Birželio 18 d. Baltijos gintaro meno centre atidaroma Nerijaus Ermino paroda „Gintarmetis“.
Gintaras ir Lietuva, regisi, neatsiejamai susiję. Paklausti, kas labiausiai atspindi lietuviškumą, daugelis žmonių iškart ima kalbėti apie gintarą. Tačiau kada mes pradėjome lietuviškumą tapatinti su gintaru? Kaip gintaras tapo mūsų tautinės dvasios išraiška? Ir kodėl tuomet taip retai dėvime gintaro papuošalus? Kodėl gintaras iš tautinio pasididžiavimo virto banalybės įsikūnijimu ir koks buvo jo kelias, atgaunant prestižą?
Spontaniška Aistės kasdienybės stebėsena atgaivina tarsi nematomus dalijimosi ir tikrovės kaitos procesus. Kokia mūsų dalis jose? Kiek esame dalyviai? Kiek patys kuriame ir statome naujus tiltus į santykį su gamta, aplinka, žmogumi, ateitimi ir istorija? Autorės kūriniai pabrėžia absurdiškumo, beprasmybės, individo pasimetimo, paieškų nuotaikas šiuolaikinio pasaulio dinamikoje. Visos šios refleksijos būdingos gyvam ir smalsiam kūrėjui, norinčiam matyti pasaulį šviesesnį, dėmesingesnį ir tikresnį.
Kviečiame į išskirtinę juvelyrės Sandros Malaškevičiūtės parodą „Tai, ką matau…“. Autorė ne tik profesionali menininkė, bet ir tikra eksperimentų ir netikėtumų meistrė, kuri į savo darbus žvelgia su šmaikščia šypsena ir neišsenkančia kūrybine energija.
Gruodžio 20 d., trečiadienį, 18 val., Baltijos gintaro meno centras kartu su dr. Jurgita Ludavičiene kviečia į paskaitą „Gintarinis pulso tvinksnis“.
Sausio 24 d., ketvirtadienį (17:30 val.), Baltijos gintaro meno centras kartu su gide Liuda Matoniene kviečia į paskaitą – ekskursiją „Švento Mykolo gatvės istorijos“.
Liuda Matonienė - baigusi Vilniaus universitetą, šiuo metu yra profesionali gidė, nuo 2004 m. veda ekskursijas po Vilnių. Turi sukaupusi daugybę istorinės medžiagos apie miestą ir jo gyventojus. 2017 m. yra išleidusi pirmąją savo knygą „Vilnius: meilės stotelės“. Jos veiklą Vilniaus meras ir Kultūros paveldo departamentas įvertino padėkos raštais.
Žiemomis Vilnius atgydavo - perpildytas gyventojų dūgzdavo lyg avilys. Vyko spektakliai, koncertai, pokyliai, o kai ypatingų pasilinksminimų nebūta, giminaičiai ir draugai susirinkdavo kuriame nors name ne tik pavakarieniauti, muzikuoti, pašokti, bet ir prisiminti senus laikus.
Kviestume pratęsti šią tradiciją - susiburti sename Šv. Mykolo gatvės name, prie rusenančio židinio, gurkšnojant arbatą, prisiminti margą daugiataučio, daugiakultūrio Vilniaus gyvenimą, karus ir susitaikymą, nelaimes ir išsigelbėjimą - tai, ką stebėjo ir patyrė šios gatvės gyventojai, šimtmečiams bėgant. Prisiminti tuos žmones, kurie statė čia namus, bažnyčias ir vienuolynus, sodino sodus, tyrinėjo mokslo paslaptis, spausdino knygas, tapė. Ir tikėjosi Arkangelo Mykolo globos, nes jo vardu ši gatvė yra pavadinta.
Paskaita nemokama, tačiau rekomenduojame registruotis:
tel.: +370 5 2120499
el. p: [email protected]
facebook svetainė: fb.com/BaltijosGintaroMenoCentras
