Gintaras ir Lietuva, regisi, neatsiejamai susiję. Paklausti, kas labiausiai atspindi lietuviškumą, daugelis žmonių iškart ima kalbėti apie gintarą. Tačiau kada mes pradėjome lietuviškumą tapatinti su gintaru? Kaip gintaras tapo mūsų tautinės dvasios išraiška? Ir kodėl tuomet taip retai dėvime gintaro papuošalus? Kodėl gintaras iš tautinio pasididžiavimo virto banalybės įsikūnijimu ir koks buvo jo kelias, atgaunant prestižą?
Apie gintaro įvaizdžio susiformavimą XX a. pradžioje, jo kaip tautinės tapatybės komponento svarbą susikūrusiai Lietuvos valstybei, jo reputaciją sovietiniu periodu, sugrįžimą į meno lauką atgavus Nepriklausomybę ir lėtą, tačiau reikšmingą įsitvirtinimą šiuolaikinėje juvelyrikoje – visa tai aptarsime paskaitoje.
Dr. Jurgita Ludavičienė – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus parodų kuratorė, dailės kritikė, VDA grafikos katedros docentė. Domėjimosi ir tyrimų laukas – šiuolaikinis menas, taikomoji dailė, autorinė juvelyrika, kičas. Kuruoja parodas Lietuvoje ir užsienyje, rašo tekstus, sudarinėja knygas, bando surasti sąsajas tarp visuomenėje vykstančių procesų ir jų raiškos meninėje plotmėje.
Registracija į paskaitą: [email protected]
Paskaitos organizavimą remia Vilniaus miesto savivaldybė.