Kiti anonsai
Rengėjų inf.
Renginiai Prano Domšaičio galerijoje
Vasario 22 d., ketvirtadienį, 17.30 val. LNDM Prano Domšaičio galerija kviečia į Aldžio Gedučio (Klaipėdos universitetas) ir Kęsto Kirtiklio (Vilniaus universitetas) diskusiją „Apie kokybę ir kitus (humanitarinių mokslų) demonus“.
Valdovų rūmų inf.
Pristatant valstybės simbolius – apie Baltijos valstybių 1918–1940 m. laisvės kovas
Vasario 14 d. Valdovų rūmų muziejuje atidaroma paroda, skirta XX a. valstybingumo istorijai, – „Baltijos valstybių laisvės simboliai 1918–1940 m. Lietuva, Latvija, Estija“. Pirmą kartą vienoje vietoje bus galima išvysti originalias Latvijos ir Estijos Prezidentų Grandines, Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine, kitų to meto žymių Europos šalių politikų pagerbimo bei įvertinimo valstybinius ženklus – ordinus, medalius, žvaigždes ir kitus apdovanojimus.
Rengėjų inf.
Pirmasis renginys Nidoje, skirtas Švyturių metams
Neringos muziejai organizuoja pirmąjį renginį Nidoje, skirtą Švyturių metams, ir maloniai kviečia visus vasario 15 d. 17.30 val. į parodos "KLAIPĖDOS KRAŠTO ŠVYTURIAI iš Neringos muziejų lobynų" atidarymą, kuris vyks Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida).
Fotografijos muziejaus inf.
Aleksandras Ostašenkovas. Neįvardyto laiko portretas. 1968–2024
Vasario 1 d. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) atidaryta Aleksandro Ostašenkovo paroda „Neįvardyto laiko portretas. 1968–2024“. Paroda veiks iki 2024 m. kovo 31 d.
Rengėjų inf.
Nemonotoniška Loretos Skripkutės-Gutauskienės metų monotonija
Iki kovo 7 dienos Angelų muziejuje-Sakralinio meno centre eksponuojama profesionalios pianistės, pedagogės Loretos Skripkutės-Gutauskienės tekstilės paveikslų paroda „Metų monotonija“. Parodą pristatė jos sūnus, skulptorius Tadas Gutauskas. Garbaus amžiaus (85 m.) Loreta neišdrįso leistis į tolimą kelionę, Anykščius, nors prašė sūnaus parodyti vaizdo įrašų ar nuotraukų, kuriuose regėtų, kaip žmonės vertino jos kūrybą.
BPM inf.
Bažnytinio paveldo muziejuje – išskirtinės vertybės iš muziejaus saugyklų
Šią savaitę, kai minime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir šventąjį Valentiną, Bažnytinio paveldo muziejuje eksponuojamos išskirtinės vertybės: XIX a. pab.–XX a. pr. relikvijorius su šv. Valentino relikvijomis ir Lietuvių tautos Jėzaus Dieviškajai Širdžiai paaukojimo akto originalas, 1934 m. liepos 1 d. pasirašytas prezidento Antano Smetonos ir svarbių valstybės veikėjų. Šis „širdžių dokumentas“ simboliškai sujungia abu minėjimus.
Rengėjų inf.
Paroda „S/Kietas K/Raštas“: dešifruoti tekstilės kodą
Vasario 14 d. 17 val. Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma šiuolaikinės tekstilės meno paroda „S/Kietas K/Raštas“.
Marija Martinaitytė
Jaukus įsilaužimas
Paroda „Apie sveikatą, buitį ir jausmus“ galerijoje „Atletika“
Kartais į blizgančius namus nesinori grįžti. O kartais net neplauti indai ir netvarkingai besimėtantys menkniekiai netrukdo pajusti jaukumo, šilumos ir nostalgijos. Buitis, nors ir asocijuojasi su smulkiais ne pačiais įdomiausiais darbais, gali privesti prie įdomių apmąstymų, vaizdinių ar tiesiog suteikti poilsio. Buitį ir joje gimstančius kasdienius jausmus apmąsto galerijoje „Atletika“ vykstanti paroda „Apie sveikatą, buitį ir jausmus“ (parodos kuratorius Nojus Juška, kokuratorė Augustė Verikaitė).
Aistė Kisarauskaitė
Čia nėra Atlantų, karaimų, aktorės Marylos Rodowicz ir profesoriaus Corrado Gini
Audriaus Novicko paroda „Lauko klostės“ Radvilų rūmų dailės muziejuje
Audrius Novickas parodas rengia retai, o gaila, nes jo architektūros tyrimai visuomet įsikūnija į netikėtas, socialiai angažuotas ir preciziškai atliktas formas. Parodos „Lauko klostės“ anotacijoje (o iš tiesų smagiai sulankstytame visai ne A4 formato lapelyje) sakoma, kad rodomame „filme „Vitrine morte“ jungiami trys pasakojimai apie mutuojančias Vilniaus stebėjimo perspektyvas ir jų sankirtoje atsiveriančias kaleidoskopines miesto dėliones“. Turbūt šis kaleidoskopiškumas, o gal įvairiakilmiai inspiracijų šaltiniai provokuoja ir atskirais blokais kylančias mintis. Nėra blogai – blokas yra statybinis objektas, o Novickas jau ne vienus metus tiria ar atranda naujus architektūros būvius, sąsajas su istorija, dabartimi, mūsų suvokimu ir autobiografija.
Nina Ronlev
Modernizmas ant Profesorių kalvos
Niekada neįvykęs pokalbis su architektu Jonu Mazurkevičiumi apie jo suprojektuotą pastatą
Laba diena, mielieji, leiskite prisistatyti ‒ Mazurkevičius aš, Jonas Mazurkevičius, Miestų statybos projektavimo instituto vyr. architektas[1]. Stovite jūs prie buvusio Švietimo ministerijos kooperatinio namo ant Profesorių kalvos B. Sruogos g. 36. Taip taip, Profesorių kalva, kaipgi kitaip, kai čia kiekviename bute po profesorių apgyvendinome. Kai 1966 m.[2] Rimantas Dičius su Zigmu Daunora ir Juliumi Jurgelioniu VISI[3], o 1970 m. ir Vilniaus universiteto naujus korpusus Saulėtekyje pastatė, tai, skaityk, visa profesūra į Antakalnį persikraustė.
