7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kiti anonsai

Vitalij Binevič

Baimė, rūkas ir monstriškas moteriškumas

Apie kompiuterinį žaidimą „Silent Hill f“

Perspėjimas: straipsnyje atskleidžiamos žaidimo scenarijaus detalės.

 

1999 m. pasirodžiusi pirmoji žaidimų franšizės „Silent Hill“ dalis pasižymėjo neįprastu kūrybiniu sprendimu. Žaidimo kūrėjai panardino visą „Silent Hill“ pasaulį į tirštą rūką, kuris privalėjo nuslėpti žaidimų konsolės „PlayStation“ techninius apribojimus, – pirmosios konsolės buvo pernelyg silpnos ir negalėjo atkurti detaliai sugeneruoto 3D pasaulio. Tačiau šis sprendimas tapo populiariojoje kultūroje paplitusiu motyvu, kuris suformavo lengvai atpažįstamą ir su šia žaidimų serija tiesiogiai siejamą estetiką. Pavyzdžiui, serialo „Keisti dalykai“ („Stranger Things“, nuo 2016) kūrėjai pripažino, kad čia rodomą išvirkščią pasaulį, kuriame veisiasi įvairūs monstrai, kaip tik ir įkvėpė „Silent Hill“ žaidimai. Apie „Silent Hill“ miestelį kuriamos ne tik dainos (Kendrickas Lamaras išleido identiškai besivadinantį kūrinį), bet ir filmai. 2006 m. pasirodė pirmoji žaidimo ekranizacija „Tylioji kalva“ („Sillent Hill“, rež. Christophe Gans), o jau ateinčiais metais pasirodys ir trečioji filmo dalis „Sugrįžimas į Tyliąją kalvą“ („Return to Silent Hill“). 

Jonas Ūbis

Sinefilu būti gera

Krėsle prie televizoriaus

Jordanas Peele’as įsiveržė į didįjį kiną filmu „Pradink!“ (2017), sujungęs siaubo filmą ir socialinę satyrą. Juostoje  „Mes“ (TV3, lapkričio 1 d. 00.50) režisieriaus ambicijų ir būdų įbauginti žiūrovus daugiau.

„Mes“
„Mes“
„Don Žuanas“
„Don Žuanas“
„Mažoji mis“
„Mažoji mis“
„Laumės vaikas“
„Laumės vaikas“
„Dienos likučiai“
„Dienos likučiai“
MKČDM inf.

Fotografijų paroda „Miesto pasaka“

Lapkričio 6 d., ketvirtadienį, 17 val. Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2, Kaune) vyks Jūratės Vaičiukaitės fotografijų parodos „Miesto pasaka“ atidarymas.

LNM inf.

LNM Istorijų namų edukatorė Audronė: anuomet anapusybė visą laiką buvo šalia

Lapkričio 2 dieną minėsime Vėlines – mirusiųjų atminimo ir pagerbimo šventę. Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Istorijų namuose ši šventė pasitinkama su specialiais edukaciniais užsiėmimais.

„Edukacinėse veiklose kalbamės apie tai, kad Lietuvoje nuo seniausių laikų, kiek tik siekia mūsų istoriniai šaltiniai, Vėlinių metu buvo laukiama sugrįžtant artimųjų vėlių ir jos buvo sutinkamos pagarbiai ir su meile“, – pasakoja LNM Istorijų namų edukatorė Audronė Daraškevičienė.

Edukacinė veikla „Senieji lietuvių liaudies muzikos instrumentai“. G. Pilkauskaitės nuotr.
Edukacinė veikla „Senieji lietuvių liaudies muzikos instrumentai“. G. Pilkauskaitės nuotr.
BGMC inf.

Baltijos gintaro meno centras kviečia į menotyrininkės Jurgitos Ludavičienės paskaitą

Gintaras ir Lietuva, regisi, neatsiejamai susiję. Paklausti, kas labiausiai atspindi lietuviškumą, daugelis žmonių iškart ima kalbėti apie gintarą. Tačiau kada mes pradėjome lietuviškumą tapatinti su gintaru? Kaip gintaras tapo mūsų tautinės dvasios išraiška? Ir kodėl tuomet taip retai dėvime gintaro papuošalus? Kodėl gintaras iš tautinio pasididžiavimo virto banalybės įsikūnijimu ir koks buvo jo kelias, atgaunant prestižą?

Agnė Zėringytė

„Tai ne Romeo ir Džuljeta“ pasakoja tūkstančių žmonių istorijas

Pokalbis su šokėjais Povilu Jurgaičiu ir Dominyka Markevičiūte-Jurgaitiene

Ką tik praėjo vienas svarbiausių šalies šiuolaikinio šokio renginių – tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „AURA 35“. Programoje buvo galima išvysti ir išskirtinio braižo danų choreografo Palle Granhøjaus kūrinį „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. Kalbamės su šokėjais Povilu Jurgaičiu ir Dominyka Markevičiūte-Jurgaitiene, spektaklyje sukūrusiais jaunųjų Romeo ir Džuljetos vaidmenis.

Dominyka Markevičiūtė-Jurgaitienė ir Povilas Jurgaitis. Nemo Stultus nuotr.
Dominyka Markevičiūtė-Jurgaitienė ir Povilas Jurgaitis. Nemo Stultus nuotr.
Dominyka Markevičiūtė-Jurgaitienė. P. Jurgaičio nuotr.
Dominyka Markevičiūtė-Jurgaitienė. P. Jurgaičio nuotr.
Povilas Jurgaitis. D. Markevičiūtės-Jurgaitienės nuotr.
Povilas Jurgaitis. D. Markevičiūtės-Jurgaitienės nuotr.
Spektaklio „Tai ne Romeo ir Džuljeta“ repeticijos. J. Griciaus nuotr.
Spektaklio „Tai ne Romeo ir Džuljeta“ repeticijos. J. Griciaus nuotr.
Spektaklio „Tai ne Romeo ir Džuljeta“ repeticijos. J. Griciaus nuotr.
Spektaklio „Tai ne Romeo ir Džuljeta“ repeticijos. J. Griciaus nuotr.
Paulina Blažytė

Universalus praeities ilgesys

Donato Stankevičiaus paroda „Legendinė praeitis“ Prospekto galerijoje

Nostalgija praeičiai – universalus, kartas vienijantis jausmas. Net nenorėdami grįžti į vieną ar kitą gyvenimo etapą, tam tikrų jos fragmentų vis tiek galime ilgėtis. Turbūt tas ilgesys dažnai būna susijęs su tuo, kaip anuomet jautėmės: gal gyvenimas atrodė atviras ir pilnas galimybių, o mes buvome nerūpestingesni, laisvesni?

Donatas Stankevičius, „Legendinė praeitis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Valiaugos nuotr.
Donatas Stankevičius, „Legendinė praeitis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Valiaugos nuotr.
Donatas Stankevičius, „Legendinė praeitis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Valiaugos nuotr.
Donatas Stankevičius, „Legendinė praeitis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Valiaugos nuotr.
Donatas Stankevičius, „Legendinė praeitis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Valiaugos nuotr.
Donatas Stankevičius, „Legendinė praeitis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Valiaugos nuotr.
Donatas Stankevičius, „Legendinė praeitis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Valiaugos nuotr.
Donatas Stankevičius, „Legendinė praeitis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Valiaugos nuotr.
Donatas Stankevičius, „Legendinė praeitis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Valiaugos nuotr.
Donatas Stankevičius, „Legendinė praeitis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Valiaugos nuotr.
Donatas Stankevičius, „Legendinė praeitis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Valiaugos nuotr.
Donatas Stankevičius, „Legendinė praeitis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Valiaugos nuotr.
Donatas Stankevičius, „Legendinė praeitis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Valiaugos nuotr.
Donatas Stankevičius, „Legendinė praeitis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Valiaugos nuotr.
Donatas Stankevičius, „Legendinė praeitis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Valiaugos nuotr.
Donatas Stankevičius, „Legendinė praeitis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Valiaugos nuotr.
BGMC inf.

Baltijos gintaro meno centras pristato keramikės Aistės Kalvelytės parodą „Nulinė tolerancija tikrovei“

Spontaniška Aistės kasdienybės stebėsena atgaivina tarsi nematomus dalijimosi ir tikrovės kaitos procesus. Kokia mūsų dalis jose? Kiek esame dalyviai? Kiek patys kuriame ir statome naujus tiltus į santykį su gamta, aplinka, žmogumi, ateitimi ir istorija? Autorės kūriniai pabrėžia absurdiškumo, beprasmybės, individo pasimetimo, paieškų nuotaikas šiuolaikinio pasaulio dinamikoje. Visos šios refleksijos būdingos gyvam ir smalsiam kūrėjui, norinčiam matyti pasaulį šviesesnį, dėmesingesnį ir tikresnį.

Rengėjų inf.

Paroda „Gyvenimo ratu“: Fotografijos muziejus pristato Aleksandro Macijausko kūrybą

Nuo spalio 30 d. iki gruodžio 14 d. Fotografijos muziejus kviečia į parodą „Gyvenimo ratu“, kurioje supažindinama su vieno iškiliausių Lietuvos fotografo Aleksandro Macijausko kūryba. Parodos atidarymas – 2025 m. spalio 30 d. 17.30 val., renginyje kartu su kitais svečiais dalyvaus menotyrininkas Tomas Pabedinskas.

Aleksandras Macijauskas, „Ratas“, 1967 m. Fotografijos muziejaus rinkinys
Aleksandras Macijauskas, „Ratas“, 1967 m. Fotografijos muziejaus rinkinys
LNDT inf

LNDT renginyje „Amžinybės banga“ – M.K. Čiurlionio laiškai ir kiti tekstai

Šie metai įkvėpti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio. Lietuvos nacionalinis dramos teatras lapkričio 9 d., sekmadienį, 18 val. 30 min. siūlo dar vieną jautrų prisilietimą prie šio genijaus – Čiurlionį išgirsti vieno aktoriaus balse.

  < PUSLAPIS IŠ 712  >>> Archyvas