolegomis... Paprastai man vertimo veikla yra laisvalaikio arba vasaros užsiėmimas, todėl kažkur pasitraukti, bendrauti su kitais vertėjais, su rašytojais, buvo labai naudinga“.


Kaip ir visi 2017-ųjų metų seminaro Dubingiuose dalyviai, Carmen niekada nepamirš nuotykio su įklimpusiu dumble autobusu, kurį pavyko išvaduoti tik bendromis vertėjų, poetų, dramaturgų, Lietuvos kultūros instituto darbuotojų ir iš gretimo kaimo atvairuoto traktoriaus pastangomis. Tame seminare C. Caro Dugo turėjo dar vieną dilemą: „Dubingiuose mes su Margarita Santos sprendėme „konfliktą“ prie ežero: abi buvome pradėjusios versti Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“ ir reikėjo priimti sprendimą, kas vers iki pabaigos... Draugiškai nusprendėme versti kartu ir šiuo metu tai darome sėkmingai.  Pirmą kartą turiu „porininkę-redaktorę“, kuri skaito mano vertimą, mes komentuojame vienos kitos tekstus, tai yra labai gera patirtis“, –  dalijosi C. Caro Dugo.
Vertėjas, baltistas Pietras Dinis prisimena dar sovietmečio pabaigoje „Lietuvos TSR rašytojų sąjungos“ rengtus vertėjų suvažiavimus, kai užsieniečiams buvo galima judėti tik 28 km. nuo sostinės ir su specialiu leidimu... Daugybės šiuolaikinių Lietuvos poetų ir prozininkų vertimus publikavęs P. Dinis yra įsitikinęs, kad reguliarūs literatūros vertėjų susitikimai Lietuvoje suformavo profesinę bendruomenę: „Tai yra savotiškas priklausymo jausmas, jį pavadinčiau „mūsų bendroji lituanitas“, –  teigė vertėjas.


Seminaro išvakarėse - apdovanojimai
Prieš išvykdami į Anykščius spalio 3 d. vertėjai paminės profesinę šventę Šv. Jeronimo premijos teikimo iškilmėse sostinėje, Kultūros ministerijoje. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos teikiama kasmetinė premija šiemet atiteks Nanai Devidzė už gausų, įvairų ir profesionalų lietuvių literatūros vertimo darbą, už dešimtmečius trunkantį jos populiarinimą Sakartvele, už nuopelnus plėtojant lietuvių ir kartvelų literatūrų, kultūrų ryšius. N. Devidzės dėka kartvelų kalba išleista Lietuvių poezijos antologija (2 tomai), Vaikų lietuvių poezijos ir folkloro antologija, Šiuolaikinės lietuvių prozos antologija, Jaunųjų lietuvių poetų kūrybos antologija, Romualdo Granausko apsakymų rinktinė „Jaučio aukojimas“, Bitės Vilimaitės, Jurgos Ivanauskaitės, Sauliaus Tomo Kondroto, Birutės Jonuškaitės, Renatos Šerelytės apsakymai, Antano Vienuolio „Kaukazo legendos“, Vlado Braziūno eilėraščių rinkinys „Dienos atsivertimas“, Herkaus Kunčiaus esė „Kaukazo belaisvis“.


Kas dvejus metus teikiamas Lietuvos kultūros instituto įsteigtas garbės raštas aktyviausiam lietuvių literatūros vertėjui į užsienio kalbas. Šiemet juo bus pagerbti vertėjas į lenkų kalbą Kamilis Pecela ir vertėjas į anglų kalbą Rimas Uzgiris. Per pastaruosius dvejus metus Lenkijoje išleistos net 6 K. Pecelos išverstos knygos: „Vilnius 1900-2016. Architektūros gidas“ (sudarytojos Marija Drėmaitė, Rūta Leitanaitė, Julija Reklaitė), „Kaunas 1918-2015. Architektūros gidas“ (sud. J. Reklaitė), Herkaus Kunčiaus „Lietuviškos apybraižos“, Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“, Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“, Giedrės Milerytės-Japertienės „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje, 1945-1990 m.“, taip pat – 2 periodikoje publikuoti Dalios Staponkutės ir Tomo Venclovos vertimai.


Antrasis Lietuvos kultūros instituto diplomas skiriamas vertėjui, poetui, redaktoriui Rimui Uzgiriui už 5 Lietuvos autorių poezijos vertimus ir gausybę prozos, poezijos, kritikos straipsnių vertimų leidiniui „The Vilnius Review“ į anglų kalbą. Per paskutiniuosius dvejus metus išleistos jo verstos Juditos Vaičiūnaitės, Aušros Kaziliūnaitės, Mariaus Buroko, Gintaro Grajausko ir Naujosios Baltijos poezijos autorių rinktinės.


Šiuo simboliniu apdovanojimu siekiama pagerbti vertėjus, kurie atlieka daugiausia kokybiškų vertimų, vaisingai bendradarbiauja su savo šalių leidėjais, kartu su Lietuvos kultūros institutu skaitytojams pristato grožinę ir humanitarinę Lietuvos literatūrą. Prieš ketverius metus Institutas garbės raštu apdovanojo slovėnų vertėją ir poetą Klemeną Piską, prieš dvejus – austrą C. Hellį.

 

LKI inf.

Solidžiame literatūriniame žurnale – Lietuvos šimtmečio kelią liudijantys kūriniai rusų kalba

Gruodžio pradžioje skaitytojus pasieks rusų literatūrinio žurnalo „Inostrannaja literatura“ (Užsienio literatūra) numeris, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Jame – tarpukario ir šiuolaikinių autorių kūriniai, supažindinantys skaitytojus su jiems mažai žinoma Lietuvos modernaus valstybingumo pradžia, istorijos, visuomenės raidos ir dabarties jausenos įprasminimu daugiabalsėje šiuolaikinėje prozoje, eseistikoje ir poezijoje.

„Prie šio leidinio dirbo nuostabios sudarytojos Marijos Čepaitytės suburti itin profesionalūs vertėjai, svarbią savo gyvenimo dalį paskyrę Lietuvos literatūrai. Džiaugiamės, kad bendradarbiavimas su jais nenutrūksta ir galime žurnalo „Inostrannaja literatura“ auditorijai kalbėti apie Lietuvos laisvos kūrybinės minties šimtmetį“, – teigė Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.  

Alfonso Nykos-Niliūno poeziją, Algirdo Juliaus Greimo ir Aleksandros Kašubienės susirašinėjimą ir Tomo Venclovos bei Ellen Hinsey pokalbių knygos „Nelyginant šiaurė magnetą“ fragmentą išvertė poetė, vertėja ir dainininkė Anna Gerasimova, į Rusijos autorinio roko istoriją įėjusi Umkos slapyvardžiu. Petro Klimo prisiminimus apie Oskarą Milašių – slavistikos ir baltistikos mokslininkė, folkloristė, semiotikė Marija Zavjalova. Tarpukario diplomatijos temą žurnale tęsia Jurgio Baltrušaičio 1921–1922 m. laiškai, kuriuos išvertė jo kūrybos tyrinėtoja ir laiškų knygos sudarytoja Julija Snežko.

Jelena Kločkovskaja žurnalui pateikė dviejų novelių – Renatos Šerelytės „Vabalų kambario“ bei Lauros Sintijos Černiauskaitės „Proprosenelės“ – vertimus. Aleksandros Vasilkovos pastangomis rusiškai prakalbo Marko Zingerio novelė „Iliuzionas“, Jono Meko „Laiškų iš niekur“ ištraukos ir Giedros Radvilavičiūtės esė „Siužetą siūlau nušauti“. Didžiausią ir kartu netikėčiausią numerio kūrinį – 1938 m. parašytą Liūnės Janušytės romaną „Korektūros klaida“ – išvertė Tomas Čepaitis.

Mariaus Buroko, Giedrės Kazlauskaitės, Benedikto Januševičiaus, Aušros Kaziliūnaitės, Rimvydo Stankevičiaus eiles išvertė Georgijus Jefremovas, Vitalijus Asovskis ir Georgijus Jereminas. Danutės Kalinauskaitės „Skersvėjų namus“ – Tamara Perunova. Dalija Epšteinaitė ėmėsi Jurgio Savickio novelės „Ūkininkai“ ir Mindaugo Kvietkausko esė „Esteros žirklutės“. Tatjana Kornejeva-Maceinienė žurnalo skaitytojams išvertė Romualdo Granausko novelę „Trys vienatvės“ ir Sigito Parulskio esė „Jei griuvėsiuose skamba telefonas – neatsiliepkit“, Alla Asovskaja – Kęstučio Navako esė „Tik nesukurk man atminties“.

Numerio sudarytoja ir specialioji redaktorė – aktyvi Lietuvos kultūros ir istorijos populiarintoja Rusijoje, vertėja, redaktorė M. Čepaitytė. Žurnale taip pat publikuojamas jos straipsnis „Pirmosios Respublikos piliečiai“, kuriame išryškinama tarpukario svarba Lietuvos gyvenime,


pristatomos istorinės asmenybės, palikusios ryškų pėdsaką formuojantis ir šiuolaikinei savimonei.

„Inostrannaja literatura“ viršelį puošia tapytojo Audriaus Gražio darbas iš ciklo „Toliai“ (2007 m.)

Renginiai Maskvoje ir Sankt Peterburge

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas žurnalo numeris bus pristatytas gruodžio 1 d. „Baltijos dienos“ metu Maskvos knygų mugėje „Non Fiction“. Pristatyme dalyvaus M. Čepaitytė, vertėja A. Gerasimova, rašytojai Marius Ivaškevičius, M. Kvietkauskas, žurnalo vyriausias redaktorius Aleksandras Livergantas. „Baltijos dienos“ renginiai prasidės bendra Latvijos, Estijos ir Lietuvos autorių diskusija „Istorija ir atmintis Baltijos šalių literatūrose“, kurioje Lietuvai atstovaus rašytojai M. Ivaškevičius ir M. Kvietkauskas. Diskusiją moderuos „Radijo Svoboda“ (Laisvės radijo) žurnalistė Jelena Fanailova.

Lietuviškojo „Inostrannaja literatura“ numerio sutiktuvės kartu su neseniai Vilniuje pristatyto Martinos Jablonskytės dokumentinio filmo „Lituanie, mano laisve“ premjera, įvyks Jurgio Baltrušaičio namuose prie LR Ambasados gruodžio 2-ąją. Tą pačią dieną knygų mugėje  dailininkė Aušra Kiudulaitė knygos „Laimė yra lapė“ sėkmės istorija dalysis su kolegomis, o gruodžio 3-iąją Rusų valstybinėje vaikų bibliotekoje susitiks su skaitytojais.

Gruodžio 3-iąją Maskvoje, Tarptautiniame memoriale rengiama mokslinė konferencija „Lietuvos atkūrimo šimtmetis: istorija ir atmintis šiuolaikinėje lietuvių kultūroje“, kurioje dalyvaus Lietuvos literatūros, vizualinių menų, kūrybinių industrijų atstovai. Konferencijos pabaigoje bus parodytas jaunosios kartos dokumentininkų sukurtas filmas „Aš už tave pakalbėsiu“ (rež. Maxi Dejoie, Virginija Vareikytė ). Gruodžio 4 d. lietuviško „Inostrannaja literatura“ numerio pristatymas vyks Centrinėje viešojoje Sankt Peterburgo miesto bibliotekoje.

Žurnalas „Inostrannaja literatura“ leidžiamas nuo 1955 metų. Tai yra vienintelis Rusijos žurnalas, nuosekliai publikuojantis geriausius užsienio literatūros vertimus. Pirmasis Lietuvos literatūrai skirtas šio žurnalo numeris, kuriame publikuotus vertimus finansavo Lietuvos kultūros institutas, pasirodė 2015 m.

Vertimus žurnalui „Inostrannaja literatura“ finansavo Lietuvos kultūros instituto Vertimų skatinimo programa. Žurnalo pristatymą ir Lietuvos kultūros renginių programą Maskvos knygų mugėje „Non Fiction“ organizuoja Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos kultūros atašė Maskvoje Inga Vidugiryte-Pakerienė.


Daugiau informacijos:
Vlada Kalpokaitė-Kručkauskienė | Komunikacijos koordinatorė I vlada.kalpokaite@lithuanianculture.lt
www.facebook.com/LithuanianCultureInstitute

LKI inf.

Būsimi vertėjai grūdinasi Gotlando saloje

Šį savaitgalį Baltijos šalių rašytojų ir vertėjų centre Visbyje vyksta pirmosios literatūros vertėjų iš lietuvių į švedų kalbas dirbtuvės. Keturių dienų trukmės užsiėmimus veda vienas labiausiai patyrusių lietuvių-švedų kalbų vertėjas Jonas Öhmanas. Įveikusios atranką profesiniu įgūdžius tobulina keturios pradedančiosios vertėjos.

Spalio 25-29 d. vykstančiose vertimo dirbtuvėse dalyvauja Dovilė Gėgžnaitė ir Viltautė Zarembaitė, abi baigusios Vilniaus universiteto skandinavistikos studijas ir tęsusios mokslus Švedijos aukštosiose mokyklose, taip pat Švedijoje nuo vaikystės gyvenusi Megan Laurenčikaitė bei Virginija Jurgaitytė, pažintį su švedų kalba pradėjusi Klaipėdos universitete ir ją tęsusi Geteborgo ir Lundo universitetuose. Dirbdamos grupėje vertėjos gilina meninio teksto vertimo, lietuvių literatūros žinias, susipažįsta su vertimų galimybėmis. Pradedančiųjų literatūros vertėjų grupė kartu su dirbtuvių vedėju J. Öhmanu nagrinėja rašytojos Rasos Aškinytės romano „Glessum“ ištrauką. Dirbtuvėse dalyvauja ir pati romano autorė.

Pasak J. Öhmano, šios vertėjų dirbtuvės yra reikšmingas strateginis Lietuvos literatūros sklaidos žingsnis. „Iki šiol trūksta norinčių ir gebančių pakankamai rimtai ir nuosekliai užsiimti vertimais, kurie turėtų išliekamąją kultūrinę vertę. Tam reikia lavinti ir prusinti vertėjus, tokiu būdu ir rodant dėmesio jų amatui. Vertimas yra gana sudėtingas ir ne visada dėkingas darbas. Vertėjams būtinas ne tik profesionalumas, bet ir sąlygos, tinklai“, – teigia J. Öhmanas.

„2005-aisiais Lietuva buvo garbės viešnia didžiausioje Šiaurės šalyse Geteborgo knygų mugėje, pristatėme Sigito Parulskio, Jurgos Ivanauskaitės, Jurgio Kunčino, Vandos Juknaitės, Herkaus Kunčio, Sigito Gedos, Tomo Venclovos kūrybą. Tuo metu buvo sutelktas ir literatūros vertėjų būrys – aktyviai vertė J. Öhmanas (vien 2005 m. Švedijoje išėjo jo versta Juozo Daumanto-Lukšos knyga „Partizanai“, J. Kunčino „Tūla“, J. Ivanauskaitės „Ragana ir lietus“, S. Parulskio „Trys sekundės dangaus“ ir novelių rinkinys), dabartinė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson taip pat ėmėsi S. Gedos, J. Ivanauskaitės, Gintaro Grajausko, Jono Meko, S. Parulskio, Eugenijaus Ališankos, Leonardo Gutausko ir kitų šiuolaikinių Lietuvos autorių poezijos ir prozos kūrinių vertimų. Galėtume vardyti daugiau nusipelniusių vertėjų pavardžių, tačiau tenka pripažinti, kad pastarąjį dešimtmetį šie procesai nebuvo tokie aktyvūs. Tad šiuo metu mūsų užduotis yra atrasti pradedančiuosius vertėjus ir nuosekliai skatinti jų profesinių įgūdžių augimą, padėti megzti ryšius su Švedijos literatūros ir leidybos rinka“, – teigė Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Dirbtuves rengia Lietuvos kultūros institutas kartu su kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje Živile Etevičiūte.


Daugiau informacijos:
Vlada Kalpokaitė-Kručkauskienė | Komunikacijos koordinatorė I vlada.kalpokaite@lithuanianculture.lt
www.facebook.com/LithuanianCultureInstitute

LKI inf.

Rytų Londone – šiuolaikinė Vilniaus kultūra

Spalio 26–27 dienomis Rytų Londono kultūros centras „Rich Mix“ taps provokuojančio Vilniaus meno būstine. Šiuolaikinės kultūros renginys „Vilnius Takes Over“ jaunąją londoniečių publiką įtrauks į vilnietišką eksperimentinės elektroninės muzikos, aktualių teatro ir šokio spektaklių bei drąsių diskusijų savaitgalį.

Scena iš spektaklio „Trans Trans Trance”. T. Ivanausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Trans Trans Trance”. T. Ivanausko nuotr.
LKI inf.

Didžiausios Armėnijos, Sakartvelo ir Ukrainos leidyklos Vilniuje ieškos literatūros deimantų

Spalio 22-25 dienomis Lietuvos kultūros instituto kvietimu Vilniuje lankysis didžiausių Armėnijos, Sakartvelo (Gruzijos) ir Ukrainos leidyklų atstovai. Lietuviškų atradimų savo skaitytojui ieškos ilgiau nei dvidešimt metų veikianti Armėnijos leidyklų grupė „Antares“, dvi Sakartvelo leidyklos: istorijos, istorinių tyrimų bei akademinę literatūrą leidžianti „Artanuji“ ir jauna, tačiau per trejus veiklos metus per 300 užsienio literatūros kūrinių išleidusi leidykla „Books in Batumi Publishing“. Vizite dalyvauja ir vieni stambiausių Ukrainos leidybos rinkos žaidėjų – „Folio“ ir „Books – XXI“.


„Užsienio leidėjų vizitai yra vienas sėkmingiausių būdų paskatinti Lietuvos autorių kuriamos literatūros sklaidą užsienyje, nes atvykę leidėjai su mūsų literatūra susipažįsta aktualiame kultūriniame kontekste, susitinka su knygų autoriais ir vertėjais, o gyvų susitikimų su Lietuvos leidėjais metu gimsta ne tik nauji leidybiniai sandėriai, bet ir ilgalaikės abipusės partnerystės“, – pasakoja Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.


Armėnijos, Sakartvelo ir Ukrainos leidyklų dviejų dienų trukmės vizitą organizuojantis Lietuvos kultūros institutas svečius supažindins su šiuolaikine Lietuvos literatūra ir leidyba, pristatys galimybes gauti dalinį finansavimą Lietuvos autorių kūrinių vertimui į užsienio kalbas bei paramą jau išleistų kūrinių sklaidai. Taip pat pasidalys įkvepiančiais Vertimų skatinimo programos ir bendradarbiavimo su užsienio leidėjais ir literatūros festivaliais bei tarptautinėmis knygų mugėmis pavyzdžiais.


Paskaitą apie šiuolaikinės Lietuvos literatūros tendencijas atvykstantiems leidėjams skaitys dr. Donata Mitaitė. Svečiai taip pat lankysis Vilniaus universitete, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvos rašytojų sąjungoje, knygynuose, susitiks su „Alma littera“, „Aukso žuvys“, „Dominicus Lituanus“, „Nieko rimto“, „Tikra knyga“, „Tyto alba“ leidyklų atstovais. Vizitą užbaigs pažintis su rašytoju Marku Zingeriu ir apsilankymas Lietuvos žydų muziejuje ir Tolerancijos centre.
Užsienio leidyklų atstovų vizitai Lietuvoje organizuojami atsižvelgiant į Lietuvos kultūros instituto vykdomų kompleksinių projektų ir kultūros sezonų poreikius, įvertinus Lietuvos ir užsienio leidėjų iniciatyvas bei galimybes. Tokių tiriamųjų pažinčių rezultatai – naujos Lietuvos autorių knygos užsienio šalyse ir publikacijos tarptautinėje literatūros ir humanitarinėje periodikoje, prestižiniuose internetiniuose tinkluose.


„Ukrainos leidėjai į Lietuvą mūsų kvietimu arba savarankiškai atvyksta nuo 2016 metų. Matome, kad jie ypač domisi Lietuvos humanitarine ir grožine literatūra – kasmet iš šios šalies sulaukiame 6-8 paraiškų knygų vertimams finansuoti. Tuo tarpu Armėnijos ir Sakartvelo leidėjai mūsų šalies literatūrą dar turi atrasti – kartvelų kalba, mūsų žiniomis, per pastarąjį dešimtmetį išleista vos keletas Lietuvos grožinės literatūros knygų, o vertimų į armėnų kalbą neturime. Manau, kad šis vizitas bus graži draugystės pradžia ir paskatins abiejų šalių leidėjus savo skaitytojus supažindinti su Lietuvos literatūra. Juo labiau, kad šiose šalyse auga nauja jaunų literatūros vertėjų karta. Taip pat tikiuosi, kad ir lietuvių kalba bus galima skaityti daugiau naujausių Armėnijos, Sakartvelo ir Ukrainos literatūros kūrinių“, – lūkesčiais dalijasi A. Žilinskienė.

R. Statulevičiūtės-Kaučikienės nuotr.
R. Statulevičiūtės-Kaučikienės nuotr.
LKI inf.

ES kultūros institutai Vilniuje diskutuos, kaip mažas galimybes suvienyti dideliems iššūkiams

Spalio 1-2 dienomis pirmą kartą Vilniuje vyks Europos Sąjungos kultūros institutų tinklo (EUNIC) ir Lietuvos kultūros instituto organizuojamas tinklo atstovų susitikimas. Šiuolaikinio meno centre dalyviai iš 12 valstybių diskutuos, kaip iššūkius, kuriuos turi įveikti mažesnius finansinius ir žmogiškuosius išteklius turintys kultūros institutai, paversti galimybėmis. Susitikimo metu tikimasi susitarti dėl glaudesnio tokių institutų tarpusavio bendradarbiavimo, pristatant Europos Sąjungos kultūrą užsienyje bei nacionalines kultūras sąjungos viduje.


Įvairialypis EUNIC‘o tinklas vienija 36 narius – kultūros institutus ir valstybių institucijas iš visų Europos Sąjungos šalių. Jam priklauso ir dideli, beveik kiekvienoje pasaulio valstybėje veikiantys institutai, ir mažesni, kultūros srityje siekiantys labai aiškiai apibrėžtų tikslų. Skirtingos misijos, ištekliai ir galimybės lemia skirtingą įsitraukimą į EUNIC‘o veiklas ir skirtingas kultūros diplomatijos tikslų įgyvendinimo strategijas.


„Ši įvairovė taip pat suteikia ir daugybę galimybių veikti, – sako Briuselyje įsikūrusio EUNIC‘o biuro direktorė Gitte Zschoch. – Vilniuje mažesnius filialų tinklus ir/arba mažesnius išteklius turintys nariai susitinka diskutuoti apie galimybes įsitraukti formuojant ES tarptautinio bendradarbiavimo kultūros srityje strategiją ir ieškoti būdų, kaip sustiprinti savo dalyvavimą pačiame EUNIC‘o tinkle. Tikimės pasiekti naują veiklos lygį, kuris sustiprins visą EUNIC‘o tinklą“.


Pasak Lietuvos kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės, kalbant apie stambiausius EUNIC‘o projektus, vykdomus už ES ribų, reikia pripažinti, kad juos geba koordinuoti ir įgyvendinti tik didieji kultūros institutai. „Pavyzdžiui, Getės institutas, Prancūzų institutas, Britų taryba turi tankius pasaulinius tinklus, valdo solidžius finansinius išteklius ir remiasi patirtimi grįstomis ilgametėmis darbuotojų kompetencijomis, todėl natūralu, kad svarbiausias vaidmuo ir atsakomybės atitenka galintiems jų imtis. Tuo tarpu mažesnes galimybes turintiems Baltijos ir Skandinavijos šalių, Austrijos, Belgijos, Čekijos, Graikijos, Maltos, Nyderlandų ir kt. valstybių kultūros institutams yra sudėtingiau energingai dalyvauti EUNIC‘o veiklose ar jas derinti su nacionalinės kultūros sklaidos uždaviniais, todėl ir gimė mintis ieškoti glaudesnio bendradarbiavimo galimybių – pasakoja A. Žilinskienė“.


2016 metais priimtame bendrajame komunikate dėl tarptautinio bendradarbiavimo kultūros srityje strategijos, pažymėta, kad norint visapusiškai išnaudoti jungiantį kultūros potencialą tarptautiniuose santykiuose, nepakanka tik viešinti Europos kultūrų įvairovę, reikia puoselėti naują dialogo, įsiklausymo ir mokymosi vieniems iš kitų, taip pat bendros pajėgumų plėtotės ir visuotinio solidarumo dvasią. „Matome, kad mažesnės galimybės ima vienyti didesniems iššūkiams, todėl tikiuosi, kad susitikimo Vilniuje metu  rasime, kaip įgalinti mažųjų patirtis ir suteikti galimybę jiems aktyviau įsitraukti į ES kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus, – lūkesčiais dalijasi A. Žilinskienė. – Mums tai reikštų geresnes galimybes intensyvinti Lietuvos kultūros tarptautiškumą tiek ES, tiek už jos ribų esančiose Lietuvai strategiškai svarbiuose Šiaurės Amerikos ir Azijos regionuose“.

Daugiau informacijos:
Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė | Žinių ir komunikacijos projektų vadovė; el. p. ruta.kaucikiene@lithuanianculture.lt; tel. nr. +370 640 32033 | www.facebook.com/LithuanianCultureInstitute

 Gitte Zschoch
Gitte Zschoch
LKI inf.

Lietuvos ir Pietų Korėjos teatralų draugystė: laukiame tęsinio

Lietuvos kultūros institutas kartu su LR kultūros atašė Kinijoje ir Pietų Korėjoje Agne Biliūnaite ir KAMS (Korea Arts Management Service) rengia teatro organizacijų atstovų mainų programą Lietuvoje ir Pietų Korėjoje, pagal kurią dviejų skirtingų teatrinių kultūrų atstovai ne tik prisistatys vieni kitiems, bet ir tirs bendradarbiavimo galimybes.

Teatras „Haddangse“. Organizatorių nuotr.
Teatras „Haddangse“. Organizatorių nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas